Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-16 · Administracinė byla Nr. A-492-12-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
A-492-12-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Stasys Gagys
Suinteresuotas asmuo
R.
Atsakovas
Pakruojo rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracines byla Nr. A822-464/2010
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1;14.3.2;14.3.3;14.5;14.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegu˛es 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Gagio, Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes (pranešeja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,

dalyvaujant pareiškejams G. V., visuomenines organizacijos „Lietuvos ˛aliuju judejimo” atstovui R. B., ju atstovui advokatui S. D., treciojo suinteresuoto asmens u˛darosios akcines bendroves „Sofita” ir u˛darosios akcines bendroves „Oltas” atstovui advokatui A. K., treciajam suinteresuotam asmeniui R. G.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju G. V., J. P., visuomenines organizacijos „Lietuvos ˛aliuju judejimas”, P. G., L. A. L. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju G. V., J. P., visuomenines organizacijos „Lietuvos ˛aliuju judejimas”, P. G., L. A. L. skunda ir patikslintus skundus atsakovams Pakruojo rajono savivaldybei, Šiauliu visuomenines sveikatos centrui ir Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims u˛darajai akcinei bendrovei „Sofita“ ir u˛darajai akcinei bendrovei „Oltas“, Šiauliu apskrities viršininko administracijai, R. G., R. P. del sprendimu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

2009 m. sausio 14 d. nagrinejant administracine byla Nr. I-28-355/2009 teismo posed˛io metu buvo nutarta prie jos prijungti administracine byla Nr. I-44-257/2009, pagrindiniu numeriu laikant I-28-355/2009. Prijungtoje byloje pareiškejai G. V., J. P., visuomenine organizacija „Lietuvos ˛aliuju judejimas“, P. G., L. A. L. igalioto atstovo advokato S. D. pasirašytu 2006 m. baland˛io 13 d. skundu bei 2006 m. gegu˛es 16 d. patikslintu skundu (Adm. b. Nr. I-44-257/2009, 1 tomas, 74 -82 psl.), be kita ko, teismo praše panaikinti Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendima Nr. T-88, kuriuo patvirtintas Pakruojo rajono, Palašmenio kaimo ˛emes sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribu, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentu nustatymo (4000 vietu kiauliu kompleksui su 10000 m³ talpos srutu rezervuaru – laguna ir kitais statiniais pastatyti) detalusis planas (del UAB „Oltas“), paruoštas 2005 m. UAB „Pakruojo projektavimo biuro“, ir Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. baland˛io 20 d. sprendima Nr. T-118, kuriuo patvirtintas Pakruojo rajono, Palašmenio kaimo ˛emes sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribu, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentu nustatymo (4000 vietu kiauliu kompleksui su 10000 m³ talpos srutu rezervuaru – laguna ir kitais statiniais pastatyti) detalusis planas.

Motyvuodami pastaruju dokumentu neteisetuma, teige, jog, sprend˛iant tokio masto ukinio pletimo situacijas, butina atlikti strategini pasekmiu aplinkai vertinima. Kadangi jis nebuvo atliktas, yra pagrindas naikinti skund˛iamus administracinius aktus.

II.

Šiauliu apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu skunda del šiu pareiškeju reikalavimu atmete kaip nepagrista.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurode, jog 2004 m. rugpjucio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 967 „Del Planu ir programu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.4 punktas numate, jog teritoriju planavimo dokumentams, kuriu sprendiniuose numatomas tik vienas ukines veiklos objektas, planu ir programu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo aprašo reikalavimai netaikomi. Atsi˛velgiant i tai, kad UAB „Sofita“ ir UAB „Oltas“ planavo statyti po viena kiauliu penejimo kompleksa, susiklosciusiems teisiniams santykiams turejo buti taikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatymas ir ukinei veiklai, irašytai i šio istatymo 1 ar 2 priedus, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo proceduros.

Atsi˛velgdama i tai, teiseju kolegija konstatavo, jog byloje esantys del UAB „Oltas“ ir UAB „Sofita“ planuojamos ukines veiklos atlikti poveikio aplinkai vertinimai yra teiseti ir pagristi. Pareiškeju argumentas, jog šiuo atveju turejo buti atliekamas ir strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas, buvo atmestas kaip nepagristas.

