Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-26602-1089/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-25
Bylos Nr.
e2YT-26602-1089/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17884-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
Z. V. K., J. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26602-1089/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17884-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 25 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. V. K., J. K. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje pateiktų procesinių dokumentų esmė

1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo P. K. mirties priėmė jo palikimą. Pareikštą prašymą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Pareiškėjo tėvas P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Velionis kartu su broliu J. K. ir motina Z. V. K. po tėvo P. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į vietos notaro biurą ir priėmė jo palikimą – 1/3 buto (duomenys neskelbtini), dalį.

1.2. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu J. K. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto (duomenys neskelbtini), o Z. V. K. – 2/3 buto dalys. Pareiškėjas po tėvo mirties likusiu turtu rūpinosi, padėjo Z. V. K. išlaikyti butą, mokėjo mokesčius, atlikdavo remontavo darbus.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys J. K. ir Z. V. K. atsiliepimuose į pareiškimą prašo pareiškėjo reikalavimą tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad P. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo L. K. tėvas (b. l. 11, 23). Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2022 m. balandžio 5 d. pažyma patvirtina, kad velionis P. K., jo brolis J. K. ir Z. V. K. priėmė P. K., pareiškėjo tėvo P. K. ir J. K., palikimą (b. l. 18). Notarų biuro pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo tėvui P. K. paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėjo tėvo P. K. palikimo priėmimo faktų Testamenų registre nėra registruota (b. l. 29).

8. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad Z. V. K. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto (duomenys neskelbtini), J. K. – 1/6 buto dalis, o 1/6 buto dalis registruota pareiškėjo senelio P. K. vardu (b. l. 20, 21). Pareiškime ir suinteresuotų asmenų Z. V. K., J. K. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, taip pat minėtos notarų biuro 2022 m. balandžio 5 d. pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelio vardu registruota buto dalis yra tas turtas, kurį paveldėjo pareiškėjo tėvas P. K.. Tai, kad pareiškėjo tėvui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis neįregistravo savo nuosavybės teisių į 1/6 buto dalį, nepaneigia to, jog 1/6 buto (duomenys neskelbtini), dalies savininku mirties dieną buvo pareiškėjo tėvas P. K..

9. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, taip pat suinteresuotų asmenų Z. V. K. ir J. K., kurie yra buto bendraturčiai, paaiškinimai patvirtina, kad po tėvo P. K. mirties pareiškėjas turėjo rūpintis buto dalimi, priklausiusią jo tėvui, kaip savo turtu, prisidėti prie buto išlaikymo ir tvarkymo. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis priėmė P. K. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis).

10. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas L. K. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo P. K. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis