Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-953/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-1072-953/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47039-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47039-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.4.5; 1.2.26.2.1; 2.10.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis individualiai, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-08-29 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d., paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2015-08-22 apie 21.00 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia suduodamas rankos kumščiu ir kojos pėda nukentėjusiajai G. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių į veido ir krūtinės sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. T. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tokiais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. R. 2015-08-22 apie 21.00 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia suduodamas rankos kumščiu ir kojos pėda nukentėjusiajai G. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių į veido ir krūtinės sritis, tuo padarė nukentėjusiajai G. T. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. R. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paaiškino, kad 2015-08-22 apie 21.00 val. jis buvo namuose kartu su sugyventine L. D., jos teta ir jos vyru. Buvo išgėręs alkoholio, jautėsi apsvaigęs, tačiau viską atsimena gerai, alkoholio poveikis įtakos jo veiksmams neturėjo, viską atsimena gerai. Nukentėjusiąją G. T. pažįsta gerai, ji yra buvusi jo sugyventinės draugė. Šiuo metu jos pykstasi. Jie rūkė balkone ir jis pamatė apačioje G. T., kuri kalbėjosi su kaimynėmis. Jas visas pažįsta iš matymo. G., kalbėjo labai garsiai – šaukė ant viso kiemo, kad L., yra kurva, sterva ir panašiais žodžiais. Ar ji tai sakė tiesiogiai L.,, ar kalbėjo su kaimynėmis, jis nežino. Ar L., jai ką nors atsakė, jis negirdėjo. Tai ne pirmas kartas, kai ji jo sugyventinę vadina tokiais žodžiais ir jis tris kartus ją įspėjo, kad liautųsi taip elgtis, tačiau ši neklausė ir viešai žemino jo sugyventinę. Jis buvo piktas dėl to, nusileido laiptais ir supykęs pasielgė neapgalvotai – priėjo prie jos ir sakydamas „žiurke kiek tu gali loti“ sudavė vieną smūgį į veidą, o kitas smūgis pataikė į krūtinę. Tiksliau į krūtinę jis ją pastūmė ir ji nugriuvo. Daugiau jis jos nebemušė. Tuo metu atbėgo G.,s sugyventinis A.,, kuris puolė ant jo ir praskėlė lūpą, jis jam taip pat gindamasis sudavė. Jis grįžo namo, o po to, atvyko policijos pareigūnai. Jis dėl praskeltos lūpos niekam jokių pretenzijų neturi. Dar girdėjo kad iš balkono kažką šaukė jo sugyventinė, bet ką, negali pasakyti. Jis supranta, kad pasielgė neapgalvotai ir nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo poelgio, supranta, kad padarė nusikaltimus viešai sumušdamas G. T. ir jai sulaužydamas nosį. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (81-82, 86-87, 88-89 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. R. paaiškinimų, jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. T. tyrimo metu paaiškino, kad vyriškį, kuris ją sumušė, ji pažįsta iš matymo, žino, kad jis yra L. D. sugyventinis. Ji su L., ankščiau kol ji nebendravo su šiuo vyriškiu, buvo geros draugės, tačiau jos nekonfliktuodavo, paprasčiausiai nebendravo. Įvykio dieną ji kalbėjosi su draugėmis, o L., greičiausiai namuose baliavojo, nes balkone ji rūkė ne viena – buvo 3-4 nepažįstami vyrai ir moterys. Pamačiusi ją, ji pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Ji jai tik pasakė „eik miegot, nebeblūdik prigėrus“. Daugiau ji jai nieko nesakė. L., sugyventinis taip pat buvo balkone, kai prasidėjo konfliktas, vyriškis išėjo iš balkono, esančio penktame aukšte ir iš karto nusileido į apačią. Jis buvo vienas ir priėjęs visiškai nieko nesakęs jai sudavė penkis smūgius rankos kumščiu į veidą. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas kaip iš fontano. Nuo smūgių ji nukrito ant žemės. Buvo sąmoninga, tačiau šoke, jai buvo labai gėda nuo kaimynų, nes viskas vyko viešai. Ar po to, vyriškis jai sudavė smūgius, ji nebematė ir nebejuto. Tačiau po įvykio atsirado kraujosruva ant sėdmens ir kairės krūtinės pusės. Šie sužalojimai atsirado dėl to, kad ją sumušė šis vyriškis, tačiau šoko būsenoje ji neprisimena kaip ji juos gavo. Ji yra antros grupės invalidė dėl erkinio encefalito. Ji nemanė, kad šis ją muš viešai, nes kieme buvo žmonių, šalia sėdėjo ant suoliuko jos draugės J., D., ir B., o ji stovėjo prie jų ir kalbėjosi. Kai vyriškis pradėjo ją mušti, jos draugės išsigando ir išsilakstė. Kadangi nesitikėjo smūgių, ji nespėjo apsiginti. Sudavęs smūgius, vyriškis pabėgo prie laiptinėje buvusių savo draugų, kurie taip pat išėjo į lauką pasižiūrėti ir tarp jų pasislėpė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Ji matė, kad policijos pareigūnai sulaikė būtent tą asmenį, kuris ją sumušė. Žino, kad jo vardas ir pavardė R. R., nes jis pareigūnams prisistatė. Jai buvo sulaužyta nosis, ją išvežė greitoji medicinos pagalba, o po apžiūros priėmimo skyriuje ją išleido gydytis namo. Daugiau į gydytojus ji nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Civilinio ieškinio byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. Jeigu įtariamasis jos atsiprašys, ji su juo sutinka susitaikyti (11, 17-18 b. l.).

Nukentėjusioji B. M. paaiškino, kad 2015-08-22 apie 21.00 val., ji ėjo pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą į namus. Prie vienos iš laiptinių pamatė savo mamą G. T., kuri kalbėjosi su savo draugėmis. Tuo metu mamos pažįstama vardu L.,, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name penktame aukšte, pradėjo klykti ant mamos iš balkono. Tada pamatė, kaip iš laiptinės išbėgo Lauros sugyventinis R. R. ir pribėgo prie mamos ir sudavė jai 2-3 smūgius rankos kumščiu į veidą. Mama nuo smūgių nukrito ant žemės, jai iš nosies labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Ji su draugu pribėgo ir jos draugas atitraukė R. R., tačiau šis išsilaisvino ir pribėgęs prie mamos jai gulinčiai spyrė du kartus kojos pėda, tačiau kur pataikė nematė. Tada atbėgo jos tėtis ir kažkoks kaimynas, kurie atitraukė R. R. nuo mamos. Tas įvykis ją sukrėtė, ji visą laiką verkė, buvo visa kruvina mamos krauju, nes bandė jai padėti. Ją sukrėtė, kad R. R. sumušė jos mamą viešai matant visiems kaimynams. Ji jaučiasi nukentėjusioji ir nori būti pripažinta nukentėjusiąja (27-28 b. l.).

Liudytoja A. K. tyrimo metu paaiškino, kad 2015-08-22 apie 22.00 val., būdama namuose išgirdo savo mamos G. T. šauksmą ir pro langą pamatė, kaip gretimo namo kieme kaimynas R., muša jos mamą. Ji apie pamatytą įvykį pasakė mamos sugyventiniui A. M. ir pati nubėgo gelbėti mamos, bei paskambino pagalbos telefonu. Jos mama po įvykio grįžo pas ją į namus sukruvinta galva. Atvykę medikai ją išsivežė į ligoninę (31 b. l.).

Liudytojas A. M. tyrimo metu paaiškino, kad 2015-08-22 apie 21.00 val. jis buvo pas savo buvusią sugyventinę G. T. namuose. Atbėgo jo nepilnametė dukra B. M., kuri pasakė, kad mamą primušė. Jis išbėgo kartu į lauką, kur kieme buvo susirinkę daug žmonių. G., stovėjo prie kitos laiptinės, ji buvo sumušta, nes iš nosies bėgo kraujas. Šalia buvo ją sumušęs vyriškis, kurį jis žinojo iki tol iš matymo, o paskui jį sulaikius policijos pareigūnams jis pasakė savo vardą ir pavardę – R. R.. Kieme buvo susirinkę daug žmonių – virš dvidešimt. Kai kurie bandė raminti R. R., kuris norėjo prieiti prie G.,s ir vėl ją sumušti, tačiau jis ir kiti kaimynai jam neleido to padaryti. R. R. buvo girtas ir agresyvus. Po to, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė R. R.. Jis įvykio metu nenukentėjo ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Jo nepilnametę dukrą šis įvykis labai sukrėtė, nes ji jau atbėgo kviesti pagalbos verkdama, paskui visą laiką verkė, bandė suteikti mamai pagalbą, išsikruvino drabužius mamos krauju (36-37 b. l.).

Liudytoja L. D. tyrimo metu paaiškino, kad trejus metus gyvena su R. R. kaip sugyventiniai, turi bendrą dukrą. Parodymus duoti sutinka. Nukentėjusiąją G. T. pažįsta apie 10 metų. Kol buvo ištekėjusi už antro vyro, su G. T. buvo draugės. Kai pradėjo gyventi su R. R., jos buvęs vyras pradėjo atvažiuoti pas ją ir ten kartu su G., gerti alkoholį. Nuo tada ir prasidėjo problemos, tai yra, pro šalį eidama G., ją užkabinėja. Pavyzdžiui praeidama pro šalį jai pasako „Europos bamba“. Užkabinėja jos vaikus, sakydama jiems, kad pas ją buvo atvažiavęs jų tėvas alkoholikas. G. T. pastoviai vartoja alkoholį. 2015-08-22 apie 21.00 val. darė jos tėvo keturnedėlį. Buvo atėjusi jos teta su vyru. Jos sugyventinis R. R. buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, o ji ir teta su vyru buvo blaivūs. Jie stovėjo balkone, rūkė, o apačioje prie suoliuko pamatė G., ir kelias kaimynes. Ji girdėjo kaip ši savo draugėms kalba apie ją. Ji gyvena penktame aukšte, tačiau G., šaukė garsiai, vadindama ją vardu – L., yra kurva ir panašiai. Ji girdėjo, tačiau nieko nesakė, nesikišo. Tai išgirdo jos sugyventinis ir jam neišlaikė nervai. Jis nuėjo į apačią, o ji liko balkone ir stebėjo kas vyksta. R. R. priėjo prie G. T. ir sudavė jai vieną kartą rankos kumščiu į veidą. Pamatė kaip jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Paskui supuolė kaimynai stabdyti jos sugyventinį ir prasidėjo susistumdymas ir daugiau ji smūgių nebematė (40-41 b. l.).

2015-08-22 G. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, ją sumušė iš matymo pažįstamas vyras, vardu R. (4 b. l.).

2015-08-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytos nusikalstamos veikos (5-7 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1261/15(04) nurodyta, jog G. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (45 b. l.).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2015-08-22 23.29 val. R. R. nustatytas 2,12 promilių girtumas (73 b. l.).

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nustatė, kad R. R. 2015-08-22 apie 21.00 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia suduodamas rankos kumščiu ir kojos pėda nukentėjusiajai G. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių į veido ir krūtinės sritis, padarė nukentėjusiajai G. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo R. R. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiųjų G. T. ir B. M. parodymai, liudytojų A. K., A. M., L. D. parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – G. T. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto metu be nukentėjusiosios G. T. ir kaltinamojo R. R. buvo pašalinių asmenų, be to, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad R. R. fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusiąją viešoje vietoje, t. y. Šiaulių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, t.y. daugiabučio namo.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad R. R. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji R. R. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo R. R. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios G. T. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. R. 2015-08-22 apie 21.00 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia suduodamas rankos kumščiu ir kojos pėda nukentėjusiajai G. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių į veido ir krūtinės sritis, tuo padarė nukentėjusiajai G. T. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1261/15(04), kaltinamojo R. R. paaiškinimai, nukentėjusiosios G. T. parodymai, liudytojų A. K., A. M., L. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, bei kiti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis R. R. įvykio metu sužalojo nukentėjusiąją. Kaltinamasis R. R. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą moters atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei to norėjo. Kaltinamajam R. R. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį visiškai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (93-95 b. l.).

Skirdamas R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

R. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš LITEKO duomenų matyti, kad praeityje buvo teistas, šiuo metu teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (70-71 b. l.), vykdantis individualią veiklą (65 b. l.), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos klinikos registre, gydėsi dėl problemų su alkoholiu (68 b. l.), Šiaulių centro poliklinikos sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centro registre nėra (67 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. R. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės minimumas.

R. R. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas R. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-08-22 d. 21.26 val. iki 2015-08-23 10.53 val. (76, 77 b. l.) (viena para, laikant, kad R. R. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas).

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina nepakeista (90-92 b. l.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 40,02 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai G. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (49-51 b. l.). 2015-11-06 nurodyme įnešti grynuosius pinigus užfiksuota, jog R. R. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 40,02 Eur už G. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi kaltinamasis R. R. visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį (61 b. l.), procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti - laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių.

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai ir subendrintą bausmę R. R. paskirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. R. paskirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. R. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-22 d. 21.26 val. iki 2015-08-23 10.53 val. (laikyti, kad atliktos 2 laisvės apribojimo dienos).

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 40,02 Eur civilinio ieškinio nutraukti (LR BPK 107 str.).

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Martynas Galvičius