- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-401/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė (pran.), Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. V., V. V., D. M., E. K.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3687-104/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams A. V., V. V., D. M. ir E. K. dėl įpareigojimo pateikti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus A. V., V. V., D. M. ir E. K. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos VĮ „Registrų centras“ įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo stovinčius du neįregistruotus pastatus, pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytus terminus, suteikti ieškovui teisę už atsakovus (atsakovų lėšomis) pateikti notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti daiktines teises į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 2-4 l.).
Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė 2007 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui išdavė vykdomąjį įrašą dėl 200 602 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų (už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2007 m. rugpjūčio 12 d. iki visiško vekselio apmokėjimo) išieškojimo iš V. V. (kuris mirė 2007 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovo naudai. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė vykdymo procese skolininką V. V. skolininkais (atsakovais) A. V., V. V., D. M. ir E. K.. Atsakovai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo ir 2007 m. spalio 23 d. bei 2008 m. balandžio 1 d. nutartimis teismas patenkino jų prašymą – pavedė atsakovų pasirinktam antstoliui iki 2008 m. gegužės 11 d. sudaryti mirusio V. V. turto apyrašą, o antstolis D. B. 2007 m. lapkričio 22 d. bei 2008 m. gegužės 10 d. sudarė turto apyrašus, kuriuose aprašė V. V. turtą ir skolas, tarp jų – 200 602 Lt skolą ieškovui. Pažymėjo, jog Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė Vilija Partaukienė informavo, kad mirusio V. V. notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pagal 2008 m. gegužės 15 d. testamento registro išrašą matyti, kad palikimo priėmimo fakto įregistravimo testamentų registre data yra 2007 m. spalio 29 d.
Ieškovo teigimu, atsakovai, priėmę palikimą pagal faktą, nesikreipdami į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teises į mirusio V. V. turtą, užkerta kelią įvykdyti išieškojimą pagal aukščiau nurodytą vykdomąjį įrašą, pažeisdami ieškovo, kaip išieškotojo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovai V. V. ir A. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 23 l.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidė ieškovo teises ar interesus. Atsakovų teigimu, tam, kad būtų baigtos paveldėjimo priėmimo procedūros, pirmiausia turi būti išspręsta civilinė byla Nr. 2-3127-647/2008 pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė ieškinį (2 b. t., 44-46 l.).
Nurodė, kad nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgyjamos palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kuris teisine reikšme yra tik įpėdinių teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Juolab kad CK 5.66 straipsnyje numatyta įpėdinių teisė, bet ne pareiga prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo teigimu, pradėtame vykdymo procese dėl mirusio skolininko V. V. skolos išieškojimo ieškovo naudai išieškotojo (ieškovo) teisės nėra pažeistos, nes nurodyto skolininko įpėdiniams (atsakovams) atsisakius kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovas gali kreiptis į teismą su prašymu, kad priverstinis išieškojimas būtų nukreiptas į mirusio V. V. vardu įregistruotą turtą. Pasak teismo, aplinkybė, jog mirusio vardu įregistruotame žemės sklype yra neregistruotų pastatų, nėra kliūtis vykdyti priverstinį išieškojimą, nes pagal CK 4. 19 straipsnį, jie laikomi žemės sklypo priklausiniais, todėl, nesant ginčo, nurodyti statiniai gali būti perduoti žemės sklypo naujam įgijėjui, o, kilus ginčui, nuosavybės teisė pripažintina teismo sprendimu CK 4. 47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to, ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl neregistruotų pastatų.
Taip pat teismas nurodė, jog prašymą dėl nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre gali pateikti tik jas įgijęs asmuo arba atstovas, turintis įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d.). Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas ieškinys, ieškovas vis tiek negalėtų atlikti registracijos pagal teismo sprendimą atsakovų vardu, kadangi neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų (leidimo statybai, projekto, statybinių medžiagų įgijimo dokumentų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 54-57 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovai kreipėsi į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, tačiau sudarytas apyrašas nebuvo pasirašytas atsakovų, todėl jis neturi juridinės galios (CK 5.53 str. 6 d.). Be to, Testamentų registre yra įrašas dėl paveldėjimo priėmimo, tačiau nenurodyti paveldėtojai, todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovai faktiškai priėmė palikimą pagal įstatymą, tačiau neapibrėžtas palikimo, paveldėtojų ir jų įsipareigojimų už palikėjo skolas teisinis statusas, o atsakovai, žinodami apie palikėjo skolas ir nesikreipdami dėl turto apyrašo patvirtinimo bei turto paveldėjimo liudijimo išdavimo, piktnaudžiauja teise ir vengia prisiimti palikėjo V. V. prievoles bei atsiskaityti su apeliantu ir kitais kreditoriais.Atsakovų vengimas įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir įvykdyti palikėjo prievoles iš esmės pažeidžia apelianto turtines teises, kadangi, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę, apeliantas negali jos įgyvendinti dėl atsakovų nesąžiningumo. Teismas be pagrindo konstatavo, jog, netenkinus ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu, nepažeidžiamos apelianto teisės, ir iš esmės pažeidė CK 6.68 straipsnyje nustatytą netiesioginio ieškinio institutą bei apelianto teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.). Apeliantui nėra žinomas teisės institutas, kuris leistų mirusio asmens skolą išieškoti iš jo turto, ypač tuo atveju, kai turtas yra faktiškai paveldėtas, o teismas nenurodė motyvų ir teisės aktų, kurie pagrįstų paminėtą teisių gynimo būdą ar ieškinio reikalavimo nepagrįstumą (CPK 3 str. 1 d., 270 str. 4 d.).Teismas be pagrindo nurodė, kad neįgyvendinamas ieškovo reikalavimas dėl leidimo išdavimo apeliantui atsakovų lėšomis įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą atsakovų vardu. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, o registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo galiojimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė gali būti įregistruota teismo sprendimų pagrindu, todėl teismo sprendimas, suteikiantis teisę atlikti registracijos veiksmus už turto savininką, prilyginamas įgaliojimui, išduotam įstatymo nustatyta tvarka (CK 1.8 str.).Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo nuosavybės teisės perregistravimas yra negalimas dėl jame esančių nesuformuotų pastatų. Įregistravus žemės sklypą atsakovų vardu, jie pagal CK 6.395 straipsnį įgytų nuosavybės teisę ir į žemės sklype esančius nesuformuotus pastatus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neįregistruotų pastatų įteisinimo pareiga pereina paveldėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. V. ir V. V. prašo jį atmesti (2 b. t., 61-63 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus. Atsakovų teigimu, nei CK 5.53 straipsnyje (palikimo priėmimas pagal apyrašą), nei 5.66 straipsnyje (prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) nenumatyta išieškotojui teisė prašyti teismo įpareigoti įpėdinius kreiptis į notarą; be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir CPK 273 straipsnio nuostatas, kadangi jose numatyta teisė įpareigoti asmenį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, o šioje byloje ieškovo reikalavimai yra susiję su nekilnojamojo turto perdavimu. Pažymi, jog ieškovas neturėjo prielaidų reikšti netiesioginį ieškinį atsakovams (CK 6.68 str.), apie kurį, bylą nagrinėjant apygardos teisme, ieškovas net neužsiminė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir civilinio proceso taisykles.
2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1484 buvo iš dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tarp jo ir CK 5.50 bei 5.53 straipsnių nuostatos; nurodyto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1484 įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsakovai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo 2007 m. spalio 16 d. (1 b. t., 9 l.), todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimą reglamentuojančios CK normos, galiojusios iki 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių CK nuostatų pakeitimų.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) nustatyti trys palikimo priėmimo būdai, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti palikimo priėmimo būdai skiriasi ne tik pagal palikimo priėmimo tvarką, bet ir pagal teisinius padarinius palikimą priėmusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3373/2012). Palikimo priėmimo pagal apyrašą atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).
CK 5.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas, suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. Adomaitienė 2007 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui išdavė vykdomąjį įrašą dėl 200 602 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2007 m. rugpjūčio 12 d. iki visiško vekselio apmokėjimo išieškojimo iš V. V., kuris 2007 m. rugpjūčio 1 d. mirė (1 b. t., 6-7 l.). Atsakovai 2007 m. spalio 16 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl mirusio V. V. turto apyrašo sudarymo, kuris buvo patenkintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartimi, (civilinė byla Nr. S2-3145-494/2007), todėl yra pagrindo teigti, jog 2007 m. spalio 16 d. atsakovai priėmė palikimą pagal turto apyrašą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) numatytu būdu (1 b. t., 9-10, 14-15 l.; CK 5.53 str.). 2007 m. lapkričio 22 d. antstolis D. B. sudarė V. V. turto apyrašą (1 b. t., 11-13 l.), tačiau atsakovai nepareiškė prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.) bei nesiėmė veiksmų dėl jų nuosavybės teisių į paveldėtą V. V. nekilnojamąjį turtą, nurodytą antstolio sudarytame turto apraše, įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl ieškovas pagrįstai teigia, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimo pagal aukščiau paminėtą vykdomąjį įrašą į atsakovų paveldėtą V. V. turtą, nuosavybė į kurį jiems priklauso nuo palikimo atsiradimo momento. Juolab kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3061-341/2008 skolininkas V. V. vykdymo procese pakeistas atsakovais ( 1 b. t., 8 l.), kurie neįvykdė palikėjo įsipareigojimų išieškotojui (ieškovui).
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo, konstatavęs, jog pagal CK 5.66 straipsnio 1 dalį, atsakovai, paveldėję mirusio V. V. turtą, turi teisę, bet ne pareigą prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Minėta, kad pagal CK 5.66 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi įstatymas suteikia teisę (bet nenustato pareigos) paveldėtojams (atsakovams) kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog negalima įpareigoti atsakovų kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai 2007 m. spalio 16 d. priėmė V. V. palikimą, o pagal teismų praktiką, paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, kuris nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovus pateikti prašymą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ daiktines teises į nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kurį pagrįstai atmetė apygardos teismas dėl aukščiau nurodytų motyvų. Tačiau ieškovas ieškiniu dar prašė „atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę ieškovui už atsakovus atsakovų lėšomis pateikti prašymą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti daiktines teises į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą“. Taigi faktiškai jis pareiškė ir prašymą dėl būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (vykdymo tvarkos pakeitimo), jeigu atsakovai neįvykdytų teismo sprendimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, nėra pagrindo svarstyti ir klausimo dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (CPK 273 str. 1 d., 284 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, negali jomis piktnaudžiauti ir pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų, todėl draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2-3 d.). Be to, CK 1.137 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.68 straipsnyje numatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Nagrinėjamu atveju ieškovui neužkirstas kelias atsakovų vardu pareikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo CK 6.68 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi paminėti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą.