- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-695-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00249-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-36-1-00249-2013-2)
2014 m. rugsėjo 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. G. atžvilgiu) terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Č. atžvilgiu) terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant D. V. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Temiantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą` BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas D. Č. atžvilgiu) su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d. subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, o pastarąją bausmę su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas J. G. atžvilgiu) subendrinta remiantis BK 63 str. 1, 4 d. iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., turėdamas sumanymą ir tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudojęs personaliniu kompiuteriu, į socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) paskyrą „perku, parduodu, keičiu” patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą telefoną „Iphone 4S“ ir, atsiliepusiai pagal skelbimą J. G., nurodė už parduodamą telefoną pervesti pinigus į A. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2013-06-02 mokėjimo nurodymu J. G. už perkamą telefoną pervedė 500 Lt, tačiau telefono negavo, tokiu būdu J. A. apgaule panaikino savo turtinę prievolę, nes iš J. G. gautus 500 Lt panaudojo sumokėdamas įsiskolinimą A. D., tuo padarydamas nukentėjusiajai J. G. 500 litų turtinę žalą.
Be to, 2013 m. liepos 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas sumanymą ir tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudojęs personaliniu kompiuteriu, į socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) paskyrą „perku, parduodu, keičiu”, patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą telefoną „S. G. S3 mini“ ir, atsiliepusiam pagal skelbimą D. Č., nurodė D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis turėjo pervesti pinigus už perkamą telefoną, į kurią 2013-07-28 mokėjimo nurodymu D. Č. už perkamą telefoną pervedė 600 Lt, tačiau telefono negavo; tęsdamas nusikalstamą veiką, J. A. apgaulės būdu gautus pinigus iš D. V. sąskaitos, neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją - neteisėtai panaudodamas D. V. elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pasisavino: 2013-07-28, galimai 12:05, 100 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymui, 2013-07-28 499 Lt pervedė į M. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo savo poreikiams; taip J. A. apgaulės būdu savo naudai įgijo D. Č. priklausančius 600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Č. 600 litų turtinę žalą bei atliko finansines operacijas neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjos 2014 m. birželio 12 d. nuosprendį parenkant švelnesnę bausmės rūšį bei paskiriant kaip galima mažesnį jos dydį. Mano, jog, nors teismas nuosprendyje teisingai nurodė nuteistajam palankias aplinkybes, t. y., kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šių aplinkybių neįvertino ir į jas neatsižvelgė parenkant bausmės dydį bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę savo rūšimi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, prašė skundą tenkinti dalinai. Prokurorė nurodė, jog bausmės parinktos teisingai, jų mažinti nėra įstatyminio pagrindo, nes paskirtos mažesnės nei bausmių vidurkiai. Tačiau apylinkės teismas neteisingai suskaičiavo subendrintą bausmę, o būtent prie apėmimo būdu subendrintos bausmės – 6 mėnesių, pridėjo 5 mėnesius laisvės atėmimo ir paskyrė galutinę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Prašo ištaisyti klaidą, subendrinus bausmes paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 paskiriant galutinę 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. J. A. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, kadangi mažinama skundžiamu nuosprendžiu J. A. paskirta subendrinta bausmė, tačiau tai daroma ne apeliacinio skundo motyvais, bet dėl to skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirtos subendrintos bausmės, taikant BK bendrosios dalies normą, reglamentuojančią bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.).
BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas J. A. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad J. A. nusikalto būdamas neteistas, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra nuteistas septyniais teismo nuosprendžiais už tuo pačiu laikotarpiu padarytas analogiškas veikas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp kurių yra nuobauda už pažeidimą nuosavybei (ATPK 50 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tokios veikos sistemingai tęsiasi ilgą laiką. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai J. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nenusikalstų. Taigi BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios parenkant bausmės rūšį motyvuoti sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, nepažeistos.
Nors apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirtos švelnesnės bausmės, tačiau nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nėra pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A. už BK 182 str. 1 d. numatytų dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą ir BK 215 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai ženkliai mažesni už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas veikas, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkius, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Priešingai, paskirtos bausmės yra proporcingos nuteistojo asmenybei bei jo pavojingumui.
Teisėjų kolegija sutinka, jog apylinkės teismas bausmes, skirtas pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas D. Č. atžvilgiu) ir BK 215 str. 1 d. teisingai subendrino vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., teisingai parinko subendrintos bausmės ir bausmės paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas J. G. atžvilgiu) subendrinimo būdą, jas bendrindamas BK 63 str. 1, 4 d., tačiau, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, padarė aritmetinę klaidą – prie subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtos bausmės, galutinę bausmę nustatė 1 metus laisvės atėmimo. Net bausmes bendrinant visiškai sudedant didžiausia bausmė galėjo būti paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, kadangi neteisingai paskirta subendrinta bausmė. Dėl klaidos, padarytos bendrinant bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažinama iki 9 mėnesių laisvės atėmimo, kas vertinama kaip apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies, nes skundu buvo prašoma švelninti bausmę.
Nors visiškai pagrįstai vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tačiau dėl neteisingo subendrintos bausmės paskyrimo, keistina sumažintos laisvės atėmimo bausmės trukmė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą, patvirtinančią 100 Lt dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam J. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:
J. A. pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Č. atžvilgiu) paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 215 str. 1 d. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrintas apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti su pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. G. atžvilgiu) paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nepriteisti iš nuteistojo J. A. išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.