Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-08-28 · Administracinė byla Nr. eA-2156-1188/2024

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-7107-535/2024Sprendimas · 2024-06-25Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-28
Bylos Nr.
eA-2156-1188/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00590-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Iveta Pelienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-2156-1188/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00590-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 24S44979 (toliau – ir Sprendimas).

2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo jį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (2024 m. vasario 21 d.) motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką pas savo šeimos narius – nepilnametį sūnų O. B. ir savo ilgametę partnerę T. D., kurie dėl (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo mėnesį persikėlė į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir T. D. gyvena kartu jau 14 metų, augina sūnų O. Nuolatinė jų gyvenamoji vieta iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nepilnamečiam sūnui ir jo motinai Lietuvos Respublikoje taikoma laikinoji apsauga iki 2025 m. vasario 25 d. Jiems yra išduoti skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Direktyvos 2001/55/EB ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo šeimos nariai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus mokosi tarptautinėje (duomenys neskelbtini) 7 klasėje.

3.2. Sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįvertinus nagrinėjamam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos, netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalis taikė nepagrįstai. Už bevizio buvimo Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje viršytą laiką atsakovo nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir tai yra pakankama poveikio priemonė, tačiau atsakovo Sprendimas grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę yra neproporcinga ir nepagrįstai pritaikyta priemonė. Bevizio buvimo laiką pareiškėjas viršijo dėl ekstraordinarios priežasties – negalėdamas saugiai ir ilgam sugrįžti į kilmės šalį dėl (duomenys neskelbtini).

3.3. Sprendimas yra formalus, priimtas neįvertinus Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų, kuris su savo motina persikėlė gyventi (duomenys neskelbtini), ir, kad jiems taikoma laikinoji apsauga, be kita ko, neįvertintas pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje su savo šeimos nariais, pasitraukusiais į Lietuvą dėl (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamas kaip pavojingas pažeidimas, dėl kurio pareiškėjas turėtų būti atskirtas nuo šeimos narių ir įpareigotas sugrįžti į kilmės šalį, į kurią sugrįžti nėra saugu ir neįmanoma.

3.4. Įstatymo 130 straipsnio 1 dalis draudžia išsiųsti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. toje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, jo atvejis atitinka laikinosios apsaugos taikymo sąlygas per šeimos narių susijungimo instrumentą.