Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. (toliau – Pažeidėja) atstovės advokatės Renatos Tatol – apeliacinį skundą dėl 2014 m. vasario 6 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda už tai, kad ji, laikinai eidama UAB „ (duomenys neskelbtini) “ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, 2013-12-17 apie 9.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) Visagine, (duomenys neskelbtini), mėsos skyriuje leido dirbti mėsininku E. L., su kuriuo nebuvo sudariusi darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) teritoriniam skyriui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. Šis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDF teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje Pažeidėja buvo kaltinama pagal ATPK 41³ str. 1 d., kadangi leido asmeniui dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą VSDF teritoriniam skyriui.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Pažeidėjos administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą, o taip pat atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas teisės normas, sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus.

Priešingai nei teigia Pažeidėjos atstovė apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad ji padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad E. L. Institucijos inspektorių 2013-12-17 apie 9.10 val. buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, darbo vietoje – mėsos skyriuje, su darbo drabužiais (baltu chalatu) atliekantis darbines funkcijas, t. y. paruoštą kepimui paukštieną nuo stalo dėjo į krosnį (pečių). Šio fakto neginčija nei pats E. L., nei Pažeidėjos atstovė apeliaciniame skunde. Nesutarimas kyla dėl to, kad Pažeidėjos advokatė tvirtina, jog Pažeidėja įvykio dieną E. L. tik leido ateiti pažiūrėti, kaip vyksta darbas, tačiau neleido jam vykdyti jokių darbo funkcijų. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti, nes byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų tvirtinti, kad E. L. veikla patikrinimo metu atitiko esminius darbo teisinių santykių požymius, kurių neįforminus darbo sutartimi Institucijos pareigūnai galėjo juos vertinti kaip nelegalų darbą. Pati Pažeidėja pirminiame 2013-12-17 paaiškinime nurodė, kad 2013-12-16 su E. L. kalbėjo apie pabandymą dirbti mėsininko darbą, ir ji, pasitarusi su mėsininku, leido E. L. pabandyti dirbti ir pažiūrėti, koks tai darbas (6 b. l.). Tokius Pažeidėjos paaiškinimus patvirtina ir E. L. 2013-12-17 paaiškinimas bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad 2013-12-17 pirmą dieną atėjo dėl darbo. Norėjo pažiūrėti, kaip jam seksis, ar bus sunku. Leido pabandyti dirbti kasininku ir pardavėju, o patikrinimo metu jis mėsos skyriui paruoštą vištieną kepimui dėjo į pečių (7 b. l.). Teismo posėdžio metu E. L. parodė, kad 2013-12-16 užėjo į parduotuvę ir paklausė, ar yra laisvų darbo vietų. Buvo nusiųstas pas mėsininką, kuris pasakė, kad reikia ateiti iš ryto, kuomet jam bus parodyta, kaip reikia dirbti. 2013-12-17 atėjus pas mėsininką apie 8.00 val. ryto jam buvo duota nepilna balta apranga tam, kad neišsiteptų savo drabužių (33 b. l.). Be to, 2013-12-17 paaiškinime parduotuvės Šviežių produktų skyriaus vedėja N. S. nurodė, kad E. L. leido pabandyti porą valandų ir pažiūrėti, kaip vyksta darbo procesas mėsos skyriuje (8 b. l.). Visi šie pirminiai paaiškinimai atitinka 2013-12-20 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATPP (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-19 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA (duomenys neskelbtini) išdėstytas aplinkybes bei Institucijos inspektorių B. V. ir A. K. apylinkės teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad įvykio metu E. L. buvo apsirengęs taip pat, kaip ir kitas mėsos skyriaus darbuotojas, bei nuo prekystalio ėmė padėklą ir dėjo jį į krosnį (3-4, 5, 33-34 b. l.). B. V. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad pamainos viršininkė O. Č. įvykio metu pasakė, jog E. L. tą dieną dirbo pirmą dieną, o pakviesta Pažeidėja nurodė, kad E. L. leido pamėginti dirbti (33-34 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje apklausta parduotuvės Šviežių produktų skyriaus vedėja N. S. tvirtino, jog tuo laikotarpiu iš darbo išėjo mėsininkas ir jiems labai trūko žmogaus, todėl atėjusiam prašyti darbo E. L. nurodė ateiti kitą dieną iš ryto. Kitą dieną atėjusiam E. L. greičiausiai mėsininkas išdavė aprangą – chalatą (33 b. l.). Be to, nors teismo posėdžio metu Pažeidėja ir E. L. ir nurodė, kad įvykio metu Pažeidėja jokių darbinių funkcijų bei nurodymų E. L. nedavė, o jis pats savavališkai pasiėmė padėklą ir dėjo jį į krosnį, tačiau duodama parodymus Pažeidėja taip pat patvirtino, kad tuo metu parduotuvei trūko vieno darbuotojo, o E. L. leido ateiti pabandyti dirbti, pasakojo, ką jam reikės daryti bei davė darbo drabužius – chalatą (33-34 b. l.). Taigi, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad patikrinimo metu E. L. buvo leista dirbti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog jis nevykdė darbo funkcijų atmetami kaip nepagrįsti. Matyti, kad E. L. vilkėjo darbo aprangą, dirbo su kitais pamainoje dirbusiais asmenimis, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, atliko mėsos cecho darbuotojui būdingas darbines funkcijas – dėjo padėklą su kepimui paruošta vištiena į krosnį. Nors byloje ir nėra duomenų, kad Pažeidėja būtų sumokėjusi ar susitarusi sumokėti E. L. atlygį už atliktą darbą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog tarp įmonės , t.y. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pagal formuojamą teismų praktiką aplinkybė, jog darbdavys ir dirbantysis susitarė, kad už darbą nemokama, nepaneigia, jog tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai, kadangi pagal DK 187 str. 3 d. darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už DK 187 str. 1 ir 2 d. nustatytus minimaliuosius dydžius, o DK 94 str. 2 d. draudžia šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginant su ta, kurią nustato DK, įstatymai, ir kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys.

DK 105 str. 1 d. apibrėžta, jog sudarant darbo sutartį šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, tačiau tai turi būti nurodoma darbo sutartyje. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarimo) 5.2. p., paaiškinta, kad DK 105 str. 2 d. numatyta, jog išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas turi teisę dirbti pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti nemažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Taigi šiuo atveju su E. L. nustatyta tvarka darbo sutartis nebuvo sudaryta, o apie jo įdarbinimą taip pat nebuvo pranešta VSDF teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, kaip tai numatyta DK 99 str. 6 d. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, toks darbuotojų darbas yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12- 1650/2004, N3 -39/2005, N575 -858/2010).

Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad 2013-12-17 E. L. negalėjo faktiškai pradėti dirbti mėsos skyriuje, nes jis nepateikė visų darbo sutarties sudarymui būtinų dokumentų, t. y. – dar nebuvo gavęs nei Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo, nei sveikatos knygelės, (šie dokumentai jam buvo išduoti tik 2013-12-20), kadangi šie duomenys tik patvirtina nelegalaus darbo vykdymą faktiškai to neįteisinus darbo sutartimi, nustatyta tvarka darbdaviui nepatikrinus darbuotojo sveikatos, neišdavus darbo pažymėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDF valdybos administravimo įstaigai apie E. L. darbo pradžią.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Pažeidėja, žinodama, kad su kiekvienu į darbą priimamu asmeniu privalu tuoj pat sudaryti darbo sutartį ir apie tai įstatymo nustatyta tvarka pranešti VSDF valdybos teritoriniam skyriui, o darbo sutartyje gali būti nustatyti darbuotojo išbandymo laikotarpiai, nesilaikė šių reikalavimų ir padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.