Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja: Irmutė Kliučinskienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00516-2007-9

NUOSPRENDIS

2011 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algimanto Smolsko ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai Reginai Makarevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal LR BK 149 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. spalio mėn.) - laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal LR BK 149 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. lapkričio 2 d.) - laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. lapkričio 2 d.) - laisvės atėmimu 6 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. birželio 21 d.

- pagal LR BK 149 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. spalio mėn.) - laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal LR BK 149 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. lapkričio 2 d.) - laisvės atėmimu 6 metams ir 2 mėnesiams;

- pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl veikos padarytos 2007 m. lapkričio 2 d.) - laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2008-01-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme 4 metais ir 6 mėnesiais laisvės atėmimo, uždraudžiant tris metus naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2008-01-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 3 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d.

Iš I. K. ir E. S. solidariai priteista nukentėjusiajai S. P. - 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dėl 380 Lt turtinės žalos atmestas.

E. S. skundo dėl apylinkės teismo nuosprendžio nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupe su E. S. 2007 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus t.y. jėga nusitempę nepilnametę nukentėjusiąją S. P. už rankų į alksnyną, esantį prie buvusios I. mokyklos pastato, I. K. grasinant iš kišenės ištrauktu peiliu, taip palauždami nepilnametės nukentėjusiosios valią priešintis, E. S. jėga parsigriovė nukentėjusiąja ant žemės, prievarta ją nurengė, užlaužė jos rankas virš galvos ir ją užgulė kūnu, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą, įvedė savo varpą į S. P. makštį ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą su nepilnamete nukentėjusiąja S. P. prieš pastarosios valią, E. S. atlikus prievartinį lytinį aktą su nepilnamete nukentėjusiąja S. P., I. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, užlaužęs nukentėjusiosios S. P. rankas virš galvos ir ją užgulęs savo kūnu, įvedė savo varpą į S. P. makštį ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą su ja prieš pastarosios valią, tokiu būdu kaltinamieji E. S. ir I. K., veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad nukentėjusioji S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, ją išžagino.

Taip pat I. K. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupe su E. S. 2007 m. lapkričio 2 d., apie 18.35 val., laikydami nepilnametę S. P. automobilyje Ford Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš jos valią, atsivežę minėtu automobiliu nukentėjusiąją S. P. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai S. P. bandant pabėgti, I. K. jėga partempė nukentėjusiąją S. P. prie automobilio, jėga ją įstūmė į automobilį, ant galinės automobilio sėdynės užlaužęs jos rankas virš galvos, prievarta ją nurengė ir užgulė ją visu kūnu, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą, įvedė savo varpą į nukentėjusiosios makštį ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąją S. P. prieš pastarosios valią, tęsdami nusikalstamą veiką, I. K. atlikus vieną prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja S. P., E. S. užlaužęs S. P. rankas virš galvos ir užgulęs ją visu kūnu, įvedė savo varpą į nukentėjusiosios S. P. makštį ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą su ja prieš pastarosios valią, tokiu būdu E. S. ir I. K., veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad nukentėjusioji S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, ją išžagino.

Taip pat I. K. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupe su E. S. 2007 m. lapkričio 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), važiuojant iš miško automobiliu Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. jėga atsitempus už rankų nukentėjusiąją S. P. nuo automobilio galinės sėdynės į priekinę, I. K. prievarta palenkęs S. P. galvą prie savo lytinio organo-varpos, įvedė savo varpą į S. P. burną, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnametės nukentėjusiosios S. P. valią, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, I. K. patenkinus lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja S. P. prieš pastarosios valią, E. S. prievarta palenkęs S. P. galvą prie savo lytinio organo-varpos, įvedė savo varpą į S. P. burną, taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnametės nukentėjusiosios S. P. valią, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami kad nukentėjusioji S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, seksualiai ją prievartavo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Apylinkės teismas tinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normas, tačiau neteisingai paskyrė I. K. bausmę. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 2 p.).

Nors I. K. neigia nukentėjusiajai grasinęs peiliu ir taip palaužęs jos valią priešintis bei tvirtina, jog nukentėjusioji lytiškai santykiavo savo noru, tačiau kolegija konstatuoja, jog teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog I. K., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., 2007 m. spalio mėnesio pradžioje, panaudojęs fizinį smurtą bei grasinimus, t.y. grasindamas peiliu, jėga nusitempė nepilnametę nukentėjusiąją S. P. į alksnyną ir ją išžagino.

Kaltinamojo I. K. kaltę patvirtina nuo tyrimo pradžios nuoseklūs nukentėjusiosios S. P. parodymai, kurie buvo duoti tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Iš dalies šiuos nuoseklius nukentėjusiosios parodymus pratvirtina ir kaltinamojo E. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. nors ir neparodė visų detalių apie 2007 m. spalio mėnesį įvykdytą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau parodė, jog lytiniai aktai su nekentėjusiąja buvo atlikti prieš jos valią. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji S. P. detaliai apibūdino, kaip I. K. buvo išsitraukęs lenktinį peilį, kaip juo grasino susidoroti, jei ji kam nors prasitars apie įvykį.

Dėl aptartų įrodymų kolegijai akivaizdu, jog I. K. tvirtindamas, kad nukentėjusioji 2007 m. spalio mėnesį santykiavo gera valia, o jis jai peiliu negrasino, siekia sušvelninti savo padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuoseklūs nukentėjusiosios S. P. parodymai patvirtina, jog būtent kaltinamasis I. K., siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, ir pagrasino jai peiliu, o po to, panaudojęs fizinį smurtą, atliko prievartinį lytinį aktą prieš nukentėjusiosios S. P. valią, t.y. ją išžagino, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 150 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismas neranda teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo I. K. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais ir teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o ištirtais įrodymais ir nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertinęs bendrame bylos duomenų kontekste. Todėl nuosprendį keisti ar naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių ir turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.).

Apylinkės teismas šioje byloje svarstė galimybę nuteistojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismas, apsvarstęs tokią galimybę, konstatavo, kad negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad I. K. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir nepadėjo išaiškinti padarytos veikos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė peiliu grasinęs nukentėjusiajai S. P. bei tvirtino, jog 2007 m. spalio mėnesį su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo gera nukentėjusiosios valia. Taip tvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti baudžiamosios bylos duomenys paneigia tokius nuteistojo aiškinimus. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajai peiliu ir taip palaužė jos valią priešintis. Taigi, aptarti duomenys rodo, jog apeliantas nebuvo nuoširdus, neprisipažino ir apie nusikaltimo padarymą savanoriškai teisėsaugos institucijoms nepranešė. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog I. K. nukentėjusiosios atsiprašė tik paskutiniojo žodžio metu, nesistengė atlyginti bent dalies žalos. Toks I. K. elgesys negali būti laikomas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino nuteistojo I. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Pagal LR BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus bei abiem nuteistiesiems paskirtas bausmes, darytina išvada, jog paskyrus I. K. už atskiras veikas bausmes didesnes nei E. S., buvo pažeisti teisingumo principo reikalavimai.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jie padarė tyčinius sunkius nusikaltimus, atsižvelgė į kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, kad veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino sukinančiomis kaltinamųjų atsakomybę aplinkybėmis. Pagrįstai nebuvo nustatytos jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas kaltinamiesiems E. S. ir I. K. bausmes, netinkamai įvertino jų asmenybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog vertinant nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas I. K., kuris anksčiau nebuvo teistas, skyrė griežtesnes laisvės atėmimo bausmes nei E. S., kuris iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, o po šių nusikalstamų veikų E. S. buvo teisiamas dar tris kartus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas I. K. bausmę, nepakankamai išsamiai vertino visas aplinkybes susijusias su jo asmenybe. Nors I. K. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, o jo atžvilgiu nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbo ir nesimokė, tačiau iki šių nusikalstamų veikų padarymo nusikaltęs nebuvo ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas primą kartą. Ši aplinkybė rodo, jog I. K. pavojingumas yra mažesnis nei nuteistojo E. S., kuris iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas už nesunkaus ir apysunkio nusikalstamų veikų padarymą, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu. Negalima buvo neatsižvelgti ir į tai, jog po šių nusikalstamų veikų padarymo, E. S. buvo nuteistas dar tris kartus. Įvertinusi jau aptartų aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinė bausmė I. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta per griežta, todėl mažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 2 p.

nusprendė:

Nuteistojo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

I. K. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 149 str. 3 d. (veika padaryta 2007 m. spalio mėn.) padarymą paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metamas ir 6 (šešiems) mėnesiams.

I. K. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 149 str. 3 d. (veika padaryta 2007-11-02) padarymą paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metamas ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

I. K. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 150 str. 3 d. (veika padaryta 2007-11-02) padarymą paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metamas ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir I. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.