Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-19 · Byla Nr. Iv-3884-473/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-3884-473/2011Sprendimas · 2011-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-575-87-12Nutartis · 2012-01-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-143-33-12Nutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-10-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
Iv-3884-473/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02039-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3884-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-02039-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9.7; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – MGK) 2011-09-08 sprendimą Nr. S-202(7-167/2011); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011-06-27 sprendimą Nr. 68-86; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2011-04-26 sprendimą Nr. (14.5.)-400-221.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad skundžiamu 2011-09-08 sprendimu Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjo pareiškėjo 2011-07-21 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-06-27 sprendimo Nr. 68-86, kuriuo patvirtintas 2011-04-26 Vilniaus AVMI sprendimas Nr. (14.5.)-400-221 atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių. MGK pasisakė, jog nenustačius, kad mokesčių administratorius būtų atlikęs pakartotinį patikrinimą, vilkinęs procesą ir kt., nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, pradėdamas mokestinį ginčą, žinojo ar galėjo žinoti, kad, vadovaujantis MAĮ 98 str. 2 d., delspinigiai netenkinus mokesčio mokėtojo skundo, skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti iš esmės, prieštarauja LR Konstitucijai. Teigia, kad egzistuojantis teisinis reglamentavimas, t. y., Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 95 str. 2 dalis, 96 str., 97 str. 2 dalis, 98 str. 2 dalis, tiek, kiek nustato, jog delspinigiai (kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas) už nesumokėtas mokestines prievoles yra skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 str. 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo, bei, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino, ir sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 str. 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas, toje dalyje, kur numatyta galimybė mokesčių administratoriui skaičiuoti delspinigius už visą sustabdymo laikotarpį, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principams. Nurodo, kad savo prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo motyvavo bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, kuriais iš esmės ir yra grindžiama Konstitucija, bei argumentais, kad tiek paskirtos baudos, tiek priskaičiuotos palūkanos yra neproporcingai didelės, bei neatitinkančios padaryto mokestinio pažeidimo, t. y., nėra išlaikytas proporcingumo principas. VMI ir MGK nagrinėdamos jo skundus, formaliai taikė MAĮ įtvirtintas teisės normas, neatsižvelgdamos į Konstitucijoje įtvirtintą teisę, už atitinkamus pažeidimus skirti teisingą nuobaudą, kuri būtų pagrįsta teisės pažeidimo ir iš jo kilusių pasekmių, bei skirtinos nuobaudos pusiausvyra. Pareiškėjui paskirta bauda ir netesybos viršija priskaičiuotą pagrindinę fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) mokesčio sumą, taigi yra neproporcingai didelės padaryto pažeidimo atžvilgiu, todėl negali būti laikomos teisingomis ir pagrįstomis. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esamo teisinio reglamentavimo atitikimo Konstitucijai, bei neprieštaravimo LR Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nurodė, kad atliktus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, jam buvo papildomai priskaičiuota 186 245 Lt FAPM, 93 633 Lt FAPM delspinigių bei skirta 55 874 Lt FAPM baudos. Vilniaus AVMI 2008-03-04 sprendimu Nr. (21.26)-256-60 buvo patvirtintas patikrinimo aktas ir nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą patikrinimo akte papildomai priskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pradėjo mokestinio ginčo procedūrą, kuri baigėsi 2010-03-29 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi a. b. Nr. A556-1564/2010 konstatavus, kad mokesčius ir su jais susijusias sumas mokesčių administratorius apskaičiavo pagrįstai, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. Pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė 2011-03-18 prašymą atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš MAĮ bei VMI viršininko patvirtintose Taisyklėse numatytų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų. MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta nurodytose teisės normose. Teisės normos numato, jog mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė ? sumokėti už uždelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. MAĮ 40 str. yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl padarytų pažeidimų, ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčio mokėjimo klausimais. Nesumokėjęs mokesčio atitinkamame įstatyme nustatyta tvarka ir terminu, pareiškėjas padarė žalą valstybes biudžetui. MAĮ normose atleidimas nuo delspinigių mokėjimo siejamas su pažeidimo padarymo aplinkybėmis ir asmens psichiniu santykiu su jo padarytu pažeidimu (kalte). Nagrinėjamu atveju tokios kaltės nebuvimo nenustatyta. Pareiškėjas neapskaičiavo ir nesumokėjo priklausančių mokėti mokesčių, pradėdamas mokestinį ginčą žinojo ar galėjo žinoti, kad, vadovaujantis MAĮ 98 str. 2 dalies nuostatomis, delspinigiai, netenkinus mokesčių mokėtojo skundo, skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį, todėl jo lūkesčiai, kad mokestinį ginčą laimės, įtakos atleidimui nuo delspinigių neturi. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika (2009-01-14 nutartis a. b. Nr. A-502-51-09, 2010-03-25 nutartis a. b. Nr. A-442-438/2010, 2011-03-18 nutartis a. b. Nr. A-556-221/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 31) palaiko VMI atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui ir atsakovių atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

i

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2008-01-15 patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-8 papildomai apskaičiavo 186245 Lt FAPM ir 93633 Lt šio mokesčio delspinigių. Patikrinimo aktas patvirtintas Vilniaus AVMI 2008-03-04 sprendimu Nr. (21.26)-256-60, pareiškėjui paskirta 55874 Lt FAPM bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, iniciavo mokestinį ginčą, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-03-29 nutartimi a. b. Nr. A556-1564/2010 konstatavus, kad mokesčius ir su jais susijusias sumas mokesčių administratorius apskaičiavo pagrįstai, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas (MGK byla, b. l. 29-32).

Pareiškėjas 2011-03-18 Vilniaus AVMI pateikė prašymą atleisti jį nuo priskaičiuotų 170365,93 Lt FAPM delspinigių ir 55874 Lt FAPM baudos mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 100 str. 2 dalimi ir 141 str. 3 dalimi bei VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintomis Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Nurodė, kad ginčas mokestinėje byloje truko nepateisinamai ilgai, mokesčių administratoriaus sprendimų pagrindu bus vykdomas išieškojimas ir iš jo sutuoktinės, kuri nebuvo mokestinio ginčo šalimi, mokesčių administratorius ir teismai priimdami ginčo sprendimus ydingai ir plečiamai aiškino FAPM įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo LVAT bei EŽTT formuojamos praktikos. Teigė, kad MAĮ buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios (MAĮ 141 str. 1 d. 2 punktas, Taisyklių 7.2 punktas), t. y. jis veikė laikydamasis FAPM įstatymo nuostatų ir tik vėliau, pasikeitus teismų praktikai (teismui plečiamai aiškinant šį įstatymą), atsirado pareiga deklaruoti ir sumokėti šį mokestį. Be to, apskaičiuotų delspinigių sumokėjimas netikslingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, nes mokestinis ginčas užsitęsė dėl teismų užimtumo ir už visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai (MAĮ 100 str. 1 d. 3 punktas, Taisyklių 6.3 punktas). Šios aplinkybės pareiškėjas kontroliuoti negalėjo.

Atsakovė Vilniaus AVMI 2011-04-26 sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo. Atsakovė VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Vilniaus AVMI sprendimo, 2011-06-27 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovės nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš MAĮ išvardintų atleidimo nuo delspinigių ir baudos pagrindų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos įstatymai jokių papildomų atleidimo pagrindų nenumato. Pareiškėjas neapskaičiavo ir nesumokėjo priklausančių mokėti mokesčių, pradėdamas mokestinį ginčą žinojo ar galėjo žinoti, kad netenkinus mokesčių mokėtojo skundo, delspinigiai skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį, todėl jo lūkesčiai, kad mokestinį ginčą laimės, įtakos atleidimui nuo delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu neturi. Pareiškėjo kaltė padarius mokestinį pažeidimą yra įrodyta ir pripažinta neskundžiama LVAT nutartimi (a. b. Nr. A556-1564/2010). Atsižvelgiant į pareiškėjo socialinę bei turtinę padėtį, pareiškėjui netaikytini MAĮ 100 str. 1 d. 2 punkte nustatyti atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių pagrindai. Dėl ilgo mokestinio ginčo laikotarpio mokesčių administratorius pažymėjo, jog mokestinis ginčas vyko MAĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, faktų, jog mokesčių administratorius būtų atlikęs pakartotinį patikrinimą, vilkinęs procesą, ėmėsi kitokių neteisėtų veiksmų nagrinėjant šį mokestinį ginčą, nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas nesiėmė visų priemonių, siekdamas mokestinį ginčą išspręsti mažiausiomis laiko sąnaudomis (kreipėsi į Arbitražą, Arbitražo medžiagą pateikė tik administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka). VMI 2011-06-27 sprendimą pareiškėjas apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2011-09-08 sprendimu patvirtino skundžiamą VMI sprendimą, o pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 7-18).

Pareiškėjas prašymą atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos grindžia ilga mokestinio ginčo trukme bei minėtų sumų dydžiu (neproporcingumu) lyginant su pagrindine mokesčio suma.

Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 81 str. 1-2 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. MAĮ 96 str. 1 d. numatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: 1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) – pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 d.); 2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) – skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 str. 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.); 3) už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Pagal MAĮ 98 str. 1 d., delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 str. 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundą dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. MAĮ 139 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

LR Konstitucinis Teismas 2000-12-06 nutarime pasisakė, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą laiku sumokėti nustatyto dydžio mokesčius. Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Siekdama užtikrinti konstitucinės pareigos mokėti mokesčius vykdymą valstybė gali nustatyti teisinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, tokios atsakomybės rūšis, atitinkamas nuobaudas, taip pat ir baudas, kurios gali būti skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus.

Taigi, mokesčių teisėje delspinigiai gali būti traktuojami kaip tam tikra sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius. Delspinigiai taip pat yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.). Įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 dalyje. Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 str. 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundą dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Tokią teismų praktiką formuoja LVAT 2010-03-25 nutartyje a. b. Nr. A-442-438/2010. Yra numatyta keletas delspinigių skaičiavimo etapų bei maksimalus jų laiko tarpas. Numačius per trumpus delspinigių skaičiavimo terminus būtų sudarytos prielaidos vengti sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Šiuo atveju, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atitinkamas teisinis vienetas, naudojant teisėtą poveikio priemonę – delspinigius, yra drausminamas bei įpareigojamas vykdyti teisės aktais nustatytą prievolę – sumokėti apskaičiuotus mokesčius, o kadangi tai nepadaroma tinkamai bei laiku turi sumokėti ir su jais susijusias sumas. Delspinigių skaičiavimo terminas už du ir daugiau metų pats savaime dar nereiškia, jog yra pažeidžiami teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai. Esminę reikšmę turi tai, ar mokestinės atsakomybės visuminis teisinis reguliavimas yra toks, kuris sudaro teisines prielaidas priversti asmenį sumokėti nesumokėtą mokestį. Seimas, turėdamas konstitucinius įgaliojimus leisti įstatymus, turi teisę įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas mokesčių išieškojimas (LVAT 2011-03-18 nutartis a. b. Nr. A-556-221/2011).

Atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus nustato MAĮ ir VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės. MAĮ 100 str. 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (taikoma tik fiziniams asmenims). MAĮ 141 str. 1 dalyje nustatyti, atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnį paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pagal MAĮ 100 str. 2 d., nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsisakymą atleisti nuo delspinigių mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka (MAĮ 100 str. 3 d). MAĮ įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas yra baigtinis. LR mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų . Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš anksčiau išvardintų atleidimo nuo delspinigių pagrindų. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu delspinigiai ir bauda pareiškėjui paskaičiuoti pagrįstai ir teisingai, kas patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (LVAT 2010-03-29 nutartis a. b. Nr. A556-1564/2010; LR ABTĮ 58 str. 2 d.), 170365,93 Lt delspinigių suma pareiškėjui paskaičiuota remiantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytu reglamentavimu, teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų ją mažinti.

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir LVAT mokestiniuose ginčuose formuojama administracinių teismų praktika bei vertinant bylos aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog mokesčių administratorius nagrinėdamas šį mokestinį ginčą būtų atlikęs pakartotinį patikrinimą, vilkinęs procesą ar ėmęsis kitokių neteisėtų veiksmų, teismas daro išvadą, kad atsakovai ir MGK pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo jam apskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjas, neapskaičiavęs ir nesumokėjęs priklausančių mokėti mokesčių, pradėdamas mokestinį ginčą žinojo ar galėjo žinoti, kad, vadovaujantis MAĮ 98 str. 2 d. nuostatomis, delspinigiai, netenkinus mokesčių mokėtojo skundo, skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, MGK skundžiamame 2011-09-08 sprendime pagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas, prieš pradėdamas mokestinio ginčo procedūrą turėjo teisę sumokėti jam apskaičiuotą mokestį ir tik po to inicijuoti mokestinį ginčą – tokiu atveju delspinigių skaičiavimas būtų nutrauktas ir jų dydis nebūtų įtakotas mokestinio ginčo trukmės.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo

Pareiškėjas taip pat prašė stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Mokesčių administravimo įstatymas (jo 95 str. 2 dalis, 96 str., 97 str. 2 dalis, 98 str. 2 dalis), tiek, kiek nustato, jog atmetus mokesčių mokėtojo skundą dėl mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą mokestinio ginčo trukmės laikotarpį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju atsakovei priimant skundžiamą sprendimą teismui nekilo abejonių dėl šioje byloje taikomo LR mokesčių administravimo įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas (LR ABTĮ 4 str. 2 d.).

Jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir MGK priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė