- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1216-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00679-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- J. L., D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. ir D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį, įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Nurodė, kad pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. nuosavybės teise įsigijo 1996 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjų vardu nurodytu adresu adresu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šiuo metu yra įregistruoti du pastatai: pastatas veterinarijos punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriame yra minėti pastatai pareiškėjai įsigijo 1997 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Pastatas - veterinarijos punktas ir pastatas -kiemo rūsys buvo nupirkti iš žemės ūkio bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“. Šiai bendrovei minėtas nekilnojamas turtas buvo perduotas 1992 m. reorganizuojant ,, (duomenys neskelbtini)“. Po reorganizavimo įkurta ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš viso ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti šie trys statiniai: namas, rūsys ir ūkinis pastatas. Sudarant nekilnojamojo turto 1996 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį su ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“, per neapsižiūrėjimą-klaidą ūkinis pastatas į sutartį nebuvo įtrauktas. Ūkinis pastatas kadastrinio matavimo plane pažymėtas numeriu 31/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47,64 m². Šis ūkinis pastatas patenka į statinių kompleksą, esantį pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, t.y. šio pastato ūkinė paskirtis yra neatsiejama nuo pastato - veterinarijos punkto ir pastato - kiemo rūsio, nes visi šie pastatai randasi greta vienas kito, o ūkinis pastatas yra skirtas aptarnauti pastatą-veterinarijos punktą. Ūkiniu pastatu pareiškėjai naudojasi nuo 1996 metų, t.y. nuo tada kai įgyti ir kiti minėti statiniai. Kadangi pareiškėjai norėjo visus šiuos pastatus perleisti savo vaikams pastebėjo, kad VĮ ,,Registrų centre“ ūkinis pastatas nėra įtrauktas į registrą, todėl 2011 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į. VĮ ,,Registrų centrą“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą, tačiau prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog 1996 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina nuosavybės teisės į pastatą. Pareiškėjai šiuo pastatu faktiškai naudojasi nuo 1996 metų, t.y. daugiau nei 15 metų, per kuriuos, be kita ko, ūkiniame pastate savo lėšomis įrengė garažą ir pirtį. Iš Namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad namų valdoje yra trys pastatai, tarp kurių minimas ir ūkinis pastatas kaip neatsiejama namų valdos dalis. Dėl šio pastato, pareiškėjų žiniomis, nėra sudaryta jokių sandorių - nėra jokios nuomos, panaudos, pirkinio - pardavimo ar kitokios sutarties, kurios liestų daiktines teises į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav., t.y. jokios daiktinės teisės į šį pastatą viešajame registre nėra įregistruotos. Pareiškėjai patvirtina kad: 1) joks kitas asmuo - nei viešas, nei privatus - niekad nebuvo užregistravęs Nekilnojamojo turto registre jokios daiktinės teisės į įgytiną ūkinį pastatą; 2) įgytiną pastatą valdo nuo 1996 metų – beveik 16 metų (CPK 531 str. 1 d. 2 p.), nuo tada, kai buvo sudaryta kitų dviejų pastatų pirkimo - pardavimo sutartis; 3) įgytiną pastatą valdo sąžiningai ir teisėtai (CPK 531 str. 3 p.) kaip savo, nes manė, kad jį kartu pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo su minėtais kitais pastatais; 3.1) Per visą šį laikotarpį įgytiną pastatą valdė atvirai. Nei ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“, nei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nereiškė jokių pretenzijų į ūkinį pastatą. Įgijus nuosavybės teisę į minėtą pastatą- įsipareigoja iš valstybės nupirkti žemės sklypą, ant kurio stovi likusi ūkinio pastato dalis; 3.2) būtent, per visą šį laikotarpį įgytiną ūkinį pastatą valdė nepertraukiamai - niekad nebuvo šio ūkinio pastato apleidę. Apmokėdavo išlaidas už elektrą ūkiniam pastatui, mokėjo už vandenį, dėjo pastangas išlaikyti tinkamą pastato būklę ir t.t.; 4) nėra kokių nors kitų Civiliame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 str. 1 d. 5 p.); 5) pareiškėjai, kaip sąmoningi LR piliečiai nori teisėtai valdyti minėtą pastatą ir sąžiningai mokėti mokesčius valstybei (b.l. 34-36).