Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Panevėžio Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: I) 2007-06-07 pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 2008-06-12 išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje; 2) 2007-07-18 pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. 70 parų arešto, 2007-10-22 bausmę atliko; 3) 2007-12-04 pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius 63 str. 1, 2, 4, 9 d., 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 2008-10-28 nuosprendis pakeistas ir skirta ga­lutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m. ir bauda 50 MGL (6500 Lt); pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 2010-08-11 atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės; 2010-12-10 bauda pakeista į 12 mėn. trukmės viešųjų dar­bų bausmę, įpareigojant išdirbti 300 valandų visuomenės labui neat­lygintinai; 4) Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 63 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos ir skirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė; 2014-04-03 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str, 2 d. 1 p., turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. vasario 24 d. laikotarpyje nuo 7.30 val. iki 9.40 val., E. U. išlaužęs J. B. ir V. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario lango rėmą, pro langą įsibrovęs į namą, iš svetainėje stovinčios sekcijos pagrobė skaitmeninį fotoaparatą „Fuji Film S6500“, kainuojantį 1500 litų; mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson T300“, kainuojantį 25 litus; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Electronics SGH-C110", kainuojantį 25 litus; paauksuotą sagę, kainuojančią 200 litų; senovinį platų auksinį žiedą, kainuojantį 500 litų; iš miegamojo kambario pavogė: platų vestuvinį auksinį žiedą, kainuojantį 800 litų; siaurą vestuvinį auksinį žiedą, kainuojantį 500 litų; auksinį žiedą (su gėlės formos pagražinimu), kainuojantį 300 litų; auksinį žiedą (su žaibo formos pagražinimu), kainuojantį 300 litų; dvi auksines grandinėles, kainuojančias po 300 litų, viso už 600 litų; auksinį pakabuką, kainuojantį 400 litų, 3 vnt. aukso laužo gabaliukus, kainuojančius po 100 litų, viso už 300 litų; tris auksinių dantų karūnėles, kainuojančias po 200 litų, viso už 600 litų; auksinį auskarą (riestainio formos), kainuojantį 100 litų; pinigus - 200 Eurų (x 3,46 lito, viso 692 litai ); 450 čekiškų kronų (x 0,12 lito, viso 54 litai); 20 JAV dolerių (x 2,71 litai, viso 54,2 litai); 10 Anglijos svarų sterlingų (x 3,94 litai, viso 39,40 litai), tuo vagyste padarydamas nukentėjusiesiems J. B. ir V. B. 6539,60 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais E. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

E. U. 2009 m. vasario 24 d. laikotarpyje nuo 7.30 val. iki 9.40 val., vagystės tikslu pro kambario langą įsibrovęs j J. B. ir V. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini)., Širvintų r., iš svetainėje stovinčios sekcijos pavogė fizinio asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos pasą Nr. 20555291, išduotą 2004-08-11 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos pasų poskyryje (95) V. B..

Šiais veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. U. neteisėtai įsigijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo patvirtino priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodamas vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai iniciavo ir atliko šia elektronine mokėjimo priemone finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

E. U. 2009 m. vasario 24 d. laikotarpyje nuo 7.30 val. iki 9.40 val., vagystės tikslu pro kambario langą įsibrovęs į J. B. ir V. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš svetainėje stovinčios sekcijos pagrobė AB „Swedbank“ banko kreditinę Sidabrinę kortelę Visa Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, kartu su užrašytu PIN kodu; bei AB bankas „Snoras“ kortelę „Lizingas+Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, kartu su užrašytu PIN kodu. Tokiu būdu E. U. neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jos naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis. Po to E. U., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, automobiliu atvažiavo iki AB Swedbank bankomato, esančio parduotuvės „Maxima“, Anykščių g. 6, Ukmergė, patalpose ir 2009 m. vasario 24 d. 10.16 val. įdėjęs į šį bankomatą AB „Swedbank“ banko kreditinę Sidabrinę kortelę Visa Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, bei surinkęs kortelės PIN kodą, nuo J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 4000 litų. Tokiu būdu E. U. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko šia elektronine mokėjimo priemone finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiojo J. B. 4000 litų.

Šiais veiksmais E. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino ir nurodė, kad Širvintų rajone jokių pažįstamų jis neturi. Prieš kelis metus, tikslios datos neprisimena, bet gali būti, kad tai buvo 2009 m. vasario mėnuo, jis ryte vienas važiavo per Širvintų rajoną Kernavės kryptimi. Pravažiuodamas pro kažkokią gyvenvietę matė, kad yra graži sodyba, name jokių šviesų įjungta nebuvo. Nutarė šį namą apvogti. Tikėtina, kas jis tuo metu vilkėjo juodos spalvos striukę, ant galvos nešiojo megztą užtraukiamą kepurę, ant rankų buvo užsidėjęs žiemines pirštines. Kuo avėjo neprisimena, bet gali būti, kad avėjo pilkos spalvos sportiniais bateliais. Į tą namą jis įlindo pro kambario langą, užkišdamas atsuktuvą už rėmo. Namie įjungė šviesą ir pradėjo jame ieškoti kokių nors vertingų daiktų. Iš kokio kambario ir iš kurios konkrečiai vietos pavogė daiktus, nežino. Tačiau pri­pažįsta, kad pavogė visą tai, kas yra išvardinta kaltinime. Jis pripažįsta pavogęs pinigus, kažkokį moters LR pasą bei vyriškio dvi bankų mokėjimo korteles (gali būti, kad tai buvo AB „Swedbank“ ir AB ban­kas „Snoras“ kortelę. Bankų kortelės buvo sudėtos kartu su PIN kodais. Tą LR pasą jis paėmė tiesiog imdamas viską krūvoje. Jis paėmė kažkokias bankų korteles su kodais, tačiau nebuvo pilni duomenys ir jomis pasinaudoti, tai yra prisijungti prie elektroninės (internetinės) bankininkystės nebuvo galimybės. Name, kažkuriame kambaryje, duryse iš vidinės pusės rado spynoje įdėtą raktą, tad juo atsirakino duris ir su vogtais daiktais išėjo iš namo. Iš vagystės vietos išvažiavo ir nuvažiavo į Ukmergę. Ten kažkokioje Maximos parduotuvėje esančiame bankomate pasinaudodamas iš to namo vogta viena banko mokėjimo kortele ir su ja rastu PIN kodu, nuėmė nuo sąskaitos 4000 litų. Jis daugiau jokių pinigų nuo tų kortelių nenuiminėjo. Vogtus daiktus (fotoapa­ratą, mobiliojo ryšio telefonus ir aukso dirbinius) jis pardavė mašinų turguje atsitiktiniams žmonėms. Gautus pinigus ir bankomate nuimtus pinigus išleido savo reikmėms. Pavogtas bankų korteles, LR pasą bei kodų lenteles kažkur išmetė pakeliui iš Ukmergės į Panevėžį. Po vagystės pastebėjo, kad galimai nusikaltimo vietoje (t.y. toje sodyboje) jis pametė pirštinę. Jis dėl to, kad įvykdė nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą žada atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2009 m. vasario 24 d. apie 7,30 val. jis su sutuoktine V. B. išvažiavo iš savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), į darbą. Kai į namus grįžo apie 18 val., pastebėjo, kad namas yra apvogtas. Grįžę į namus, jie pastebėjo, kad išlaužtas miegamojo kambario plastikinis langas (esantis iš kiemo pusės). Sugadintą langą jis įvertina 100 litų. Po vagystės vagys, tikėtina, kad išėjo pro svetainės duris, ku­rias jis rado atrakintas; šių durų spynoje iš vidinės puses jis visuomet palikdavo raktą. Vagystės metu iš namo pavogta: iš svetainėje stovinčios sekcijos - skaitmeninis fotoaparatas „Fuji Pilni“, kurį vertina 1500 litų; jo vardu išduota, banko „Swedbank“ kreditine kortelė su PIN kodais. Vėliau išaiškėjo, kad iš sąskaitos tą pačią dieną 10.16 val. Ukmergėje bankomate, pasinaudojant jo kred­itine kortele, buvo nuimta 4000 litų. Taip pat iš svetainėje stovėjusios sekcijos pavogta jo vardu išduota banko „Snoro bankas“ kreditinė kortelė su PIN kodais. Tačiau pinigų šioje sąskaitoje nebu­vo. Taip pat iš svetainėje stovėjusios sekcijos pavogti sutuoktinės bankų „Swedbank“ ir „DnbBank“ internetinės bankininkystės prisijungimo duomenys. Pinigai nuo sąskaitų nebuvo nuimti. Pastebėjęs vagystę jis paskambino į bankus ir visas savo ir sutuoktinės sąskaitas užblokavo. Taip pat iš sekcijos buvo pavogtas Brazaitienės LR piliečio pasas. Dar iš sekcijos buvo pavogti du seni nenaudojami, bet tuo metu veikę, mobiliojo ryšio telefonai: Sony Ericsson ir Samsung. Šiuos tele­fonus jis vertina po 25 litus. Iš miegamojo kambario pavogta: 200 Eurų, 450 čekiškų kronų, 20 JAV dolerių, 10 Anglijos svarų sterlingų. Taip pat iš miegamojo kambario pavogti aukso dirbiniai: vienas platus vestuvinis žiedas, kuri vertina 800 litų; vienas siauras vestuvinis žiedas, kurį vertina 500 litų; auksinis žiedas su gėlės formos pagražinimu, kurį vertina 300 litų; auksinis žiedas su žai­bo formos pagražinimu, kurį vertina 300 litų; dvi plonos auksinės grandinėles po 300 litų; auksinis pakabukas (su pusrutuliu viduje) . kuri vertina 400 litų, bei 3 vnt. aukso laužo gabaliukais, kuriuos vertina 300 litų (b.l. 46-49).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė nukentėjusioji V. B. (b.l. 52-55).

