Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-03-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-2270-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
e2YT-2270-620/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00149-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
R. P., J. V., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2270-620/2020Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00149-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - R. P., J. V., V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė savo senelio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini). bei senelės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas. 2020 m. kovo 9 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriuo patikslino savo pareiškimą ir nurodė, kad be visų kitų įrodymų, su pareiškimu yra pateikęs testamentų registro išrašus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Testamentų registre palikimo priėmimo faktai yra registruojami po 2001 m. liepos 1 d., pareiškėjo atstovas kreipėsi į Rokiškio notarų biurus, prašydamas pateikti informaciją, ar atitinkamoje notarų kontoroje yra/nėra užvestos J. V. bei E. V. turto paveldėjimo bylos. Pareiškėjo atstovas gavo informaciją iš Rokiškio r. I-ojo ir Rokiškio r. III-ojo notarų biurų, jog Rokiškio r. I-ame notarų biure J. V. bei E. V. turto paveldėjimo bylų užvesta nėra, tačiau Rokiškio r. III-ame notarų biure yra užvesta J. V. turto paveldėjimo byla, t. y. jo palikimą yra priėmusi jo sutuoktinė E. V.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas atsisako savo reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė savo senelio J. V. palikimą ir prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas R. V., priėmė savo senelės E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo R. V. senelis J. V., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė E. V., kurie iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t.y. kartu su pareiškėju. J. V. ir E. V. susituokė (duomenys neskelbtini)ir gyvendami kartu susilaukė trijų vaikų, t. y. dukros R. P. (ikisantuokinė pavardė – V. (pareiškėjo mama), dukros J. V. (ikisantuokinė pavardė – V.) (pareiškėjo teta) bei dukros V. J. (ikisantuokinė pavardė – V.) (pareiškėjo teta). Pareiškėjas su savo seneliais J. V. ir E. V. gyveno nuo pat savo gimimo, kadangi pareiškėjo tėvas nebuvo ir nėra žinomas, pareiškėjo gimimo įraše duomenų apie tėvą taip pat nėra, o pareiškėjo mama R. V. (dabartinė pavardė – P.), palikusi gimusį savo sūnų (pareiškėją) seneliams, buvo išvažiavusi gyventi į Rusiją. Taigi J. ir E. V. pareiškėją nuo pat mažens augino kaip savo vaiką ir pareiškėjui seneliai atstojo tiek senelius, tiek tėvus. Pareiškėjas nuo pat gimimo gyveno su seneliais, kurie jį išlaikė, prižiūrėjo, auklėjo, rūpinosi mokymusi, lavinimu, suteikė būstą, t. y. senelių namai buvo ir pareiškėjo namais. Būdami gyvi J. ir E. V. tiek pareiškėjui, tiek savo dukroms sakė, jog jie pageidauja, kad po jų mirties jų turimas turtas atitektų būtent pareiškėjui. Po senelės mirties pareiškėjas į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo nesikreipė ir notaro biure užvestų E. V. paveldėjimo bylų nėra, tačiau visą senelės palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas. Po pareiškėjo senelių J. V. ir E. V. mirties liko J. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti santuokos su E. V. metu įgyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (rūkykla, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeniniai daiktai (drabužiai, vestuviniai žiedai, fotonuotraukos, kiti smulkūs daiktai), grynieji pinigai bei senelių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Be to, J. V. Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės 1993 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini). savivaldybėje. Už šią žemę, taip pat už namų valdos žemės sklypą, buvo įmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Po E. V. mirties į notarą kreiptasi nebuvo, tačiau ginčų dėl palikimo priėmimo taip pat nebuvo. Visą E. V. palikimą priėmė jos anūkas, t. y. pareiškėjas R. V., faktiškai jį užvaldydamas. Po senelės mirties pareiškėjas toliau gyveno senelio J. V. vardu registruotoje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savais seneliams priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika), pasiėmė jiems priklausiusius asmeninius daiktus, nereikalingus daiktus (drabužius) išmetė. Senelių laidotuves organizavo pareiškėjas kartu su tetomis (senelių dukromis), tam panaudodamas dalį senelių paliktų grynųjų pinigų, pareiškėjas apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas, senelių kapus šiuo metu taip pat prižiūri pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat po J. V. mirties prižiūrėjo ir prižiūri J. V. Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės sprendimu suteiktą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, joje ūkininkauja ir gauna valstybės paramą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai jį užvaldydamas. Palikimą pareiškėjas priėmė iš karto po senelės mirties, nepraleisdamas palikimui priimti 1964 m. Civiliniame kodekse nustatyto 6 mėnesių termino. Kiti E. V. galimi turto paveldėtojai (t. y. pirmosios eilės įpėdinės - dukros R. P., J. V. bei V. J.) tėvų palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo. Notaras negali pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į senelės palikimą gauti. Negavęs paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėjas negali įsiforminti savo nuosavybės teisių į aukščiau minimą turtą bei šiuo turtu disponuoti, be to – negali su Nacionaline žemės tarnyba įforminti seneliui J. V. skirto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys - R. P., J. V. ir V. J. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į pareiškimą nurodydami, jog su juo sutinka bei pretenzijų neturi (b. l. 5; 6; 7).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). CK 587 str. 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis). Be to, 1964 m. Civilinio kodekso 574 straipsnyje buvo nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad E. V., mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo R. V. senelė. Iš Rokiškio r. III-iojo notarų biuro rašto matyti, kad šiame biure yra užvesta J. V. turto paveldėjimo byla, t. y. jo palikimą yra priėmusi jo sutuoktinė E. V..

J. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas santuokos su E. V. metu įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, viralinė, kiemo rūsys, sandėlis, malkinė, tvartas, daržinė, garažas, pirtis, malkinė, daržinė, tvartas, bei kiemo statiniai (rūkykla, šulinys, lauko tualetas), (duomenys neskelbtini). Be to, J. V. Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės 1993 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės plotas, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Po palikėjų mirties taip pat liko jų asmeniniai daiktai (drabužiai, vestuviniai žiedai, fotonuotraukos, kiti smulkūs daiktai), grynieji pinigai bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenimis, E. V. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu – (duomenys neskelbtini). Išrašai iš VĮ „Registrų centras“ testamentų registro patvirtinta, kad po E. V. mirties jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo.

Pareiškėjas teigia, kad po E. V. mirties palikimą priėmė jis, palikėjos anūkas, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo, nepraleisdamas palikimui priimti tuo metu nustatyto 6 mėnesių termino. Pareiškėjas kartu su senele (palikėja) iki pat jos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir liko ten gyventi iki šiol. Į notarą dėl palikimo priėmimo R. V. nesikreipė, tačiau nurodo, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo, senelė pageidavo, kad po jos mirties jos turimas turtas atitektų būtent pareiškėjui. Po palikėjos (senelės) mirties R. V. toliau rūpinosi jos sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už name suvartotą elektros energiją. Iš teismui pateiktų knygelės už suvartotą elektros energiją nuorašų matyti, kad pareiškėjas R. V. 2000 m. gruodžio 4 d., t. y. jau po palikėjos E. V. mirties sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), ir nuolat mokėjo mokesčius už elektrą (2001 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m.). Taip pat pareiškėjas po palikėjos mirties (2012 – 2017 m. ir t.t.) mokėjo žemės nuomos mokestį už sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo suteikti Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės sprendimu J. P., kurio palikimą priėmė E. V.. Iš pareiškėjo pateiktų 2009 - 2018 m. paraiškų gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus matyti, kad minėtoje žemėje R. V. ūkininkauja ir gauna valstybės paramą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad naudojasi senelei priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais, pasiėmė jai priklausiusius asmeninius daiktus, taip pat kartu su tetomis (senelių dukromis) organizavo senelės laidotuves, tam panaudodamas dalį senelės paliktų grynųjų pinigų, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas, prižiūri ir šiuo metu senelės kapus.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)2020 m. vasario 10 d. pažymoje nurodoma, kad iki ir po J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), bei E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties J. V. vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno, dabar gyvena ir yra čia deklaravęs savo gyvenamąją vietą R. V.. Jis prižiūri ir tvarko šiuos namus, sodybą.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų nuorašų, pateiktų suinteresuotų asmenų - R. P., J. V. ir V. J. atsiliepimų bei pareiškimo matyti, kad minėti suinteresuoti asmenys yra palikėjos E. V. pirmos eilės įpėdiniai, tačiau kaip nurodo atsiliepimuose, R. P., J. V. ir V. J. su pareiškimu sutinka bei pretenzijų neturi.

Byloje pateikti aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. V. po senelės E. V. mirties (2000 m. sausio 24 d.) rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – liko gyventi palikėjai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius, naudojosi žemės sklypais, juose ūkininkavo, tai yra, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų įteikimą sudaro – 5,70 Eur, todėl ji priteistina iš pareiškėjo Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.

Teisėja Loreta Kukelkienė