Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-452-988/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-15
Bylos Nr.
AN2-452-988/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00780-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Gražvydas Gudonis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-452-988/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00780-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. (V. R.) atstovo advokato Gražvydo Gudonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. R. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „F.“ direktoriumi nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų. V. R. 2020 m. sausio 28 d. – 2020 m. vasario 7 d. Bendrovės neplaninio patikrinimo dėl E. R. galimo nelegalaus darbo, kitų darbuotojų darbo santykių metu būdamas pasirašytinai iškviestas 2020 m. vasario 3 d., 13.00 val., atvykti į VDI Vilniaus skyrių (VDI 2020 m. sausio 30 d. tyrimo veiksmų protokolo duomenys); taip pat VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas informuotas įmonės deklaruotu bei įmonės vadovo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku į VDI skyrių neatvyko. V. R. taip pat neatvyko į VDI skyrių 2020 m. vasario 7 d., 9.00 val., nors apie tokį reikalavimą buvo informuotas antruoju VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 3 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) bei įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). V. R., trečią kartą kviečiamas, į VDI skyrių neatvyko 2020 m. vasario 14 d., 13.00 val., nors apie tokį reikalavimą buvo informuotas trečiuoju VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 7 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nei vienu atveju (nei 2020 m. vasario 3 d., nei 2020 m. vasario 7 d., nei 2020 m. vasario 14 d.) įmonės vadovas V. R. į VDI Vilniaus skyrių neatvyko, į elektroninius laiškus neatsakė, savo nurodytu telefonu neatsiliepė, jokių nurodytų pateikti dokumentų nepateikė, jokio tiesioginio kontakto neužmezgė. VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 7 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo informuotas, kad jam pakartotinai neatvykus į skyrių nurodytu laiku, už teisėtų VDI pareigūnų nevykdymą jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnį jam nedalyvaujant. Nors internetinio puslapio www.post.lt duomenimis VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 7 d. nurodymai, siųsti registruotomis siuntomis adresatui, nėra įteiktos, pripažintina, kad įmonės vadovas V. R. faktiškai žinojo apie VDI vykdomą jo vadovaujamos įmonės patikrinimą, savo parašu ant VDI dokumento patvirtino, kad jis atvyks į VDI Vilniaus skyrių ir pateiks su darbuotojų darbo santykiais susijusius dokumentus, tačiau neatvyko, nepateikė nurodytų pateikti dokumentų, nevykdė VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 6 dalį. V. R. paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. atstovas advokatas Gražvydas Gudonis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. su skundžiamu nutarimu nesutinka.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. R. nesutinka su tuo, kad jam buvo pranešta apie tai, kad jis yra kviečiamas atvykti į Valstybinę darbo inspekciją ir pateikti reikiamus dokumentus.

2.3. Apeliantas pastebėjo, kad pati į teismą pasikreipusi institucija pripažino, jog visi siųsti laiškai grįžo neįteikti. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog bent vienas el. laiškas buvo gautas ir perskaitytas. Vien išsiuntimo fakto nepakanka konstatuoti, kad V. R. buvo informuotas.

2.4. Pažymėjo, kad laiškai buvo siunčiami lietuvių kalba, kurios V. R. nemoka.

2.5. V. R. atstovas apibendrino, kad dėl šių priežasčių jam negali kilti atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą, nes jis jų negavo, o jei ir būtų gavęs, nebūtų supratęs jų turinio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti nutarimą.

3.2. Pažymėjo, kad žodinio proceso tvarka nagrinėjant V. R. administracinę bylą, teismo posėdžio metu buvo išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, susijusios su UAB „F.“ ir jos vadovu, buvo apklausti svarbūs liudytojai, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja priėmė abejonių nekeliantį sprendimą.

3.3. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esą V. R. nesutinka su tuo, kad jam buvo pranešta apie tai, kad jis yra kviečiamas atvykti į Valstybinę darbo inspekciją ir pateikti reikiamus dokumentus, paneigia paties V. R. ranka padarytas įrašas ant VDI 2020 m. sausio 30 d. Tyrimų veiksmų protokolo, kad „Aš, R. V., UAB „F.“ direktorius, ateisiu į Darbo inspekciją (duomenys neskelbtini) su visais turimais dok-tais (asmens parašas) V. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (vertimas iš rusų kalbos).