2009 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad Brazaičio namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo kambario lango rėmas sulaužytas. Namo viduje esančiose patalpose išmėtyti įvairūs daiktai. Kieme ant sniego guli juodos spalvos medžiaginė pirštinė (b.l. 8-27).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai davė išvadą, kad ant pirštinės, paimtos 2009 m. vasario 24 d. apžiūrint įvykio vielą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. U. genotipu (b.l. 42-43).

AB „Swedbank“ (AB bankas „Hansabankas“) pateiktoje pažymoje yra rašoma, kad 2009 m. vasario 24 d. 10:16 val. adresu Anykščių g, 6, Ukmergė, nuo J. B. banko sąskaitos nuim­ta 4000 litų. J. B. banko AB „Swedbank“ kreditinė Sidabrinė kortelė Visa Nr. 4096760010428890. (b.l 63-65)

CD-R vaizdo įrašo apžiūroje užfiksuota, kad 2009 m. vasario 24 d. 10:17:58 val. Parduotuvėje stovi bankomatas, prie kurio iš kai­rės pusės sparčiu žingsniu ateina vyriškis. Jis vilki tamsios spalvos drabužius (striukę, kelnes), avi baltos spalvos sportinio tipo batais, ant galvos užtraukta megzta tamsios spalvos kepurė. Jo striukės apykakle pastatyta. Vyriškis yra „įtraukęs“ kaklą į striukės apykaklę. Jis eina dešiniąja ran­ka laisvai mojuodamas, o kairioji, ranka yra įdėta į dešiniąją šoninę striukės kišenę. Praeidamas pro atsidariusias duris, jis iš kišenės ištraukia ranką, rankoje jis kažką laiko. Tai, ką jis laiko kairiojoje rankoje, perdeda į dešiniąją ranką, tiesiai eina iki bankomato. Jis visą laiką, stovį atsisukęs veidu į bankomatą, nugara į videokamerą. Priėjęs prie bankomato, jis kairiąja ranka įsiremia sau į kairįjį šoną, o dešiniąja -spaudo bankomato mygtukus. 10:19:11 jis dešiniąja ranka kažką, perdeda į kairią ranką, tuomet šią ranką jis įkiša į striukės kairę kišenę. Po to jis tą pačią ranką ištraukia iš kišenės, vėl įremia į savo kairį šoną, o dešiniąja spaudo bankomato mygtukus. 10:19:22 jis dešiniąja ranka kažką perdeda į kairią ranką, tuo pat metu veidu atsisuka į stiklines duris ir sparčiu žingsniu išeina pro atsidariusias duris. Jis eina dešinę ranką įkišęs į striukės šoninę dešinę kišenę, o kairiąja laisvai mosikuodamas. Išėjęs pro duris, jis pasuka į kairę pusę ir nueina. Video įrašas baigiasi 10:19:27 (b.l. 66).

