Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domresta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domresta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.5. Atsakovė, teikdama savo apeliaciniame skunde argumentus dėl tariamo procesinės teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, tarp jų ir dėl esą netinkamai įvertintų liudytojo M. P. parodymų, siekia, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš naujo būtų vertinamos jos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė, prašydama pridėti naujus rašytinius įrodymus, motyvuoja tuo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi pridėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismo posėdyje, kurio metu buvo apklaustas liudytojas, byla buvo išnagrinėta iš esmės, atliktas įrodymų tyrimas (vertinimas) ir nutarta teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad prašomi pridėti dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi iš rašto turinio matyti, kad yra kalbama apie darbų atlikimą ginčo laikotarpiu. Kokią įrodomąją reikšmę pateikti įrodymai turės nustatant byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, teismas vertins atlikdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė naujų rašytinių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, todėl teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini apeliacinės instancijos teismo, pasisakant dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo.

Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme

20. Esminis civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė CK 6.183 straipsnio 1 dalį, aiškindamas tik šalių santykius dėl įrangos grąžinimo, tačiau, priteisdamas ieškovei nuomos mokestį pagal 2021 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HORT2100442, reikalavimo dėl rašytinės sutarties sąlygų keitimo netaikė. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, taip pat nebuvo nustatinėjama sutarties šalių valia pakeisti Bendradarbiavimo sutarties 3.2 punkte nurodytą sąskaitų išrašymo tvarką. Šios aplinkybės nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl skolos priteisimo pagal 2021 m. kovo 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HORT2100442 pagrįstumo, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. kovo 29 d. ieškovė UAB „Hortivita“ (nuomotojas) su atsakove UAB „Domresta“ (nuomininkas) sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 20190329, pagal kurią nuomotojas perduoda ir nuomininkas priima atlygintinam naudojimui (nuomai) nuomotojui priklausančius ir (arba) valdomus įrenginius ir (arba) inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas (sutarties 1.1. punktas). Tarp šalių sudarytos sutarties 2.1. punkte numatyta, kad nuomotojas perduoda įrangą nuomininkui, šalims pasirašius įrangos priėmimo–perdavimo (išdavimo) aktą, kuriame nurodo: „<...> 2.1.2. Įrangos nuomos mokestį už valandą arba už darbo dieną (be PVM) <...>“. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad nuomos mokestis už įrangos nuomą nustatomas sutarties 2.1. punkte nustatytame įrangos priėmimo–perdavimo (išdavimo) akte arba prieduose prie šios sutarties, mokestis už papildomas paslaugas nustatomas sutarties 2.1. ir 2.2 punkte numatytuose įrangos priėmimo–perdavimo aktuose arba prieduose prie šios sutarties. Sutarties 2.5. punkte numatyta, kad bet kuriuo atveju įrangos nuomos terminas baigiasi tą dieną, kai nuomininkas įgyja nuosavybės teisę į įrangą arba tinkamai grąžina ją nuomotojui sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 4.3. punkte numatyta, kad nuomininkas neturi teisės be nuomotojo rašytinio sutikimo perkelti įrangą į kitą įrangos panaudojimo vietą (darbų objektą) ir / arba perduoti įrangą naudoti bet kuriam trečiajam asmeniui. Sutarties 10.4. punkte numatyta, kad sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik tada, jei jie yra tinkamai įforminti raštu ir šalių pasirašyti.

23. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 28 d. išnuomojo atsakovei vibroplokštę, o atsakovė ją priėmė. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. HORT1902851 už 2019 m. spalio mėnesio vibroplokštės nuomą (4 dienų nuomą). Atsakovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo, byloje ginčo dėl šios sąskaitos nėra.

24. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HORT1903198 už 20 dienų nuomą, sąskaitos suma – 1 426,89 Eur. Ieškovės vadybininkas 2020 m. sausio 7 d. perrašė anksčiau minėtą sąskaitą, nurodydamas trumpesnį įrenginio nuomos terminą (10 dienų) už 2019 m. lapkričio mėnesį. 2020 m. kovo 8 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HORT2100442 už vibroplokštės nuomą ir transportavimo paslaugas, sąskaitos suma – 632,00 Eur.

25. Iš įrankių priėmimo–perdavimo akto Nr. 000000039735 nustatyta, kad vibroplokštės grąžinimo data – 2019 m. gruodžio 23 d. Aktas yra pasirašytas ieškovės (nuomotojo) vadybininko S. V. ir nuomininko, nuomininko vardas ir pavardė nėra nurodyti, atsakovės teigimu, tai nėra jos darbuotojų parašas. Ieškovė 2021 m. kovo 16 d. pranešime nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas vyko į objektą parsivežti vibroplokštės, o žurnalas, kuriame būtų registruojami asmenys, pasirašantys priėmimo–perdavimo aktuose, nėra vedamas.

26. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 4.3 punktą, nes vibroplokštę perdavė naudotis trečiajam asmeniui ir, nors su atsakove žodžiu buvo kalbėta dėl vibroplokštės perdavimo naudotis kitai įmonei, tačiau atsakovės nurodyta įmonė su ieškove nesusisiekė, sutarties dėl vibroploštės nuomos su ieškove nesudarė, todėl atsakovės žodiniai susitarimai įvykdyti nebuvo ir atsakovei kyla pareiga apmokėti esamą įsiskolinimą už vibroplokštės nuomą už visą jos nuomos laikotarpį. Nurodo, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 600,00 Eur už vibroplokštės nuomą 2019 m. lapkričio mėnesį (20 dienų nuomą) (dalis lapkričio mėnesio sąskaitos yra apmokėta) ir 632,00 Eur už vibroplokštės nuomą 2019 m. gruodžio mėnesį (15 dienų nuomą) ir transportavimo paslaugas.

27. Atsakovės teigimu, ji ieškovei už vibroplokštės nuomą nėra skolinga, nes tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė už vibroplokštės nuomą lapkričio mėnesį mokės už tiek dienų, kiek faktiškai naudosis vibroplokšte, t. y. už 10 dienų. Be to, ieškovė įrangą pernuomojo trečiajam asmeniui UAB „Bertransa“. Kadangi įranga buvo tame pačiame objekte, nebuvo reikalinga ją atvežti. Vibroplokštės paėmimą organizavo ieškovė ir atvyko jos pasiimti tada, kai atsakovės jau nebebuvo tame objekte, ji vibroplokštės ieškovei neperdavė.

28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo, esant rašytinei sutarčiai ir CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuotai išlygai.

29. Ieškovės teigimu, atsakovei įranga buvo išnuomota laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio mėnesį iki 2019 m. gruodžio 23 d. Įranga ieškovei grąžinta 2019 m. gruodžio 23 d. Už minėtą laikotarpį (darbo dienas) buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė dalį sąskaitų faktūrų apmokėjo, liko neapmokėta 2019 m. lapkričio mėnesio sąskaitos faktūros dalis ir 2019 m. gruodžio mėnesio. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, draudžiančias perduoti įrangą naudotis trečiajam asmeniui, todėl jai tenka pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas.

30. Atsakovė su nurodyta skola nesutinka. Teigia, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl įrangos nuomos ir skaičiavimo tvarkos pakeitimo už 2019 m. lapkričio mėnesį, o 2019 m. gruodžio mėnesį įranga naudojosi trečiasis asmuo UAB „Bertransa“, todėl ji ir turi sumokėti už įrangos nuomą ieškovei.

31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygos dėl įrangos nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos, tiek dėl nuomojamos įrangos perdavimo naudoti trečiajam asmeniui šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pakeistos.

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris dėl padarytų pažeidimų naikintinas.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

34. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

35. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad su ieškove buvo žodinis susitarimas dėl lapkričio mėnesio vibroplokštės nuomos dienų skaičiaus, t. y. kad nuoma bus mokama už dienas, kuriomis buvo faktiškai dirbama su vibroplokšte, o gruodžio mėnesį atsakovė vibroplokšte nesinaudojo, ja naudojosi trečiasis asmuo, kuris ir turi pareigą sumokėti už gautas paslaugas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad negalima konstatuoti, kad ieškovė vibroplokštę išnuomojo kitai įmonei (UAB „Bertransa“), nes į bylą rašytinių įrodymų (sudarytos sutarties ir įrangos perdavimo–priėmimo akto), patvirtinančių šias aplinkybes, nėra pateikta. Kaip teisingai pažymėjo apeliaciniame skunde, ieškovei teikti tokius duomenis yra tikėtinai nenaudinga, o atsakovė jų pateikti negali, nes ji nėra teisinių santykių šalis. Teismui nustačius, kad gruodžio mėnesį ieškovės išnuomota įranga galbūt naudojosi trečiasis asmuo UAB „Bertransa“, turėjo ne tik šalims pasiūlyti nurodyti duomenis apie trečiąjį asmenį, bet ir, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, turėjo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Bertransa“. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip ir liko nenustatyta aplinkybė, kas ieškovei perdavė nuomojamą įrangą 2019 m. gruodžio 23 d. Nagrinėjamu atveju taip pat yra svarbi aplinkybė ta, kad, kai atsakovė ieškovę informavo apie baigtus darbus su nuomojama vibroplokšte nuo gruodžio 1 d., ieškovė neorganizavo įrangos transportavimo, nors tokią pareigą turėjo.

36. Taigi, sprendžiant klausimą dėl skolos už įrangos nuomą priteisimo už 2019 m. gruodžio mėnesį (nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 23 d.) pagrįstumo, turi būti nustatytos (išsiaiškintos) aplinkybės, ar nurodytu laikotarpiu ieškovės išnuomota ir atsakovei naudotis perduota įranga – vibroplokšte – naudojosi trečiasis asmuo UAB „Bertransa“.

37. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės vadybininko 2020 m. sausio 7 d. perrašyta sąskaita faktūra, kurioje nurodytas trumpesnis įrangos nuomos terminas už 2019 m. lapkričio mėnesį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygos dėl įrangos nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pakeistos. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie vadybininko veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms buhalterinės apskaitos tvarkymą, toks įrodymas galėtų būti vertinamas kaip leistinumo reikalavimo neatitinkantis įrodymas, tačiau tai nereiškia, kad tokie duomenys negali būti vertinami byloje ir jų pagrindu (įvertinus visumą byloje esančių įrodymų) negalima daryti išvados, kad tarp šalių buvo tam tikras susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nagrinėjamu atveju dėl nuomos dienų skaičiavimo lapkričio mėnesį.

38. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esminių aplinkybių nenustatė, nors iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, šalys tarpusavyje bendravo, sutartines santykių sąlygas derino telefonu, ieškovei priklausančia įranga ginčo laikotarpiu naudojosi trečiasis asmuo UAB „Bertransa“. Tarp šalių sudarytoje rašytinės formos sutartyje yra numatyta išlyga, leidžianti šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės sutarties pakeitimo formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (Sutarties 10.4 punktas, CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas.

40. Taigi nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB „Bertransa“.

41. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas iš dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias CK 6.1836 straipsnio 1 dalyje numatytą išlygą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinusi tai, kad ginčo santykio šalims taikytinos atsakomybės turinio nustatymas yra susijęs su naujų trečiųjų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimą, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtakos teismo sprendimas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

44. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kadangi šis klausimas gali būti išspręstas tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.