Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiesiems A. K., A. V., S. M., kaltinamojo J. M. gynėjai advokatei V. K., ekspertei S. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, nedirbančiam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą Rusijos pramoninės gamybos pertaisomą aštuonšūvį startinį pistoletą „IJSPL“ Nr. R9460U, kurį nešiojosi kartu su savimi iki 2015 m. vasario 15 d., kai šį ginklą iš jo paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai;

be to, 2015 m. vasario 15 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), nukreipęs šaunamąjį ginklą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V., tiesiogiai sakydamas, kad juos nušaus, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V.;

be to, 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka sudavė savo sutuoktinei S. M. du smūgius į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą;

be to, 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį, tiesiogiai sakė savo sutuoktinei S. M., kad ją nužudys, tokiu būdu sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji S. M. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 3 d., (duomenys neskelbtini), M. grįžo iš Šančių, parsivežė pistoletą, pradėjo aiškinti, kad nusišaus. Jis labai rėkavo, pradėjo bartis, todėl ji išbėgo iš namų pas kaimynus. Jai porą kartų sudavė per veidą, ji iškvietė policiją. Tą dieną turėjo tik ginklą, o kirvį nešėsi šuniui prikalti lenciūgą. Ji jo labai nebijo, tačiau kadangi jis yra ligonis, tai matosi, kada įsiaudrina. Per 4 metus kvietė 3 - 4 kartus greitąją. Jis turi šizofreniją, todėl važiuoja į polikliniką. Jam reikia ambulatorinio gydymo.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad 2015 m. vasario 15 d. gavo iškvietimą, kad asmuo nori nusišauti. Nuvažiavo, užėjo į nurodytą adresą. Išeidinėdami iš kiemo išgirdo vyro balsą „aš jumis nušausiu“. Pamatė iš kiemo išbėgantį asmenį, kuris rankoje laikė ginklą ir šaukė „mentai, aš jumis nušausiu“. Ginklas buvo nukreiptas tai į jį, tai į kolegą. Buvo liepta mesti ginklą, tačiau jis nevykdė, todėl panaudojo prietaisą Taserį, tuomet jis išmėtė ginklą. Ginklą rado. Matė ginklą rankose, koks nustatyti negalėjo. Sulaikė ir iškvietė greitąją pagalbą.

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad 2015 m. vasario 15 d. gavo pranešimą, kad pilietis grasina nusišauti ir nušauti žmoną. Atvykus moteris sušuko, kad jis turi ginklą. Jis išėjo į gatvę. Asmuo visą laiką buvo nukreipęs į juos pistoletą. Labai išsigando, todėl pats išsitraukė tarnybinį pistoletą, rėkė, kad „policija, stok, šausiu, mesk ginklą“. Kolega šovė su Taseriu. Jis parkrito su ginklu, dar kartą pakartojo.

Ekspertė S. Š. paaiškino, kad komisija konstatavo šizofreniją. M. daug kartų gydytas dėl ligos paūmėjimo, dėl socialiai pavojingų veikų, kurių metu patvirtintas psichikos sutrikimas, gydytas ir Rokiškyje. Šalia sutrikimo, galimas piktnaudžiavimas alkoholiu, ko pasėkoje ir buvo smurtas. Liga pažengusi, procesai negrįžtami, yra mąstymo sutrikimai ir asmenybės skurdumas. Rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones, ambulatorinį stebėjimą, Kauno Dainavos psichikos centre. Atvyksta sąžiningai su žmona, vaistus naudoja. Siūlo negriežtinti priverčiamosios medicinos priemonės. Ekspertizės metu buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, gydytojai rašė, kad agresijos protrūkių nėra.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 68, 77 – 78 b. l.) paaiškino, kad supranta, kad yra įtariamas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei pasipriešinimo valstybės tarnautojui, tačiau kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus. Taip pat nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val. buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus su sutuoktine S. M.. Išgertuvių metu pradėjo pyktis ir jis jai sudavė ranka vieną smūgį į veidą. J. M. nurodė, kad su kirviu žmonai negrasino ir nesakė, kad ją nužudys.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 32 b. l.) nustatyta, kad vyresnysis patrulis A. K. pateikė startinį pistoletą, kurio serijos numeris P 9469Y.

Specialisto išvada Nr. 20IS1-339 (I tomas, 36 – 37 b. l.) nustatyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu perdirbtas Rusijos pramoninės gamybos pertaisomas aštuonšūvis startinis pistoletas (startinis įtaisas) „IJ SPL“ Nr. P 9469Y yra trumpavamzdis šaunamasis ginklas. Pistoletui ant gaubto pritvirtintas savadarbis vamzdis, ir jis pritaikytas šaudyti neunitariniais šoviniais, susidedančiais iš „Gevelaut“ tipo kapsulių ir vamzdžio skersmenį (6 mm) atitinkančių sviedinių. Šis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, šaudyti tinkamas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato pranešimu bei kvitu BBB Nr. 0044444 (I tomas, 38, 39 b. l.) nustatyta, kad Rusijos pramoninės gamybos pertaisomas aštuonšūvis startinis pistoletas (startinis įtaisas) „IJ SPL“ Nr. R9460U perduotas saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.

Tarnybiniu pranešimu (I tomas, 45 – 47 b. l.) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14 val., įvyko konfliktas tarp J. M. ir S. M.. Konflikto metu, M. kelis kartus sudavė žmonai į veidą, grasino M., kad grįžęs ją papjaus.

Apžiūros protokolu (I tomas, 56 - 59 b. l.) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis yra 46 cm ilgio, tamsiai pilkos spalvos metalo ašmenimis, aprūdijęs, mediniu kotu, kurio galas padengtas raudonos spalvos dažais.

Paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktu (I tomas, 61 b. l.) nustatyta, kad kirvis perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato saugyklą.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-374/2015 (I tomas, 142 – 146 b. l.) nustatyta, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - hebefreninė šizofrenija. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - hebefreninė šizofrenija. Rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (Kauno Dainavos poliklinikos sveikatos centre). J. M. dėl psichikos sutrikimo negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d., numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ pirmąją dalį tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver50).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš J. M. paimtas pistoletas (I tomas, 32 b. l.), buvo pateiktas specialisto išvadai atlikti. Specialisto išvada Nr. 20IS1-339 (I tomas, 36 – 37 b. l.) nustatyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu perdirbtas Rusijos pramoninės gamybos pertaisomas aštuonšūvis startinis pistoletas (startinis įtaisas) „IJ SPL“ Nr. R9460U yra trumpavamzdis šaunamasis ginklas. Pistoletui ant gaubto pritvirtintas savadarbis vamzdis, ir jis pritaikytas šaudyti neunitariniais šoviniais, susidedančiais iš „Gevelaut“ tipo kapsulių ir vamzdžio skersmenį (6 mm) atitinkančių sviedinių. Šis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, šaudyti tinkamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Minėto įstatymo 12 straipsnio 10 punktas numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus. To paties įstatymo 13 straipsnio 5 punktas numato, kad savigynai B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. įgijo šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą Rusijos pramoninės gamybos pertaisomą aštuonšūvį startinį pistoletą „IJSPL“ Nr. R9460U, kurį nešiojosi kartu su savimi iki 2015 m. vasario 15 d., o leidimas disponuoti remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu kaltinamajam nebuvo išduotas.

Nusikaltimo, esančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė, šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Šiuo atveju kaltinamasis J. M. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, tačiau kaltės nepripažino (I tomas, 68 b. l.), tačiau teismo vertinimu, tai jo kaltės nepaneigia. Tai, kad J. M. laikė aštuonšūvį startinį pistoletą „IJSPL“ Nr. R9460U, patvirtino nukentėjusioji S. M.. Taip pat, nukentėjusiųjų A. K. ir A. V. parodymai, kad matė J. M. turint ginklą (kuris kaip paaiškėjo yra aštuonšūvis startinis pistoletas „IJSPL“ Nr. R9460U), įrodo aplinkybę, kad J. M. laikė ginklą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant jos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama taisykle, turintis šaunamąjį ginklą asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o nesuprantant jos, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, asmuo privalo papildomai pasidomėti pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-269/2009, 2K-520/2010, 2K-625/2013). Esant šioms aplinkybėms, J. M., būdamas ginklo savininku, turėjo domėtis jo laikymo legalumu ir imtis priemonių, kad nebūtų padaryta nusikalstama veika.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Teismas pripažįsta, kad J. M. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą Rusijos pramoninės gamybos pertaisomą aštuonšūvį startinį pistoletą „IJSPL“ Nr. R9460U, kurį nešiojosi kartu su savimi iki 2015 m. vasario 15 d., kai šį ginklą iš jo paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ pirmąją dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver50). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 68 b. l.) neprisipažino kaltu, kad grasino nužudysiąs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V., parodymų nedavė, tačiau bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, kad J. M., grasindamas nužudysiąs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V., naudojo ne tik žodžius, tačiau pavojaus realumą sustiprino J. M. tuo momentu naudojamas įrankis – šaunamasis ginklas, kas sudarė realų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei. Tai patvirtina nukentėjusiųjų A. K. bei A. V. vienas kitą patvirtinantys bei papildantys parodymai, o būtent, abu nukentėjusieji A. K. ir A. V. nurodė, kad 2015 m. vasario 15 d. gavo iškvietimą, kad asmuo nori nusišauti. Nuvažiavus į įvykio vietą, kaltinamasis policijos pareigūnams grasino, šaukė, kad juos nušaus, ginklas buvo nukreiptas į pareigūnus. Abu nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad asmuo laikė į juos nukreiptą ginklą, paliepus ginklą numesti, J. M. nepakluso, todėl A. V. panaudojo elektros impulsinį prietaisą Taserį. Tiek nukentėjusysis A. K., tiek nukentėjusysis A. V. dėl minėtų J. M. veiksmų jautė realų pavojų gyvybei. Teismo vertinimu, nėra priežasčių netikėti nukentėjusiųjų policijos pareigūnų A. K. bei A. V. parodymais, abu jie nurodė, kad nepažįsta J. M., kas rodo jų parodymus esant objektyviais ir teismo pripažįstamais kaip J. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tai, kad nukentėjusieji jautė realią grėsmę jų gyvybei patvirtina elektros impulsinio prietaiso Taser panaudojimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. M. nevykdė pareigūnų nurodymo mesti ginklą ir tik panaudojus elektros impulsinį prietaisą Taser, numetė ginklą.

Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., kaip jau minėta anksčiau, įtakos turi tai, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus, jiems nekilo abejonių, kad ginklas, su kuriuo J. M. grasino yra tikras, jie tik nežinojo, ar jis užtaisytas, todėl pareigūnams nebuvo jokių abejonių dėl grasinimų tikrumo. Byloje esanti specialisto išvada 20IS1-339 (I tomas, 36 – 37 b. l.) patvirtina, kad minėtas ginklas yra šaunamasis, su juo galima šaudyti.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Teismas pripažįsta, kad J. M. 2015 m. vasario 15 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto numeriu 47, Kaune, nukreipęs šaunamąjį ginklą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V., tiesiogiai sakydamas, kad juos nušaus, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius A. K. bei A. V., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 78 b. l.) nepripažino, kad su kirviu grasino žmonai ir sakė, kad ją nužudys, tačiau bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, kad J. M. 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 14.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį, tiesiogiai sakė savo sutuoktinei S. M., kad ją nužudys, tokiu būdu sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 50 - 51 b. l.) patvirtino aplinkybes, paaiškindama, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. namuose, (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. M. jai grasino su kirviu, sakydamas, kad ją nužudysiąs, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis J. M. tą dieną turėjo tik ginklą, o kirvį nešėsi šuniui prikaltų grandinę. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios S. M. parodymų teisme davimas, kad kirvį J. M. nešėsi tam, kad šuniui prikaltų grandinę, nepaneigia to, kad J. M. 2015 m. rugsėjo 3 d. grasino ją nužudysiąs. Iš visų kitų nukentėjusiosios teisme paaiškintų aplinkybių, kad jis parsivežė pistoletą, triukšmavo, ji išbėgo iš namų pas kaimynus, porą kartų jai sudavė per veidą rodo, kad nukentėjusioji jautė realią grėsmę J. M. grasinimams ir realų pavojų savo gyvybei. Realų pavojų rodo tai, kad ji išbėgo pas kaimynus ir buvo iškviesta policija. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė (I tomas, 51 b. l.), kad jautė realų pavojų gyvybei, M. elgesys neprognozuojamas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pripažįstamos pakankamais įrodymais, patvirtinančiais J. M. kaltę. Minėtos aplinkybės, kad M. grasino M. nužudysiąs, patvirtintos taip pat tarnybiniu pranešimu (I tomas, 45 – 46 b. l.).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Teismas pripažįsta, kad J. M. 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį, tiesiogiai sakė savo sutuoktinei S. M., kad ją nužudys, tokiu būdu sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (http://www.infolex.lt/ta/66150?nr=3#Xd1d2c24d0d2048b685d4b5f0a99713b9).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 50 – 51 b. l.), tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kaltinamojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 68, 77 – 78 b. l.) duotus parodymus, tarnybiniu pranešimu (I tomas, 45 - 47 b. l), sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis J. M., suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia sutuoktinei S. M. suduodamas smūgį į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas pripažįsta, kad J. M., kad 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka sudavė savo sutuoktinei S. M. du smūgius į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo hebefreninės šizofrenijos psichikos sutrikimu F20.1., ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog J. M. įvykių metu ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4). Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-374/2015 (I tomas, 142 – 146 b. l.) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į J. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (I tomas, 86 - 90 b. l.), kuri nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Rusijos pramoninės gamybos pertaisomas aštuonšūvis startinis pistoletas (startinis įtaisas) „IJ SPL“ Nr. R9460U (P 9469Y), kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių (I tomas, 38, 39 b. l.), konfiskuotinas ir perduotinas į Lietuvos Respublikos ginklų fondą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvis, kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato saugyklą (I tomas, 61 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 145 str. 1 d. (grasinimas 2015 m. vasario 15 d.), 145 str. 1 d. (grasinimas 2015 m. rugsėjo 3 d.), 140 str. 2 d., paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Rusijos pramoninės gamybos pertaisomą aštuonšūvį startinį pistoletą (startinį įtaisą) „IJ SPL“ Nr. R9460U (P 9469Y) konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kirvį konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.