Remdamasis aukščiau nurodytu teismas daro išvadą, kad E. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos pažiūros protokolu, vaizdo medžiaga, specialistų išvada, banko sąskaitų išrašais ir kita bylos medžiaga. Esminė aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo rasta pirštinė, o atlikus tyrimą nustatyta, kad sutampa su kaltinamojo genotipu. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad E. U. pagrobė 6539,60 Lt vertės nukentėjusiųjų turtą, taip pat pagrobė V. B. pasą, pagrobė nukentėjusiojo mokėjimo kortelę, jos PIN kodus ir ja pasinaudojęs apgaulės būdu pagrobė 4000 Lt. Jo nusikaltimai padaryti tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad E. U. teistas 4 kartus už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodoma, kad E. U. 2014-04-16 buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą; bausmės atlikimo laikotarpiu probacijos sąlygų nepažeidė, teismo paskirtus įpareigojimus vykdė tinkamai; 2014-11-18 iš probacijos tarnybos registro išbrauktas, vadovaujantis 2014-11-10 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, kuria jam priežiūra nu­traukta prieš terminą (b.l. 152); administracine tvarka nebaustas (b.l. 153-162); priklausomybės li­gų kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 164-165); niekur nedirba (b.l. 167); registruotas darbo bir­žoje (b.l. 166), visos jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės. Dvi iš jų – dokumentų pagrobimas ir svetimo turto užvaldymas apgaule, priskiriama prie nesunkių, kitos trys - apysunkiai nusikaltimai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos nusikaltimus kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turi ir išlaiko mažametę dukrą, nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skiriama 9 mėnesiai laisvės atėmimo; už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje – 30 parų arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje – 45 paroms arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikyti BK 63 str. 1, 2 ir 4 dalis bausmė subendrinama bausmes iš dalies sudedant ir skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ str. bausmė mažintina trečdaliu ir skiriama galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Byloje nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3211 eurų turtinės ir eurų neturtinės žalos.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašo priteisti jam padarytą 3211 eurų turtinę žalą. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad prašomą turtinę žalą sudaro 6539,60 Lt pagrobti daiktai, 4000 Lt nuimtų pasinaudojus kortele nuo sąskaitos, 100 Lt už sugadintą langą ir 200 Lt už naujų kortelių ir paso padarymą, iš viso 10839,6 Lt (3139,36 Eur). Kadangi turtinė žala turi būti visiškai pagrįsta byloje esančiais įrodymais iš žalą nusikaltimu padariusio asmens, todėl ieškovams iš kaltinamojo priteisiama 3139,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip jau minėta ieškovai taip pat prašo jiems priteisti po 750 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Šiuo atveju buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų namą, iš jo buvo pavogta gana daug daiktų, mokėjimo kortelės, pasas ir t.t., nukentėjusiųjų namas visas buvo sujauktas, todėl dėl nusikalstamų veiksmų jie patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas į sveikatą (nervuojasi, sukyla kraujospūdis), nukentėjusioji iki šiol bijo būti viena, jaučia nesaugumo jausmą. Be to, vagystės metu buvo pavogti vestuviniai žiedai, kiti juvelyriniai papuošalai, kurie kaip nurodė nukentėjusysis buvo perduodami iš kartos į kartą ir su jais nukentėjusiuosius sieja sentimentai, todėl tai taip pat daro įtaką jų išgyvenimams. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. jis turto neturi, niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir į teismų praktiką panašiose bylose bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad prašoma 750 Eur neturtinė žala turi būti mažinama iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir paskirti jam 30 parų areštą.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam 45 parų areštą.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir E. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 64¹ str. bausmė mažintina trečdaliu ir skiriama galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. šia bausmę subendrinti su 2012 m. birželio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Voką su E. U. kraujo pavyzdžiu, voką su pirštine sunaikinti.

Pavogto fotoaparato dėžutę grąžinti nukentėjusiajam J. B..

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) civiliniams ieškovams V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3139,36 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) civiliniams ieškovams V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.