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. L. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad prieš 16 metų nusipirko namą, ūkinį pastatą ir rūsį. Po metų įsigijo žemę (9 arus).žinojo kur ribos.Už 10 metrų.Pastatats liko už ribos. Architektas, kuris tvarkė bylą, jiems pasakė, kad už 10 metų tas pastatas taps jų nuosavybe. Ūkinis pastatas dabar valstybinėje žemėje, tuo metu buvo jis privataus asmens žemėje, dabar niekur neregistruotas. Prieš metus buvo žemėtvarkos komisija, kuri pasakė, kad pareiškėjai neteisėtai naudojasi ūkiniu pastatu, žeme. Jiems leido buvęs šeimininkas (ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendrovės direktorius K. Ž.) naudotis tuo ūkiniu pastatu - žodiniu būdu sakė, kad galima naudotis. Paprasčiausiai nepastebėjo, kad į sutartį neįtrauktas ūkinis pastatas. Tas pastatas buvo padidintas, pareiškėjas pats statė, tačiau šiuo metu išgriauta ta dalis ir atitinka matmenys ir to pastato jau nebėra jų sklypo ribose. Pastatą sumažino, nugriovę, nes gavo raštą iš savivaldybės.Didino,nes norėjo didesnio ploto. Pastatu naudojasi 15 metų ir prižiūri.Kas užregistravo pastatą nežino. Iš žirgyno yra pažyma, kad visą laiką žmonės, kurie gyveno šiame sklype naudojosi tuo pastatu (b.l. 53).
Pareiškėja D. L. patvirtino vyro (pareiškėjo) nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad sudarydami sutartį ją perskaitė, tačiau neatkreipė dėmesio, kad perka tik du objektus. Su tuo (duomenys neskelbtini) kaip kalbėjo po metų, jis sakė, kad galima naudotis, nes pastatas priklauso prie namo ir kad vėliau kaip nors jį įtrauksim. Sutiko, kad buvo atlikta šiek tiek savavališkų statybų, nes įsirengė pirtį. Vyrui sakė, kad po 10 metų galėsime užregistruoti (b.l. 53).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad pareiškėjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimo neginčija (b.l. 25).
Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad LR CK 4.68 str. yra numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pareiškime nurodoma, kad ūkinis pastatas kadastrinio matavimo plane yra pažymėtas numeriu 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47.64 kv.m., minėto pastato dalis yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype, tai, pasak pareiškėjų, įrodo jų valdymo teisėtumą, pagrįstumą, sąžiningumą ir pan. Su šiais pareiškėjų teiginiais sutikti negalima. Iš prie pareiškimo pridėto 2003-03-18 NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra ne 47.64 kv. m., o tik 25 kv. m., be to, šis pastatas pažymėtas plane numeriu 3I1m, o ne 3I1ž. Negana to, iš prie pareiškimo pridėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymėjimo apie žemės sklypą įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre matyti, kad pareiškėjų sklypas buvo suformuotas atliekant geodezinius matavimus ir yra nesuprantama, kaip dalis pastato, į kurį iki šiol nėra registruota nuosavybės teisė, galėjo patekti į pareiškėjų valdomą žemės sklypą. Kita vertus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės ir vizualiai įvertinus žemės sklypo ribas ir ūkinio pastato buvimo vietą paaiškėjo, kad pareiškime minimas ūkinis pastatas 3I1ž yra už pareiškėjams nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribų. Padarius prielaidą, kad dalis ūkinio pastato vis dėlto patenka į pareiškėjų valdomą sklypą, lieka nesuprantama, kodėl, esant tam pačiam unikaliajam numeriui, skiriasi ūkinio pastato žymėjimo plane numeris ir vos ne dvigubai pastato plotas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos manymu, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai galėjo tapti savavališkos statybos objektu, todėl beveik dvigubai padidėjo ūkinio pastato užstatymo plotas ir dalis minėto pastato atsirado pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Dėl to, Savivaldybės manymu, pareiškėjų paaiškinimai apie valdymo teisėtumą, pagrįstumą, sąžiningumą yra nepagrįsti ir nepriimtini (b.l. 47-48).
Pareiškimas netenkinamas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centre yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai – veterinarijos punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 3I1m Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (išrašo 11 p.) (b.l. 10-11). Pateikta 1996-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. D., pardavė pareiškėjams lygiomis dalimis veterinarinę ambulatoriją, plane pažymėtą indeksu 1D1/np, turinčią 63,72 kv. m. bendro naudingo ploto ir kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 2I1p, esančius (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. (b.l. 16-18).
Vertinant pateiktus įrodymus, matyti, kad pareiškėjai siekia įgyjamąją senatimi įgyti nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, kuris priklauso ne kokiam nors juridiniam ar fiziniam asmeniui,o yra šiuo metu yra valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 (l) str. 4 p.). Be to, CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai įtvirtinta, kad įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Atsižvelgiant į išdėstytą, į esamą teisinį reguliavimą, susiklosčiusią teismų praktiką, į tai, kad valstybinei priklausantis nekilnojamas turtas negali būti įgyjamas privačion nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra registruotas valstybės vardu, ar ne, jis gali būti įgyjamas tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais būdais, teismas daro išvadą, kadangi nėra pagrindo pareiškėjų pareiškimą tenkinti, todėl jis atmestinas.
Esminiai bylos argumentai taip pat susiję su CK 4.68–4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamąją senatį, taikymu ir aiškinimu. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.
Aukščiau minėtų reikalavimų viseto būtinumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta byloje V. M. ir T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje UAB ,,Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008).
Teismas taip pat mato, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi konstatavimui. Visų pirma, pareiškėjai neįrodė, jog sąžiningai įgyjo (užvaldė) ūkinį pastatą ir nevaldė jo kaip nuosavo, nemanydami, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino žinoję, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklausė ŽUB ,, (duomenys neskelbtini)“, o po jos likvidavimo niekas nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistravo,o žemė,kurioje šis pastatas liko,tapo valstybine žeme. Pareiškėjai sąžiningumą grindžia tuo, kad jiems buvo duotas ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žodinis leidimas naudotis šiuo turtu. Tačiau teismui akivaizdu, kad asmuo nebūdamas daikto savininku negali leisti juo naudotis tretiems asmenims.Duotas „leidimas“ buvo neteisėtas,todėl negali būti laikomas sąžiningu turto įgijimu ir naudojimu. Kad ūkinis pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje už pareiškėjų žemės sklypo ribų pareiškėjams taip pat buvo žinoma. Taigi, pareiškėjai žinojo apie kliūtis trukdančias įgyti daiktą nuosavybėn (nekilnojamas turtas priklauso kitiems asmenims), patys nuosavybės teisių į šį turtą neįgijo ir suprato, jog naudojasi svetimu turtu. Sąžiningumą paneigia ir tai, jog pareiškėjai vykdė minėto ūkinio pastato priestatų savavališkas statybas, kai pastato plotas buvo padidintas beveik dvigubai be teisėto pagrindo(savo nuožiūra).
Teismas mato,kad pareiškėjai sąžiningai klydo tik dėl to,kad manė,kad po 10 metų neteisėto valdymo galės teismo keliu įsiteisinti nuosavybę.Tačiau tai nėra pagrindas tenkinti pareiškimą.
Atsižvelgiant į aplinkybių visetą teismas neturi teisės nustatyti nuosavybės teisės įgyjimo pagal įjyjamąją senatį į valstybės nuosavybę, be to, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai sąžiningai valdo šį ūkinį pastatą. Teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjai valdė daiktą teisėtai, nes iš esamos byloje medžiagos, šalių paaiškinimų ir įrodymų negalima taip teigti,kai dar tuo pačiu ginčo turtas nėra kito fizinio ar juridinio asmens nuosavybė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,analizuojant esamą situaciją sistemiškai ir pagal esamą teismų praktiką, remiantis esama bylos medžiaga teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą netenkinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.