III.

Pareiškejai G. V., J. P., visuomenine organizacija „Lietuvos ˛aliuju judejimas”, P. G., L. A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiauliu apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškeju skunda patenkinti.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 16 straipsnio nuostatomis, kai bendrojo teritoriju planavimo dokumentai nera parengti arba kai galiojanciu bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentu sprendiniai planuojamai veiklai nera parengti arba butina detalizuoti bendrojo teritoriju planavimo dokumentu sprendinius, teritoriju planavimo organizatoriai, prieš vykdant kompleksu statyba, nustatyta tvarka privalejo parengti specialuji plana ir atlikti strategini pasekmiu aplinkai vertinima. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugpjucio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Del Planu ir programu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.4. punkte nustatyta, kad šis aprašas netaikomas rengiant ir tvirtinant teritoriju planavimo dokumentus, kuriu sprendiniuose numatomas tik vienas ukines veiklos objektas. Šios nuostatos at˛vilgiu apeliantai nurode, jog Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-70 pagrindu yra rengiami du objektai, o Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-107 „Del kiaulininkystes kompleksu statybos Pakruojo rajone“ 1 punktu nuspresta pritarti UAB „Saerimner“ pasiulymui statyti iki 11 kompleksu. Todel tiek Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-70 leid˛iant u˛sakyti detaliuosius planus dviem kiauliu kompleksams, tiek Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-107 „Del kiaulininkystes kompleksu statybos Pakruojo rajone” nutarus pritarti UAB „Saerimner“ pasiulymui statyti iki 11 kiauliu kompleksu Pakruojo rajone, tiek Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-88 patvirtinant jau parengtus detaliuosius projektus, esant placiam kiaulininkystes kompleksu pletros procesui, vykdomam minetais administraciniais aktais, nesudaro pagrindo taikyti teises norma atitrauktai nuo sisteminio teises normu aiškinimo ir nesivadovaujant bendraisiais teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo teises principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.). Mineti sprendiniai niekaip negali buti pripa˛inti sprendiniais, kuriuose butu numatomas tik vienas ukines veiklos objektas, nes tai neatitinka faktiniu aplinkybiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiauliu visuomenes sveikatos centras atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo palikti nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendima šioje dalyje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo apeliacini skunda nagrineti teismo nuo˛iura.

Treciasis suinteresuotas asmuo Šiauliu apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo apeliacini skunda atmesti ir palikti nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendima.

Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybe atsiliepimu sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei jo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje kyla Europos Sajungos teises aiškinimo ir taikymo klausimas, todel yra reikalinga kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma su prašymu priimti prejudicini sprendima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 str. 3 d.).

Nustatyta, jog savo reikalavima panaikinti gincijamus teritoriju planavimo dokumentus pareiškejai, be kita ko, grind˛ia aplinkybe, jog nebuvo atliktas šiu dokumentu strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad byloje nera ginco, jog rengiant UAB „Oltas“ ir UAB „Sofita“ valdomu ˛emes sklypu ribu, statybos ir reglamentu nustatymo (4000 vietu kiauliu kompleksui su 10 000 m³ talpos srutu rezervuaru-laguna ir kitiems statiniams pastatyti) detaliuosius planus, atitinkamai patvirtintus Pakruojo rajono savivaldybes tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-88 ir 2006 m. baland˛io 20 d. sprendimu Nr. T-118, strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas nebuvo atliktas.