3.4. Institucijos nuomone, remtis apelianto nurodytomis aplinkybėmis, esą „visi siųsti laiškai grįžo neįteikti“, „nėra įrodymų, jog bent vienas el. laiškas buvo gautas ir perskaitytas“, kaip teisingomis negalima, kadangi V. R. žinant, kad VDI vykdo jo vadovaujamos įmonės patikrinimą, galėjo sąmoningai nepriimti iš laiškininko laiškų ir (ar) nenuvykti į pašto skyrių paimti registruoto laiško, taip pat nepateikti savo atsakymo į perskaitytą laišką (neatsakyti VDI perskaičius jos laišką).

3.5. Pažymėjo, kad VDI nurodymai V. R. buvo siųsti registruotu paštu įmonės registracijos adresu bei faktinės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), o tai laikytina įteiktais.

3.6. Vedėjas teigė, kad apelianto motyvas, jog lietuviško turinio dokumento – VDI nurodymo – V. R. esą nesuprato, vertintinas kritiškai, kadangi Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių, o pats V. R. ne pirmus metus gyvena ir dirba Lietuvoje.

3.7. Nurodė, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius palaiko teismo išvadą, kad: „Traukiamo administracinėn atsakomybėn V. R. teigimu, tuo metu Bendrovės vadovo pareigas ėjo L. G. ir būtent jis buvo atsakingas už VDI Vilniaus skyriaus nurodymų nevykdymą. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar palengvinti savo padėtį“, „Duomenų, kad Institucijos pranešimai nepasiekė adresato ir V. R. apie būtinybę atvykti į VDI Vilniaus skyrių nebūtų tinkamai informuotas, byloje nėra pateikta. Šio fakto neginčijo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn V. R.“, „Akcentuotina, kad 2020 m. sausio 30 d. Tyrimo veiksmų protokolu V. R. įpareigotas 2020 m. vasario 3 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių. Vietoje teikdamas paaiškinimą dėl Bendrovėje atlikto [atliekamo] patikrinimo, V. R. prisistatė UAB „F.“ vadovu, nurodė, kad nustatytu laiku atvyks į VDI Vilniaus skyrių“, „Visi šie byloje pateikti duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo V. R. teiginius, kad už VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 3 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. vasario 7 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą buvo atsakingas tuo metu Bendrovės vadovo pareigas ėjęs L. G.“, „Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. R. UAB „F.“ vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.“, „L. G., V. R. įvardijamas kaip bendrovės vadovas aktualiu bylai laikotarpiu, nesugebėjo teismui atsakyti į klausimus, kaip jo vadovavimo laikotarpiu buvo organizuojama bendrovės „F.“ veikla, kiek joje dirbo darbuotojų, kokia buvo įmonės apyvarta, apskritai, kokia buvo įmonės situacija, teigė, jog visais klausimais ir reikalais bendrovėje rūpinosi V. R.“, „Visos šios aplinkybės tik patvirtina aplinkybę, jog V. R. visą laiką de facto vykdė UAB „F.“ bendrovės vadovo pareigas ir faktiškai buvo atsakingas už bendrovės veiklą, todėl VDI Vilniaus skyrius, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai reikalavo V. R. atvykti į Instituciją ir pateikti būtinus dokumentus“, „Akivaizdu, kad tiek L. G., tiek V. R. buvo statytiniai direktoriai, jokių faktinių darbų ar veiksmų bendrovėje „F.“ neatlikę, akcininkų sprendimais paskirti tik formaliai, teigtina tam, kad būtų nukreiptas tiek Darbo inspekcijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo dėmesys nuo tikrojo bendrovės vadovo V. R., taip bandant išvengti atsakomybės už darbo įstatymų pažeidimus“.

