Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėtas R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo R. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatytas 1 metų 6 mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, per šį laikotarpį R. M. įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 12 d. 9 val. 30 min. iki 2019 m. kovo 13 d. 16 val. 20 min. (dvi paros). R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. vasario 11 d. gautas R. M. apeliacinis skundas bei prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi neatnaujino termino apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio paduoti ir R. M. apeliacinį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.

Tą pačią dieną – 2021 m. vasario 3 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl gynėjo paskyrimo. 2021 m. vasario 9 d. buvo paskirtas gynėjas, kuris turėjo susipažinti su nuosprendžiu, jos nuomone ir argumentais dėl apeliacinio skundo pateikimo, termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, dėl ko užtruko skundo padavimo laikas ir buvo praleistas terminas skundui paduoti. Todėl prašo pripažinti jos nurodytas aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir priimti jos apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes, yra įsitikinusi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis, netenkinti jos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti yra nepagrįsta, todėl naikinta, o jos 2021 m. vasario 11 d. apeliacinis skundas turi būti priimamas ir nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti R. M. skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas BPK VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą grindė tuo, kad R. M. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios R. M. neveikimo. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad teismo posėdis baudžiamojoje byloje dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio apeliacinėje instancijoje jau yra įvykęs, teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį, o baigiamojo dokumento paskelbimas numatytas 2021 m. kovo 4 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti negali būti atnaujintas. R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad skundo laiku nepadavė, nes neturi teisinio išsilavinimo, nesuvokė termino skundui paduoti svarbos, be to, klaidingai manė, jog galės išdėstyti savo argumentus dėl jai nuosprendžiu paskirtos bausmės teismo posėdyje Šiaulių apygardos teisme.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad R. M. turėjo galimybę kreiptis į advokatą dėl skundo surašymo ir jo pateikimo teismui, tačiau to nepadarė.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį gavo nedelsiant po jo paskelbimo, t. y. 2020 m. gruodžio 2 d., be to, R. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis iš karto po jo paskelbimo, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., buvo išsiųstas ir jos gynėjai advokatei V. Povilaitienei. Teismo nuosprendyje buvo aiškiai nurodyti apeliacinio skundo padavimai terminai ir tvarka. Tuo tarpu R. M. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl gynėjo jai skyrimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 3 d., o skundas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas tik 2021 m. vasario 11 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po termino skundui paduoti pasibaigimo.

Taigi, atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjos nurodyta praleisto termino priežastis –teisinio išsilavinimo neturėjimas – nelaikytina svarbia ir pakankama ignoruoti įstatyme įtvirtintą tvarką. Teismų praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Pastebėtina, kad R. M. nesiėmė jokių priemonių, kad laiku ir tinkamai įgyvendintų savo teisę apskųsti priimtą procesinį sprendimą, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių jai tai padaryti.

Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Šiuo atveju, R. M. turėjo imtis efektyvių priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, tačiau ji nesirūpino savo tinkamu teisių įgyvendinimu, nenurodė jokių objektyvių, svarbių priežasčių, kurios jai būtų sutrukdžiusios įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Apygardos teismas pažymi, kad R. M. pasirinktas elgesio variantas, delsimas veikti operatyviai (kreiptis į advokatą), rodo, jog termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė išimtinai subjektyvios, nuo pačios R. M. valios priklausiusios priežastys.

Nesant objektyvių duomenų, kad R. M. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo skunde išdėstytais motyvais naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį, nes baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios R. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.