V.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos istatymo 27 straipsnio 1 dalis (2004 m. vasario 19 d. istatymo Nr. IX-2032 redakcija) (toliau – ir Aplinkos apsaugos istatymas) nustate, jog planai ir programos, kuriu igyvendinimo pasekmes gali buti reikšmingos aplinkai, rengiami ir igyvendinami remiantis šiuo ir kitais istatymais bei teises aktais, reglamentuojanciais strategini pasekmiu aplinkai vertinima, teritoriju planavima bei aplinkos stebesena.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos istatymo 1 straipsnio 18 punktu, „planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (<...> teritoriju planavimo dokumentai ir kt. <...>), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojancius teises aktus ar pagal kompetencija igyvendinant viešaji administravima ir kuriu igyvendinimo pasekmes gali buti reikšmingos aplinkai, iskaitant tokiu planu ir programu visiškus ar dalinius pakeitimus“. Pats strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas to paties straipsnio 17 punkte yra apibre˛iamas kaip „tam tikru planu ir programu igyvendinimo galimu pasekmiu aplinkai nustatymo, apibudinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsi˛velgiama i vertinimo bei konsultaciju rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant plana ar programa, teikiama informacija, susijusi su sprendimu del plano ar programos priemimo ir (arba) tvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo (2004 m. sausio 15 d. istatymo Nr. IX-1962 redakcija) (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas) 25 straipsnio 4 dalis nustato, jog rengiant detaluji plana strateginis teritoriju planavimo dokumento sprendiniu pasekmiu aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato istatymai ir kiti teises aktai.

2004 m. rugpjucio 18 d. nutarimu Nr. 967 (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos Vyriausybe patvirtino Planu ir programu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo tvarkos apraša (toliau – ir Aprašas), kurio 7.1 punkte nustate, jog vertinima privaloma atlikti, kai „planai ir programos <...> ˛emes naudojimui (paskirciai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ukines veiklos projektu, irašytu i Lietuvos Respublikos planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatymo 1 ar 2 priedelius, pletros pagrindus“.

Lietuvos Respublikos planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatymo (2005 m. bir˛elio 21 d. istatymo Nr. X-258 redakcija) (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo istatymas) 1 priedo, nustatancio planuojamos ukines veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo buti vertinamas, saraša, 1.1 punktu yra itraukta „kiaulininkyste (900 ir daugiau paršaved˛iu; 3 000 ir daugiau kitu kiauliu)“.

Nutarimo 3.1 punkte nustatyta, jog Aprašas yra netaikomas rengiant ir tvirtinant „teritoriju planavimo dokumentus, kuriu sprendiniuose numatomas tik vienas ukines veiklos objektas“.

VI.

Iš anksciau pamineto teisinio reguliavimo matyti, jog, vadovaujantis inter alia Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 4 dalimi, detaliuju planu (vietos lygmens teritoriju planavimo dokumentu (Teritoriju planavimo istatymo 4 str. 3 d. 4 p.)) strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas privalo buti atliekamas tik istatymu ir kitu teises aktu nustatytais atvejais. Remiantis mineto Aprašo 7.1 punktu privaloma atlikti detaliuju planu, sudaranciu prielaidas kiaulininkystes pletrai, strategini pasekmiu aplinkai vertinima, taciau vadovaujantis Nutarimo 3.4 punktu nagrinejamu atveju mineto Aprašo 7.1 punktas netaikytinas, nes atskiruose gincijamu teritorijos planavimo dokumentu sprendiniuose yra numatyta tik po viena ukines veiklos objekta – kiauliu penejimo kompleksa.

Atsi˛velgdama i išdestytas aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog, vadovaujantis nacionaline teise, gincijamu detaliuju planu strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas neturejo buti atliekamas.

VII.

2001 m. bir˛elio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB del tam tikru planu ir programu pasekmiu aplinkai vertinimo (toliau – ir Direktyva 2004/42) 10 konstatuojamoje dalyje yra nurodyta, kad „visu planu ir programu, kurie rengiami daugeliui sektoriu ir kurie nustato tolimesnio projektu, išvardytu 1985 m. bir˛elio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB del tam tikru valstybes ir privaciu projektu poveikio aplinkai vertinimo I ir II prieduose, vystymo pagrindus, <...>, pasekmes gali buti reikšmingos aplinkai, todel paprastai jie turetu buti rengiami atsi˛velgiant i sisteminga aplinkosaugini vertinima. Kai juose nurodoma, kad jie taikomi nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, <...> ju pasekmes turetu buti vertinamos tik tais atvejais, kai valstybes nares nustato, kad jos gali buti reikšmingos aplinkai“. „Priimdamos tokius sprendimus, valstybes nares turetu atsi˛velgti i atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus“ (Direktyvos 2001/42 12 konstatuojama dalis).

Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, jog „laikantis 3 dalies nuostatu, atliekamas <...> planu ir programu aplinkos vertinimas, <...> kurie rengiami <...> kaimu planavimui ar ˛emes naudojimui ir kurie nustato tolesnio projektu, išvardintu Direktyvos 85/337/EEB I ir II prieduose, vystymo pagrindus, <...>“.

Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegijos nuomone, ši Direktyvos 2001/42 nuostata pagal bendra taisykle ipareigoja atlikti teritoriju planavimo dokumentu, kokie yra gincijami nagrinejamoje byloje, strategini pasekmiu aplinkai vertinima. Vis delto, kaip matyti iš šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies, jos taikymas yra neatsiejamas nuo to paties straipsnio 3 dalies, kuri nustato, jog „2 dalyje nurodytu planu ir programu, taikomu nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, <...> aplinkos vertinimas atliekamas tik tada, kai valstybes nares nustato, kad ju pasekmes gali buti reikšmingos aplinkai.“

Atsi˛velgiant i tai, jog nagrinejamu atveju gincijami detalieji planai yra vietoves lygmens teritoriju planavimo dokumentai (Teritoriju planavimo istatymo 4 str. 3 d. 4 p.), o jais suplanuota teritorija yra nedidele, darytina išvada, jog pastarieji planai galetu patekti i Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 3 dalies taikymo sriti.

Vadovaujantis Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 5 dalimi, „valstybes nares 3 ir 4 dalyse nurodytu planu ar programu galima pasekmiu reikšminguma aplinkai nustato išnagrinedamos kiekviena konkretu atveji arba patikslindamos planu ir programu rušis, arba derindamos abu šiuos metodus. Tuo tikslu valstybes nares visais atvejais atsi˛velgia i atitinkamus II priede nurodytus kriterijus, u˛tikrindamos, kad ši direktyva butu taikoma planams ir programoms, kuriu pasekmes gali buti reikšmingos aplinkai.“

Kaip mineta, Lietuvos Respublikos teises aktuose inter alia Nutarimo 3.4 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nera kiekvienu atveju konkreciai nustatinejama, ar tokie teritoriju planavimo dokumentai, kokie yra gincijami nagrinejamoje byloje, gali tureti (ar turi) aplinkai reikšmingu pasekmiu, o a priori nustatoma, jog šiu planu pasekmiu aplinkai vertinimas neturi buti atliekamas vien tuo pagrindu, jog ju sprendiniuose kiekybiškai yra numatytas tik vienas ukines veiklos objektas.

Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, atsi˛velgdama i išdestytas aplinkybes, turi pagrindo manyti, jog nacionalines teises aktu nuostatos, numatancios, kad teritoriju planavimo dokumentu strateginio poveikio aplinkai vertinimas neturi buti atliekamas, jei šiu planu sprendiniuose numatytas vienas ukines veiklos objektas, galimai neatitinka Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 2 dalies a punkto, 3 ir 5 daliu reikalavimu.

Atsi˛velgiant i tai, jog Direktyvos 2001/42 5 dalis, be kita ko, numato, kad atitinkamu planu ar programu galimas pasekmiu reikšmingumas aplinkai gali buti nustatomas ne tik kiekvienu konkreciu atveju, bet ir patikslinant planu ir programu rušis, sutiktina, jog pagal savo sukeliamas teisines pasekmes aptariamas nacionalines teises reguliavimas iš esmes galetu buti vertinamas kaip planu rušies patikslinimas minetos nuostatos prasme – nacionaline teise nustato, jog neatliekamas vietoves lygmens teritoriju planavimo dokumentu – detaliuju planu, kuriu sprendiniuose yra numatytas vienas ukines veiklos objektas, – strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas. Ši nuostata taikoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiomis aplinkybemis butina kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma, siekiant nagrinejamoje byloje išsiaiškinti: 1) ar aptariamos nacionalines teises nuostatos inter alia Nutarimo 3.4 punktas gali buti laikomos planu ar programu rušies patikslinimu Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 5 dalies prasme? 2) ar nagrinejamoje byloje taikytinos nacionalines teises nuostatos, pagal kurias kiekvienu konkreciu atveju nenustatant galimo pasekmiu reikšmingumo aplinkai neatliekamas nedideliuose plotuose vietiniu lygiu taikomu teritoriju planavimo dokumentu, kokie yra nagrinejamu atveju, strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas, yra suderinamos su Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 2 dalies a punkto, 3 ir 5 daliu reikalavimais?

VIII.

Nagrinejamoje byloje taip pat nustatyta, jog, rengiant gincijamus teritoriju planavimo dokumentus, Poveikio aplinkai vertinimo istatymo ir ji igyvendinanciu teises aktu nustatyta tvarka buvo atliktas planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 4 dalis nustato, jog „teritoriju planavimo dokumento sprendiniu pasekmiu vertinimo etapas yra reikalingas teritoriju planavimo dokumento sprendiniu poveikiui Vyriausybes nustatyta tvarka ivertinti. Rengiant detaluji plana strateginis teritoriju planavimo dokumento sprendiniu pasekmiu aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato istatymai ir kiti teises aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo istatyma turi buti atliktas planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nera atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu“.

Aplinkos apsaugos istatymo 1 straipsnio 10 punktas poveikio aplinkai vertinima apibre˛ia, kaip „planuojamos ukines veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibudinimo vertinimo procesa“, tuo tarpu strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas apibre˛iamas kaip „tam tikru planu ir programu igyvendinimo galimu pasekmiu aplinkai nustatymo, apibudinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsi˛velgiama i vertinimo bei konsultaciju rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant plana ar programa, teikiama informacija, susijusi su sprendimu del plano ar programos priemimo ir (arba) tvirtinimo“ (Aplinkos apsaugos istatymo 1 str. 17 p.).

Vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo istatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktu, planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas yra baigiamas „sprendimo, ar planuojama ukine veikla leistina, priemimu, ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviu informavimu apie priimta sprendima“. „Jei atsakinga institucija priima sprendima, kad planuojama ukine veikla del atitinkamu istatymu ir kitu teises aktu nuostatu pa˛eidimu ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ukine veikla negali buti vykdoma“ (Poveikio aplinkai vertinimo istatymo 10 str. 6 d.).

Tuo tarpu, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, strateginio pasekmiu aplinkai vertinimu yra siekiama: nustatyti, apibudinti ir ivertinti galimas reikšmingas planu ir programu igyvendinimo pasekmes aplinkai; u˛tikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybes ir savivaldybiu institucijomis, visuomene, atsi˛velgiama i šiu konsultaciju ir kitu viešuma u˛tikrinanciu proceduru rezultatus; u˛tikrinti, kad planu ir programu rengimo organizatoriai tures išsamia ir patikima informacija apie galimas reikšmingas planu ir programu igyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsi˛velgs i ja. Paminetina ir tai, jog strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo ataskaita ir jos med˛iaga yra laikytinas pradiniu dokumentu atliekant Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 4 dalyje detaliuju planu sprendiniu poveikio vertinima (Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920, 9 p.)

Taigi, iš pamineto matyti, jog nacionalineje teiseje strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas ir planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra skirtingos teisines kategorijos, turincios skirtinga objekta, tikslus, skiriasi šiu vertinimo sprendimu paskirtis bei sukeliamos teisines pasekmes.

Pastebetina ir tai, jog, nors minetu vertinimu objektai ir apimtis skiriasi, tiek atliekant teritoriju planavimo dokumentu strategini pasekmiu aplinkai vertinima, tiek atliekant ukines veiklos, kurios pletros pagrinda sudaro mineti teritoriju planavimo dokumentai, poveikio aplinkai vertinima, tam tikrais atvejais yra atliekamas pasekmiu ir poveikio tiems patiems aplinkos elementams vertinimas. Pavyzd˛iui, Poveikio aplinkai vertinimo istatymo 4 straipsnio 1 punktas nustato, jog planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas, be kita ko, yra „nustatyti, apibudinti ir ivertinti galima tiesiogini ir netiesiogini planuojamos ukines veiklos poveiki visuomenes sveikatai, gyvunijai ir augalijai, dirvo˛emiui, ˛emes paviršiui ir jos gelmems, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizd˛iui ir biologinei ivairovei, materialinems vertybems ir nekilnojamosioms kulturos vertybems bei šiu aplinkos komponentu tarpusavio saveikai“, o Aprašo 2 priedo „Privaloma strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo ataskaitos sudetis“ 6 punktas kaip privaloma strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo ataskaitos dali nurodo informacija apie „galimos reikšmingos tiesiogines, netiesiogines, kaupiamosios, saveikaujancios (sinergetines), trumpalaikes, vidutines trukmes, ilgalaikes, nuolatines, laikinos, teigiamos ir neigiamos pasekmes aplinkai, taip pat biologinei ivairovei, visuomenei ir jos sveikatai, gyvunijai, augalijai, dirvo˛emiui, vandeniui, orui, klimatui, materialiajam turtui, kulturos paveldui (iskaitant architekturini ir archeologini pavelda), kraštovaizd˛iui ir šiu veiksniu tarpusavio saveikai.“

Kaip matyti iš Nutarimo nuostatu, jis bei juo patvirtintas Aprašas buvo priimti, be kita ko, siekiant igyvendinti Direktyva 2001/42, tuo tarpu Poveikio aplinkai vertinimo istatymas, vadovaujantis jo 1 straipsnio 2 dalimi ir 3 priedu, siekiant igyvendinti 1985 m. bir˛elio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB del tam tikru valstybes ir privaciu projektu poveikio aplinkai vertinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegu˛es 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB) (toliau – ir Direktyva 85/337) bei 1992 m. gegu˛es 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB del naturaliu buveiniu ir laukines faunos bei floros apsaugos (pastaroji byloje aptariamiems individualiems teisiniams santykiams yra netaikytina). Atsi˛velgiant i tai, jog, vadovaujantis Direktyvos 2001/42 13 straipsnio 2 dalimi valstybes nares, priimdamos aptariama direktyva igyvendinancias priemones, yra ipareigotos daryti jose nuoroda i šia direktyva arba tokia nuoroda daryti jas oficialiai skelbiant, bei išnagrinejus Poveikio aplinkai vertinimo istatyme itvirtinta teisini reguliavima, Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo teigti, jog pastarasis istatymas (ar atskiros jo nuostatos) buvo priimtos igyvendinant (perkeliant i nacionaline teise) Direktyvos 2001/42 nuostatas bei joje numatytas priemones.

IX.

Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog „pagal šia direktyva atliekamas aplinkosauginis vertinimas nepa˛eid˛ia Direktyvos 85/337 <...> ir kitu Bendrijos teises aktu reikalavimu“. Vis delto teiseju kolegijos vertinimu, iš pastarosios nuostatos nera aišku, kokio tikslo teisekuros subjektas sieke itvirtindamas pastaraja nuostata bei koks Direktyvos 2001/42 ir kitu Bendrijos teises aktu inter alia Direktyvos 85/337 ryšys šia nuostata yra nustatomas.

Butinybe nustatyti Direktyvos 85/337 ir Direktyvos 2001/42 tarpusavio ryši suponuoja jau mineta faktine aplinkybe, kad nagrinejamoje byloje neatlikus rengiamu teritoriju planavimo dokumentu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo buvo atliktas planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinimas, t. y. nagrinejamu atveju nera aišku, ar, atlikus poveikio aplinkai vertinima Direktyvos 85/337 prasme, galima laikyti, kad šis vertinimas apima ir strategini pasekmiu aplinkai vertinima Direktyvos 2001/42 prasme.

Pastebetina ir tai, jog minetu direktyvu ryšio neatskleid˛ia ir Direktyvos 2001/42 10 konstatuojama dalis, nustatanti, jog „jeigu pasekmiu aplinkai vertinimas turi buti atliekamas ir pagal šia direktyva, ir pagal kitus Bendrijos teises aktus, o butent 1979 m. baland˛io 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB del laukiniu paukšciu apsaugos <...>, Direktyva 92/43/EEB arba 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatancia Bendrijos veiksmu vandens politikos srityje pagrindus <...>, siekdamos išvengti dvigubo vertinimo, valstybes nares gali taikyti suderintas ar bendras proceduras, atitinkancias tam tikru Bendrijos teises aktu reikalavimus.“ Šiuo at˛vilgiu pa˛ymetina, jog pastarojoje nuostatoje expressis verbis nera minima Direktyva 85/337, be to, teiseju kolegijos nuomone, ji yra skirta atskleisti Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies tikslus.

Pastarojoje nuostatoje itvirtina, jog „planams ir programoms, kuriu pasekmes aplinkai turi buti ivertintos ir pagal šia direktyva, ir pagal kitus Bendrijos teises aktus, valstybes nares gali taikyti suderintas ar bendras proceduras, atitinkancias tam tikru Bendrijos teises aktu reikalavimus, kad, inter alia, butu išvengta dvigubo vertinimo“.

Šiame kontekste pastebetina, jog teiseju kolegijai kyla abejoniu del to, ar Direktyvos 2001/42 10 konstatuojamoje dalyje pateikiamas Europos Sajungos teises aktu sarašas vertintinas kaip baigtinis šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu. Pripa˛inimas, jog Direktyvos 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima inter alia Direktyva 85/337, Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegijos nuomone, reikštu butinybe ivertinti, ar reikalavimas atlikti strategini pasekmiu aplinkai vertinima, taikant Direktyvos 2001/42 reikalavimus, ˛inant, kad bus atliekamas (ar yra atliekamas) poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyva 85/337, reikštu dviguba vertinima minetos nuostatos prasme. Kita vertus, teiseju kolegija taip pat atsi˛velgia i Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 2 dali, kuri nustato salygas strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo atlikimui ir iš kurios matyti, kad planu ir programu aplinkos vertinimo Direktyvos 2001/42 prasme privalomumas siejamas inter alia su tuo, kad mineti planai ir programos nustato tolesniu projektu, išvardintu Direktyvos 85/337 I ir II prieduose, vystyma. Be to, atsi˛velgiant i tai, jog nagrinejamoje byloje nera nacionaliniu teises nuostatu del suderintu ar bendru proceduru, atliekant planu ir programu strategini pasekmiu aplinkai vertinima ir planuojamos ukines veiklos poveikio aplinkai vertinima, kyla klausimas ir del to, ar Direktyva 2001/42 inter alia jos 11 straipsnio 2 dalis ipareigoja valstybes nares nustatyti minetas proceduras, kai vertinimas atliekamas tiek pagal Direktyva 2001/42, tiek pagal Direktyva 85/337.

Esant išdestytoms aplinkybems, Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija sprend˛ia, jog yra pagrindas kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma su prašymu priimti prejudicini sprendima šiais klausimais: 1) ar Direktyva 2001/42 inter alia jos 11 straipsnio 1 dalis turi buti aiškinama kaip reiškianti, jog tokiais atvejais, koks yra nagrinejamoje byloje, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 85/337 reikalavimus, Direktyvos 2001/42 reikalavimai nera taikytini? 2) ar Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima Direktyva 85/337? 3) teigiamai atsakius i pastaraji klausima, ar tai, kad buvo atliktas vertinimas pagal Direktyva 85/337, reikalavimas atlikti pasekmiu aplinkai vertinima pagal Direktyvos 2001/42 reikalavimus, tokioje situacijoje, kokia susikloste nagrinejamoje byloje, butu laikoma dvigubu vertinimu Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies prasme? 4) teigiamai atsakius i pastaraji klausima, ar Direktyva 2001/42 inter alia jos 11 straipsnio 2 dalis ipareigoja valstybes nares nacionalineje teiseje numatyti bendras ar suderintas vertinimo, atliekamo pagal Direktyvos 2001/42 ir Direktyvos 85/337 reikalavimus, proceduras, siekiant išvengti dvigubo vertinimo?

X.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutines instancijos teismas administracinems byloms (Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 str.), todel iškilus Europos Sajungos instituciju priimtu teises aktu aiškinimo klausimui, kuri išnagrineti butina, kad sprendimas byloje butu priimtas, jis privalo kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma su prašymu priimti prejudicini sprendima (Sutarties del Europos Sajungos veikimo 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismu istatymo 40¹ str.).

Kaip matyti iš aukšciau išdestytu aplinkybiu, teiseju kolegijai iš esmes yra iškiles klausimas del to, ar ginco teisiniams santykiams taikytinos nacionalines teises nuostatos, numatancios, jog rengiant skund˛iamus teritoriju planavimo dokumentus ju strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas neturi buti atliekamas, atitinka šioje nutartyje aptartu Europos Sajungos teises aktu nuostatu reikalavimus.

Atsakymas i pamineta klausima turi esmine reikšme nagrinejamai bylai. Nustacius, kad rengiant gincijamus teritoriju planavimo dokumentus turejo buti atliktas strateginis ju pasekmiu aplinkai vertinimas, atsi˛velgiant i strateginio poveikio aplinkai vertinimo reikšme ir jo vieta teritoriju planavimo procese, aptariami detalieji planai turetu buti pripa˛inti, kaip priimti pa˛eid˛iant pagrindines proceduras, ypac taisykles, turejusias u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma, ir, savo ruo˛tu, panaikinti (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Tad, atsi˛velgiant i pamineta, reikalinga kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma su prašymu priimti prejudicini sprendima.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukšciau išdestytu ir Sutarties del Europos Sajungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismu istatymo 40¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 133 straipsniu, Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija

nutaria:

Kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma su prašymu priimti prejudicini sprendima šiais klausimais:

1. Ar nustatymas, jog neatliekamas vietoves lygmens teritoriju planavimo dokumentu, kuriu sprendiniuose yra numatytas tik vienas ukines veiklos objektas, strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas, kaip yra itvirtinta Lietuvos Respublikos teises aktuose inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugpjucio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Del Planu ir programu strateginio pasekmiu aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.4 punkte, gali buti laikomas planu ar programu rušies patikslinimu 2001 m. bir˛elio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB del tam tikru planu ir programu pasekmiu aplinkai vertinimo 3 straipsnio 5 dalies prasme?

2. Ar nagrinejamoje byloje taikytinos nacionalines teises nuostatos, pagal kurias, kiekvienu konkreciu atveju nenustatant galimo pasekmiu reikšmingumo aplinkai, neatliekamas nedideliuose plotuose vietiniu lygiu taikomu teritoriju planavimo dokumentu, kokie yra nagrinejamu atveju, strateginis pasekmiu aplinkai vertinimas vien tuo pagrindu, kad juose numatytas vienas ukines veiklos objektas, yra suderinamos su Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 2 dalies a punkto, 3 ir 5 daliu reikalavimais?

3. Ar Direktyvos 2001/42 nuostatos inter alia jos 11 straipsnio 1 dalis turi buti aiškinamos kaip reiškiancios, jog tokiais atvejais, koks yra nagrinejamoje byloje, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal 1985 m. bir˛elio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB del tam tikru valstybes ir privaciu projektu poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus, Direktyvos 2001/42 reikalavimai nera taikytini?

4. Ar Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima Direktyva 85/337?

5. Teigiamai atsakius i ketvirtaji klausima, ar tai, kad buvo atliktas vertinimas pagal Direktyva 85/337, reikalavimas atlikti pasekmiu aplinkai vertinima pagal Direktyvos 2001/42 reikalavimus tokioje situacijoje, kokia susikloste nagrinejamoje byloje, butu laikoma dvigubu vertinimu Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies prasme?

6. Teigiamai atsakius i penktaji klausima, ar Direktyva 2001/42 inter alia jos 11 straipsnio 2 dalis ipareigoja valstybes nares nacionalineje teiseje numatyti bendras ar suderintas vertinimo, atliekamo pagal Direktyvos 2001/42 ir Direktyvos 85/337 reikalavimus, proceduras, siekiant išvengti dvigubo vertinimo?

Nagrinejama administracine byla sustabdyti, kol bus gautas Europos Sajungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Stasys GagysDainius Rai˛ysSkirgaile ˇalimiene