3.8. VDI besąlygiškai pritaria teismo pozicijai, kad visa sisteminė bylos medžiaga teismui leidžia daryti neabejotiną ir kategorišką išvadą, kad už bendrovės „F.“ veiklą 2020 metų sausio – vasario mėnesiais buvo atsakingas būtent V. R., todėl jis yra tinkamas subjektas ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. atstovo advokato Gražvydo Gudonio apeliacinis skundas tenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 800,00 Eur bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena V. R. yra nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. VDIĮ 11 straipsnio 6 dalis nustato, jog VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimu V. R. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 505 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – būdamas UAB „F.“ direktoriumi nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų (vengė atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 3 d., 13.00 val., 2020 m. vasario 7 d., 9.00 val., 2020 m. vasario 14 d., 13.00 val., ir pateikti reikiamus dokumentus, kurie nurodyti nurodymuose, nors apylinkės teismo vertinimu buvo tinkamai informuotas apie VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų reikalavimus atvykti). Nutarime konstatuojama, kad jis būdamas atsakingas už Institucijos įpareigojimų įvykdymą ir dokumentų pateikimą iki nustatyto termino neįvykdė nei vieno iš VDI Vilniaus skyriaus pateiktų nurodymų, t. y. 2020 m. sausio 30 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 3 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. vasario 7 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė Institucijos atstovei reikiamų dokumentų, todėl V. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

9. Apylinkės teismas nutarimu nustatė, kad V. R. neatvyko į VDI Vilniaus skyrių, nors buvo kviečiamas atvykti kelis kartus: 1) VDI 2020 m. sausio 30 d. tyrimo veiksmų protokole buvo pasirašytinai informuotas apie pareigą atvykti 2020 m. vasario 3 d., 13.00 val., į VDI Vilniaus skyrių (t. 1, b. l. 7, 43). Be to, jis 2020 m. sausio 30 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie pareigą atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 3 d., 13.00 val., įmonės deklaruotu (Valstybės įmonėje „Registrų centras“ nurodytu (1 t, b. l. 14, 131) bei įmonės vadovo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 12, 13, 136, 137). Taip pat nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad vietoje teikdamas paaiškinimą dėl Bendrovėje atlikto patikrinimo V. R. prisistatė UAB „F.“ vadovu, nurodė, kad nustatytu laiku atvyks į VDI Vilniaus skyrių; 2) jis buvo informuotas apie pareigą atvykti 2020 m. vasario 7 d., 9.00 val., VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 3 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 11, 139) bei paštu įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 10, 35-36, 138) (www.post.lt duomenimis pašto siunta nebuvo įteikta); 3) VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 7 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo informuotas apie pareigą atvykti 2020 m. vasario 14 d., 13.00 val. paštu įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 8, 37-38) ir el. paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9, 140, 141) (www.post.lt duomenimis pašto siunta nebuvo įteikta). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas iš dalies priešingas teiginys, jog „[d]uomenų, kad Institucijos pranešimai nepasiekė adresato ir V. R. apie būtinybę atvykti į VDI Vilniaus skyrių nebūtų tinkamai informuotas, byloje nėra pateikta. Šio fakto neginčijo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn V. R.“, nors, kaip minėta, www.post.lt duomenimis 2021 m. vasario 3 d. ir 7 d. nurodymai nebuvo įteikti paštu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigiama, kad VDI nurodymai V. R. buvo siųsti registruotu paštu įmonės registracijos adresu bei faktinės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), o tai laikytina įteiktais. Byloje nėra duomenų, kad siuntos būtų faktiškai įteiktos įmonės už korespondencijos priėmimą atsakingiems asmenims ar kad jie būtų atsisakę jas priimti, o tai reiškia, kad ANK 573 straipsnio 1 dalies prasme siuntos su juose esančiais nurodymais nebuvo įteiktos (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija). Taigi žemesnysis teismas V. R. žinojimą apie pareigą nustatytu laiku atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti dokumentus grindė jo parašu 2020 m. sausio 30 d. tyrimo veiksmų protokole (1 t., b. l. 7, 129) ir jo žodiniu teiginiu patikrinimo metu, kad jis atvyks 2020 m. vasario 3 d., 13.00 val., kuris įrašytas į tyrimo veiksmų protokolą (1 t., b. l. 7, 129), el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstais nurodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. R. negavo jam siųstų nurodymų (tiek raštu, tiek, labiau aktualu, el. paštu). V. R. neginčija, kad nurodymai jam buvo išsiųsti, tačiau nurodė, kad nėra įrodymų, jog bent vienas el. laiškas buvo gautas ir perskaitytas. Be to, jis teigia, kad dokumentai jam buvo siunčiami lietuvių kalba, kurios jis nemoka.

10. Aukštesnysis teismas atsakydamas į pirmąjį apeliacinio skundo argumentą, jog V. R., kaip jis argumentuoja, negavo jam siųstų el. laiškų, pažymi, kad yra tam tikrų abejonių dėl šio argumento pagrįstumo. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija), be kita ko, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šiuo atveju nurodymai, kuriais V. R. buvo įpareigotas nustatytu laiku atvykti į VDI Vilniaus skyrių, buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–13). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, el. laiškų išsiuntimo faktas paprastai yra pakankamas institucijai įrodyti, jog dokumentai tokiu būdu adresatui buvo tinkamai įteikti. Reikalavimas institucijai pagrįsti, kad el. paštu siųsti el. laiškai pasiekė adresatą ir adresatas juos perskaitė ar kitaip su jais susipažino, būtų perteklinis, neatitiktų įrodinėjimo naštos paskirstymo. Aukštesniojo teismo manymu, pareiškėjas siekdamas įrodyti, jog el. laiškų jis negavo, turėtų pateikti tai patvirtinančius duomenis, tačiau šiuo atveju tokie duomenys nebuvo pateikti. ANK neįpareigoja siuntėjo įsitikinti, kad el. laiškas tikrai pateko į adresato el. pašto dėžutę. Byloje nėra duomenų, kad V. R. nesinaudojo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) paskyra. 2020 m. sausio 30 d. tyrimo veiksmų protokole V. R. nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7, 129). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 liepos 22 d. posėdyje V. R. paaiškino, kad naudoja el. paštą (duomenys neskelbtini). Nors jis paaiškino, kad el. paštą naudojo tuo metu, bet negaudavo laiškų, nes jam neateidavo tie laiškai, jokių tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. R. buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdį tuo pačiu el. paštu (t. 1, b. l. 52), tačiau jis neatvyko į teismo posėdį (t. 1, b. l. 54). Tai reiškia, kad V. R. tinkamai nepasirūpina savo el. paštu (galimai negauna el. laiškų), nors oficialiuose dokumentuose nurodo ir teismo posėdyje patvirtina, kad naudojasi šiuo el. paštu. Kita vertus, byloje yra tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog, kaip teigė V. R. atstovas, V. R. atvykti negali, kadangi jis šiuo metu yra išvykęs iš Vilniaus (t. 1, b. l. 61). Taigi byloje nėra paneigta, kad V. R. gavo teismo pranešimą apie 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdį, tačiau į jį kaip ir į 2020 m. birželio 22 d. posėdį negalėjo atvykti. Be to, byloje ir be el. laiškų yra duomenys, kad V. R. žinojo apie kvietimą į nurodytą įstaigą. Byloje pateiktas 2020 m. sausio 30 d. tyrimo veiksmų protokolas, kuriuo V. R. pasirašytinai įpareigotas 2020 m. vasario 3 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių. Tyrimo veiksmų protokolas pasirašytas V. R. (1 t., b. l. 7, 129). Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė V. Š. 2020 m. birželio 22 d. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną, kai jis privalėjo atvykti pagal įsipareigojimą, po neatvykimo ji skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Nors V. R. 2020 liepos 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis naudojosi kitu telefonu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taigi nėra pagrindo teigti, kad V. R. neabejotinai nežinojo apie jo pareigą atvykti į VDI Vilniaus skyrių nurodytu laiku.

11. Vis dėlto apygardos teismas sutinka su V. R. atstovo argumentu, kad jeigu ir V. R. gavo jam siųstus el. laiškus ir juose esančius nurodymus, tačiau jie buvo surašyti lietuvių kalba, tai yra ne ta kalba, kurią V. R. supranta (pavyzdžiui, anglų, rusų), kas reiškia, kad jis nežinojo apie pareigą atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir (ar) pateikti dokumentus.

