- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-489-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-3-00002-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Artūras Ridikas, Valdas Meidus
- Advokatai
- Eduardas Zaleskis
Teisėjas Liudvikas Myško Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-30-3-00002-2013-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo G. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad ji 2013-01-26 G. G. būnant (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., gyventojo M. D. kieme, pro šalį ėjusi G. K. šaukdama „tai vėl tai kurvai atiduodi medžius“, ją užgauliai pažemino.
Privatus kaltintojas G. G. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendį, prašo priimti naują nuosprendį - pripažinti G. K. padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d., BK 155 str. 1 d. bei priteisti jai 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. ji atsisakė, todėl teismas nepagrįstai pasisakė dėl šių kaltinimų ir be pagrindo konstatavo, kad jos sveikata nepablogėjo.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 154 str. l d., ir 155 str. l d., neteisingai vertino liudytojų V. K., A. Ž., M. D., E. B. ir A. Ž. parodymus.
V. K. ir A. Ž. nurodė, kad konflikto metu sode malkas pjovė tik M. D. ir kad tuo metu daugiau nieko nebuvo. M. D. ir E. B. nurodė, kad sode malkas pjovė ne tik M. D., o ir E. B. bei A. Ž.. Nors tiek kaltinamoji ir jos kviesti liudytojai V. K. bei A. Ž. liudijo, kad jos, apeliantės, tuo metu nebuvo, tačiau liudytojai M. D., E. B. ir A. Ž. paliudijo priešingai. Teismas nevertino ir neanalizavo, kokiu tikslu kaltinamoji G. K. ir jos kviesti liudytojai slėpė tą faktinę aplinkybę, kad tuo metu sode buvo ir daugiau žmonių, neigė, kad buvo ir ji, apeliantė. G. G. mano, kad kaltinamosios kviestų liudytojų parodymai duoti tikslu nuslėpti tuo metu įvykusį konfliktą, kurio metu G. K. išvadino ją necenzūriniais žodžiais.
Apeliantė nurodo, jog teismui nesukėlė abejonių liudytojo M. D. parodymai, kuris nurodė, kad buvo išgėręs du butelius degtinės. Šis liudytojas nurodė, kad konfliktas buvo ne tarp kaltinamosios ir nukentėjusios, o tarp jo, M. D. ir kaltinamosios, nors to nepatvirtino kiti bylos liudytojai. Apeliantė mano, kad M. D. davė palankius parodymus kaltinamajai. Teismui nesukėlė jokių abejonių tai, kad tiek išgėręs ir tokio sudėjimo žmogus, ne tik negalėtų pjauti malkų, bet negalėtų ir vaikščioti, taip pat teigia, kad liudytojas, būdamas išgėręs, negalėjo adekvačiai vertinti situacijos. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad M. D. parodymai sutampa su G. K., A. Ž. ir V. K. parodymais, kurie, beje, neigia buvusi bet kokį konfliktą.
Apeliantė teigia, kad teismas, vertindamas ir nustatydamas apklaustų liudytojų ryšį su ja, klaidingai vertino, kad A. Ž. su ja artimai bendrauja. Tiek A. Ž., tiek ji patvirtino, kad jų santykiai nėra artimi, jie yra tik pažįstami, be to, ji neneigė, kad A. Ž. atstovavo teisme. Apeliantė mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindamas tik jos ryšį su liudytoju ir nevertindamas kaltinamosios ryšio su liudytojais M. D. ir E. B., nors ji, apeliantė, nurodė, kad M. D. ir E. B. dirba pas G. K., ką patvirtino ir patys M. D. bei E. B..
Apeliantė nurodo, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, teisėjo vidinis įsitikinimas turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimu pašalinimu, ir savo sprendimu argumentavimu, įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tvirtina, kad teismas buvo šališkas ir skirtingus parodymus sutapatino bei juos pripažino patikimais.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojai M. D. ir E. B. patvirtino G. K., A. Ž. ir V. K. parodymus, nes jų parodymai yra prieštaringi. A. Ž. ir V. K. nurodė, kad sode buvo tik M. D. ir jokio konflikto nebuvo, o E. B. ir M. D. parodė, kad be jų buvo A. Ž. ir ji, apeliantė, be to, M. D. nurodė, kad konfliktas buvo, tačiau nurodė, kad neva buvo šaukiama ant jo, už tai, kad jis girtas pjauna malkas. Todėl apeliantė teigia, kad teismas vertindamas parodymus buvo šališkas ir vertino, tik kaltinamajai palankius duotus įrodymus.
Teigia, kad teismas nepagrįstai įvertino kritiškai liudytojo A. Ž. parodymus, kurie sutapo su jos parodymais. Be to, vienintelis A. Ž. buvo išgėręs tik vieną skardinę silpno alaus, tai yra akivaizdu, kad jis buvo blaivus.
Apibendrindama nurodo, kad teismas įrodymus įvertino neteisingai, liudytojų parodymus, kurie prieštaravo vieni kitiems, pripažindamas patikimais, priimdamas nuosprendį buvo šališkas, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį. Apeliantė nurodo, kad ji negalėjo apginti savo teisių, kadangi teismas akivaizdžiai prieštaringus parodymus pripažįsta patikimais.
Byloje yra gautas išteisintosios G. K. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą su kuriuo ji nurodo nesutinka, teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš G. G. jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje G. K. gynėjas E. Z. prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai skundu nurodo, kad ji kaltinimo G. K. pagal BK 140 str. 1 d. atsisakė, kadangi to nepatvirtina bylos medžiaga. Duomenų, kad privati kaltintoja iki baigiamųjų kalbų būtų atsisakiusi minėto kaltinimo, nėra, be to iš G. G. paaiškinimų 2014-04-04 teisme matyti, kad ji prašė G. K. pripažinti kalta pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ( b. l. 112), todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, dėl kaltinimų G. K. pagal BK 140 str. 1 d. pagrįstumo skundžiamu nuosprendžiu pasisakė pagrįstai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. G. nuosprendžio dalyje dėl G. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. iš esmės neginčija, apygardos teismas dėl G. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. nepasisako.
Apeliantė nesutinka su bylos įrodymų įvertinimu, teigia, kad bylos įrodymai patvirtina, jog ji, apeliantė, M. D. pjaunant malkas įvykio vietoje buvo ir konfliktas įvyko.
Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Sprendimas išteisinti G. K. yra pagrįstas ištirtų bylos įrodymų visuma, todėl pagrindo išvadai, kad teismas bylos įrodymus įvertino neobjektyviai ir buvo šališkas, nėra.
G. K. privačios kaltintojos buvo kaltinama tuo, kad 2013-01-26, G. G. būnant (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., gyventojo M. D. kieme, pro šalį ėjusi G. K. šaukdama „tai vėl tai kurvai atiduodi medžius“, ją užgauliai pažemino.
Nors apeliantė akcentuoja tai, kad liudytojai V. K., A. Ž., neteisingai nurodo, kad sode malkas pjovė tik M. D. ir kad tuo metu daugiau nieko nebuvo, tačiau byloje apklausti liudytojai E. B., M. D., A. Ž., kurie nors ir nurodė, kad visi kartu pjovė medžius, tačiau liudytojai E. B., M. D. nepatvirtino, kad tarp G. K. ir G. G. būtų buvęs konfliktas. M. D. parodė, kad moteris nesikalbėjo viena su kita, negražūs žodžiai nebuvo vartojami. Liudytojai M. D. ir E. B. aplinkybės, kad K. būtų tempęs K. iš sklypo, nepatvirtino. Esant byloje duomenų, kad tarp G. G. ir G. K. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, teismas G. G. paaiškinimais, kurių iš esmės nepatvirtina kita bylos medžiaga, vadovautis negali.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. K. pagal pareikštus kaltinimus pagal BK 140 str. 1 d.; 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinta pagrįstai. Keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
BPK 105 str. 6 d. straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Kadangi privataus kaltintojo apeliacinis skundas atmetamas, išteisintosios gynėjas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog išteisintoji turėjo 1000 Lt išlaidų advokatui dėl apeliacinio proceso – procesinių dokumentų surašymo ir jos gynybos apygardos teisme, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš apeliantės išteisintosios naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)