12. Pagal ANK 568 straipsnį yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

13. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, įtvirtintas ANK 577 straipsnio 2 dalyje 7 punkto reikalavimas. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e) punkte, kur nurodyta, kad kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-9-2014; 2AT-11-2015).

15. Institucija, siųsdama šaukimus ar surašydama administracinio nusižengimo protokolą, privalo asmeniui pateikti juos jam suprantama kalba (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-557-873/2019).

16. Pagal bylos medžiagą iš tiesų matyti, kad V. R. nemoka lietuvių kalbos. Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė V. Š. 2020 m. birželio 22 d. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad jie su juo bendravo rusiškai, todėl jis parašė rusiškai (turimas omenyje jo prierašas tyrimų veiksmų protokole). 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad patikrinimo metu, kai buvo įmonėje, ji bendravo tiesiogiai su V. R., kalbėjo rusų kalba, kalbėjo lietuviškai tik su kavinėje buvusiais kitais asmenimis, jei reikėjo išversti į rusų kalbą, ji išversdavo įmonės vadovui. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiuose V. R. davė paaiškinimus dalyvaujant vertėjams. Šiame teismo posėdyje jis paaiškino, kad neskaito lietuviškai. Patvirtino, jog tyrimų veiksmų protokole padarė prierašą rusų kalba. 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje V. R. paaiškino, kad nesupranta lietuvių kalbos. Be to, paaiškino, kad kai kavinėje vyko patikrinimas, su juo bendravo rusų kalba. Kuriuos dokumentus davė pasirašyti, jam dokumentus bendrais bruožais išvertė, bet vertėjas nedalyvavo. Jis informavo, kad nemoka kalbėti lietuviškai. Liudytojas L. G. 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje parodė, kad jis su V. R. bendravo anglų, rusų kalbomis. Teismo sprendimas jam buvo išverstas į rusų kalbą (t. 1, b. l. 116-119). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje aktualių nurodymų lietuvių kalba siuntimas sutrukdė jam suprasti gautų el. laiškų turinį. Šiuo atveju nėra svarbu, kad buvo atliekamas galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimas, kas reikštų, jog jis galėjo suprasti, kad gauti el. laiškai iš VDI, kadangi vien to nepakanka, kad jis suprastų jų turinį, be kita ko, suprastų savo pareigą ne tik atvykti, pateikti tam tikrus nurodytus dokumentus, bet jam būtų išaiškinta atsakomybė už tokį neveikimą galimas teisines pasekmes. Nors V. R. žinojo apie jo pareigą atvykti į VDI Vilniaus skyrių pasirašydamas tyrimo veiksmų protokole, tačiau bausti jį vien už vienkartinį neatvykimą, kai jam nebuvo nustatyta pareiga atvykus pateikti konkrečius dokumentus, būtų neproporcinga ir neteisinga.

17. Šioje byloje asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagrindinis įrodymas yra Institucijos surašyti nurodymai, o jie nėra išversti į V. R. suprantamą kalbą. Jeigu V. R. iš tiesų gavo el. laiškais jam siųstus nurodymus, tai nereiškia, kad jis pats turėjo imtis veiksmų tam, kad suprastų jų turinį. Teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingas Institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių, o pats V. R. ne pirmus metus gyvena ir dirba Lietuvoje. Šiuo atveju Institucijai, kuri siunčia konkrečius dokumentus, turinčius teisinės reikšmės ir galinčius sukelti teisinius padarinius, turi pareigą juos išversti į adresatui suprantamą kalbą, jeigu jai yra žinoma, kad jis valstybinės kalbos nemoka. Šiuo atveju būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos, o aplinkybės dėl asmens gyvenimo Lietuvoje negali lemti vertėjo konkrečioje byloje nepaskyrimo ar reikšmingų dokumentų sąmoningo neišvertimo.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. (V. R.) atstovo advokato Gražvydo Gudonio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka