Kauno apygardos teismo nutartis, 1S-21-348/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-09
Bylos Nr.: 1S-21-348/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-07-1-00109-2010-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis: A. G.

Bylos Nr. 1S-21-348/2013

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00109-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei, kaltinamajam A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir J. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, perduota Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamąja byla ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir J. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

A. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. liepos 1 d. apie 14.18 val., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, savo darbo kabinete Nr. 204, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, 200 (du šimtus) litų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad A. M., priėmęs iš D. P. jo vardu surašytą prašymą, greičiau išduotų pažymą D. P. apie jo nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebaigtą statybą. Šiais veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 225 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Taip pat, kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.17 val., būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas ir komisijos ((duomenys neskelbtini), paskirtos 2010-06-29 potvarkiu Nr.P3-3030) pirmininkas, veikdamas bendrai su kitu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), savo darbo kabinete Nr. 204, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos D. J. (gim. 1935 m.), nesant kyšininkavimo požymių, t.y. kad būtų pradėtos statinio, esančio (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančio D. J., pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, tikslu pripažinti šį statinį tinkamu naudoti, ir siekdamas šių tikslų, suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-02 Prašymą pripažinti tinkamu naudoti sodo pastatą 1S1s, unikalus Nr.4400-2041-4942, sklypo Nr. 48, adresuotą (duomenys neskelbtini), t.y. nebūdamas įgaliotas D. J., kartu su A. G. padiktavo J. J. minėto prašymo tekstą, kuriame tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis – D. J. melagingą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), bei nurodė J. J. pasirašyti šiame prašyme D. J. vardu, imituojant jo parašą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, A. M., veikdamas bendrai su A. G. ir J. J., šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, t.y. veikdamas kaip komisijos pirmininkas, jis priėmęs iš A. G. ir J. J. minėtą suklastotą prašymą, užregistravo jį Inspekcijos kompiuteriniame dokumentų registre bei vadovaudamasis juo pradėjo minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. Ko pasėkoje, 2010-08-13 jo vadovaujama komisija pripažino minėtą sodo namelį tinkamu naudoti ir patvirtino šį savo sprendimą 2010-08-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

Dėl šių A. M. veiksmų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tikro dokumento suklastojimo bei žinomai suklastoto dokumento realizavimo, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose numatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, grubiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini) kaip institucijos autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas. Šiais veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus.

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. apie 16. 32 val., būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, savo darbo kabinete Nr. 204, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, 200 (du šimtus) litų, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad A. M., pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 6 priedo „Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašas“ 17.3, 17.4 punktų nuostatas, nepateikęs privalomų pateikti statinio projekto, statinio geodezinės nuotraukos, iš A. K., kuris nebūdamas A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) įgaliotas, priėmė A. R. vardu surašytą prašymą, tikslu gauti pažymą apie jai nuosavybės teise priklausančių namo su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), nebaigtą statybą. Šiais veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 225 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. 11.10 val., būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas ir komisijos ((duomenys neskelbtini), paskirtas 2010-06-29 potvarkiu Nr.P3-3030) pirmininkas, veikdamas bendrai su kitu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), savo darbo kabinete Nr. 204, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nesant kyšininkavimo požymių, t.y. kad būtų pradėtos statinio, esančio (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 45, nuosavybės teise priklausančio N. K., pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, tikslu pripažinti šį statinį tinkamu naudoti, ir siekdamas šių tikslų, suklastojo tikrą dokumentą – 2010-09-13 Prašymą sudaryti komisiją ir pripažinti statinį tinkamu naudoti gyvenamą namą po rekonstrukcijos 1A2b, unikalus Nr. 5299-5026-2010, adresuotą (duomenys neskelbtini), t.y. nebūdamas įgaliotas N. K., kartu su A. G. padiktavo M. G. bei nurodė jam pasirašyti šiame prašyme N. K. vardu, imituojant jos parašą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, A. M., veikdamas bendrai su A. G. ir M. G., šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, t.y. veikdamas kaip komisijos pirmininkas, jis, priėmęs iš A. G. ir M. G. minėtą suklastotą prašymą, užregistravo jį Inspekcijos kompiuteriniame dokumentų registre bei vadovaudamasis juo pradėjo minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. Ko pasėkoje, 2010-09-22 jo vadovaujama komisija pripažino minėtą sodo namelį tinkamu naudoti ir patvirtino šį savo sprendimą 2010-09-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

A. K. kaltinamas, kad 2010m. rugpjūčio 11 d. apie 16.32 val., (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) darbo kabinete Nr. 204, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė kyšį – pinigus 200 (du šimtus) litų valstybės tarnautojui A. M., siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad A. M., pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 6 priedo „Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašas“ 17.3, 17.4 punktų nuostatas, nepateikęs privalomų pateikti statinio projekto, statinio geodezinės nuotraukos, iš A. K., kuris nebūdamas įgaliotas A. R. ((duomenys neskelbtini)), priėmė A. R. vardu surašytą prašymą, tikslu gauti pažymą apie jai nuosavybės teise priklausančių namo su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), nebaigtą statybą. Šiais veiksmais A. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

J. J. kaltinamas, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.17 val., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto ir komisijos, paskirtos 2010-06-29 potvarkiu Nr. P3-3030, pirmininko A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) darbo kabinete Nr. 204, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su valstybės tarnautoju A. M. ir valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), padėjo valstybės tarnautojui A. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), nesant kyšininkavimo požymių ir suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-02 Prašymą pripažinti tinkamu naudoti sodo pastatą 1S1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr.48, esantį (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausantį D. J., adresuotą (duomenys neskelbtini), t.y. nebūdamas įgaliotas D. J., surašė minėto prašymo tekstą, kurį padiktavo A. M. ir A. G., kuriame tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis – D. J. melagingą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)) bei A. G. nurodymu, pasirašė šiame prašyme D. J. vardu, imituodamas jo parašą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, J. J., veikdamas bendrai su A. M. ir A. G., šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, t.y. perdavė jį A. M., veikusiam kaip komisijos pirmininkui, kad jis užregistruotų šį prašymą Inspekcijos kompiuteriniame dokumentų registre bei vadovaudamasis juo pradėtų minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. Ko pasėkoje, 2010-08-13 A. M. vadovaujama komisija pripažino minėtą sodo namelį tinkamu naudoti ir patvirtino šį savo sprendimą 2010-08-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

Dėl šių J. J. veiksmų – padėjimo valstybės tarnautojui padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir tikro dokumento suklastojimo bei žinomai suklastoto dokumento realizavimo, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes buvo iškraipyti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo veiklos etikos principai, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) - autoritetas ir diskredituotas valstybės tarnautojo statusas. Šiais veiksmais J. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus.

A. G. kaltinamas, kad laikotarpyje tarp 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ (duomenys neskelbtini) urėdu J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), sukurstė pastarąjį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir išvaistyti svetimą turtą, t.y. įgijęs valstybės tarnautojui prilyginto asmens – J. J., dirbančio VĮ (duomenys neskelbtini), palankumą, pats būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) komisijos sekretoriumi, pasinaudodamas pažintimis su Komisijos nariais ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto (projekte pateikti ne visų žemės sklypų, kuriuose suprojektuoti minėti vandentiekio tinklai, teisinės registracijos nekilnojamo turto registre dokumentai, nėra visų žemės sklypų savininkų, nuomotojų sutikimų ar sutarčių dėl ne statytojui priklausančių žemės sklypų (teritorijų) naudojimo) nuostatas, padėjo J. J. neteisėtai surinkti šios Komisijos narių parašus, ko pasėkoje 2010-08-12 buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-24-100812-00580 statybos objektui – vandentiekio tinklams (duomenys neskelbtini), statyti J. J. sūnui P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), veikusiam pagal įgaliojimą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad J. J. dirba VĮ (duomenys neskelbtini) ir valdo urėdijos turtą, A. G. 2010-08-13 apie 9.45 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu, sukurstė J. J. už neteisėtą minėto statybos leidimo išdavimo suorganizavimą, jam neatlygintinai parūpinti medienos.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. G. 2010-08-17 apie 12.12 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu, J. J. padėkojus jam už padėjimą gauti neteisėtai statybos leidimą ir paklausus, į kurią vietą atvežti juodalksnio medieną, nurodė medieną atvežti prie „mėsos kombinato“ prieš Kauno valstybinę mokesčių inspekciją, kur pats pažadėjo pasitikti ir nurodyti tolimesnę medienos iškrovimo vietą. Tuo tikslu, A. G. 2010-08-18 apie 10.30 val. susitiko su VĮ (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), (kuris nežinojo A. G. ir J. J. nusikalstamų veiksmų) prie Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos važiuojamoje kelio dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kur važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v.n.ž. (duomenys neskelbtini) ir nurodydamas kelią, palydėjo VĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį vilkiką VOLVO FM, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) su medienos kroviniu iki namų valdos, priklausančios jo giminaičiui - R. A., adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, A. G. nurodžius vietą už gyvenamojo namo, vairuotojas V. K. nemokamai iškrovė urėdijai priklausančią medieną, kurios bendra vertė ne mažesnė kaip 1 738,58 Lt.

Tokiu būdu A. G. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - (duomenys neskelbtini) J. J. piktnaudžiauti tarnyba jo naudai ir iššvaistyti VĮ (duomenys neskelbtini) turtą –13,95 kub.m juodalksnio medienos, tuo padarė VĮ (duomenys neskelbtini) bendrą, ne mažesnę kaip 1 738,58 Lt turtinę žalą ir neturtinę žalą valstybei, pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, o J. J. pažeidė Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo 2010-04-16 įsakymu Nr.1B-117 patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdo pareiginių nuostatų 10 punkto reikalavimą (organizuoti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo valstybės turto apsaugą ir efektyvų naudojimą), Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo B. S. 2007-08-17 patvirtintų Valstybės įmonės Kauno miškų urėdija įstatų 13.3 punkto nuostatą (užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą), dėl ko iškraipytos valstybės institucijos – VĮ (duomenys neskelbtini) funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas. Šiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 184 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Taip pat, A. G. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje tarp 2010 m. birželio 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas savo pažintimi su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir komisijos ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, paskirtas 2010-06-29 potvarkiu Nr. P3-3030) pirmininku A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), už kyšį - pinigus, ne mažiau kaip 1500 (pusantro tūkstančio) litų pažadėjo paveikti A. M., kad jis teisėtai veiktų, tai yra, kad A. M., veikdamas kaip komisijos pirmininkas, pradėtų sodo pastato 1S1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 48, esančio (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančio D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir kartu su kitais komisijos nariais pripažintų šį sodo namą tinkamu naudoti, šį sprendimą įforminant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Šiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Taip pat, A. G. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.17 val., veikdamas bendrai su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir komisijos ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, paskirtos 2010-06-29 potvarkiu Nr. P3-3030) pirmininku A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), būdamas A. M. darbo kabinete Nr. 204, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurstė valstybės tarnautoją A. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), nesant kyšininkavimo požymių ir suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-02 Prašymą pripažinti tinkamu naudoti sodo pastatą 1S1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 48, esantį (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausantį D. J., adresuotą (duomenys neskelbtini) poskyriui, t.y. nebūdamas įgaliotas D. J., kartu su A. M. padiktavo J. J. minėto prašymo tekstą, kuriame tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis – D. J. melagingą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), bei nurodė J. J. pasirašyti šiame prašyme D. J. vardu, imituojant jo parašą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, A. G., veikdamas bendrai su A. M. ir J. J., šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, t.y. perdavė jį A. M., veikusiam kaip komisijos pirmininkui, kad jis užregistruotų šį prašymą Inspekcijos kompiuteriniame dokumentų registre bei vadovaudamasis juo pradėtų minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. Ko pasėkoje, 2010-08-13 A. M. vadovaujama komisija pripažino minėtą sodo namelį tinkamu naudoti ir patvirtino šį savo sprendimą 2010-08-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

Dėl šių A. G. veiksmų – valstybės tarnautojo sukurstymo padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir tikro dokumento suklastojimo bei žinomai suklastoto dokumento realizavimo, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes buvo iškraipyti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo veiklos etikos principai, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) - autoritetas ir diskredituotas valstybės tarnautojo statusas. Šiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus.

Taip pat, A. G. kaltinamas, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. 11.10 val., veikdamas bendrai su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir komisijos ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, paskirtos 2010-06-29 potvarkiu Nr. P3-3030) pirmininku A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), būdamas A. M. darbo kabinete Nr. 204, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurstė valstybės tarnautoją A. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos N. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), nesant kyšininkavimo požymių ir suklastojo tikrą dokumentą – 2010-09-13 Prašymą sudaryti komisiją ir pripažinti statinį tinkamu naudoti gyvenamą namą po rekonstrukcijos 1A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 45, nuosavybės teise priklausantį N. K., adresuotą (duomenys neskelbtini) poskyriui, t.y. nebūdamas įgaliotas N. K., kartu su A. M. padiktavo M. G. bei nurodė jam pasirašyti šiame prašyme N. K. vardu, imituojant jos parašą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, A. G., veikdamas bendrai su A. M. ir M. G., šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, t.y. perdavė jį A. M., veikusiam kaip komisijos pirmininkui, kad jis užregistruotų šį prašymą Inspekcijos kompiuteriniame dokumentų registre bei vadovaudamasis juo pradėtų minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. Ko pasėkoje, 2010-09-22 A. M. vadovaujama komisija pripažino minėtą gyvenamą namą tinkamu naudoti ir patvirtino šį savo sprendimą 2010-09-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Šiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus.

J. A. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir gydytoja, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-05854 suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją, 2009 m. liepos 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, eidama gydytojos ir klinikos vadovės pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdama A. G. asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių – įsigyti leidimą šaunamajam ginklui laikyti ir naudoti – veikdama priešingais jos vadovaujamos institucijos interesais bei savanaudiškais A. G. tikslais, viršydama tarnybinius įgaliojimus, tyčia neteisėtai išdavė A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y.: 1) pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos ,,Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos“ (Ž. 1997, Nr. 42-1039; 1997, Nr. 25-654) patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 1 punkto nuostatą „Asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka“, priėmė A. G., kuris nebuvo prisirašęs šioje klinikoje, ir atliko jo profilaktinį sveikatos patikrinimą civiliniam ginklui įsigyti; 2) pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos ,,Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos“ (Ž. 1997, Nr. 42-1039; 1997, Nr. 25-654) 3 punkto reikalavimą „Tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (bendrosios praktikos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras“, ji, apžiūrėjusi A. G., viršydama savo įgaliojimus pasirašė Asmens sveikatos istorijoje už visus aukščiau išvardintus gydytojus; 3) pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.221 patvirtintos ,,Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos“ (Ž. 1997, Nr. 42-1039; 1997, Nr. 25-654) 6 punkto reikalavimą „Į tikrinamojo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus“, kur nurodyta, ar per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai. Įrašą apie atsakymą į šiuos klausimus tiriamasis patvirtina savo parašu“, tyčia nepatikrino ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai ir jo Asmens sveikatos istorijoje nenurodė, ar jis per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus; 4) nesilaikydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 (Ž. 2004, Nr. 51-1702) patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 5 punkto reikalavimo „gydytojų konsultacinę komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją“, į A. G. Asmens sveikatos istoriją įrašė tik savo – kaip vieno gydytojų konsultacinės komisijos nario parašą.

Tokiais veiksmais J. A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. liepos 15 d. A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu A. G. galima laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą, tai patvirtino savo, kaip komisijos pirmininkės parašu ir spaudu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ji šį suklastotą dokumentą realizavo, perduodama jį A. G. tikslu, kad šis jį pateiktų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnams. Taip ji padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei diskreditavo gydymo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardą ir gydytojo autoritetą, sukėlė visuomenei pavojų, nes 2009 m. liepos 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu Nr. 20-11-IL-1638 A. G. buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kas prieštarauja LR ginklų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 3 punkto reikalavimui: „Sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, arba įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo“. Šioje J. A. veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.

2012-12-12 teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. G. gynėjas advokatas V. Sirvydis pareiškė prašymą baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. numatytų reikalavimų.

2012-12-13 Lazdijų rajono apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 234 straipsnio 2 dalis). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad aprašant nusikalstamą veiką dėl D. J. statinių pripažinimo tinkamais naudoti, A. M., J. J. ir A. G. pateiktas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., J. J. papildomai inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis (padėjimas), o A. G. - BK 24 straipsnio 5 dalis (kurstymas). Kaltinime A. M. nurodyta, kad jis suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-02 prašymą pripažinti tinkamu naudoti sodo pastatą, unikalus Nr. 4400-2041-4942, nes kartu su A. G. padiktavo J. J. prašymo tekstą, kuriame tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie D. J. gyvenamąją vietą. Analogiškas kaltinimas pateiktas ir A. G.. Visiems trims kaltinamiesiems nurodyta ir tai, kad šį dokumentą jie bendrai ir realizavo (A. M. priėmė dokumentą ir užregistravo, o J. J. ir A. G. perduodami dokumentą A. M.. Tačiau iš tokio veikos aprašymo neaišku, kokie konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai yra vertinami kaip dokumento klastojimas ir kuris iš kaltinamųjų (J. J. ar A. G.) dokumentą perdavė A. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiriant šią veiką buvo atliekamas vaizdo ir garso įrašas, todėl akivaizdu, kad prokuroras kaltinamajame akte turėjo realią galimybę įvardinti konkrečius kiekvieno kaltinamojo veiksmus, kuriuos jis manė esant pakankamus pateikti kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (klastojant ir realizuojant dokumentą). Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad A. M., J. J. ir A. G. pateikti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau aprašydamas veiką prokuroras nenurodė, kokias konkrečias byloje nustatytas aplinkybes laiko pakankamomis kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal šią dalį. Pabaigoje išvardinant kaltinamųjų veiką kvalifikuojančius BK straipsnius yra nurodyta, kad šiais veiksmais didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes buvo iškraipyti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo veiklos etikos principai, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos autoritetas ir diskredituotas valstybės tarnautojo statusas, tačiau iš formuluotės neaišku, ar šią didelę žalą prokuroras priskiria tik BK 228 straipsnio 2 daliai ar sprendžia, kad šios aplinkybės kvalifikuoja ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Analogiškai kaltinimai sukonstruoti ir dėl N. K. pastatų, nes neindividualizuoti veiksmai klastojant dokumentą, jį realizuojant, nenurodant BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojančių aplinkybių. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad aprašant veiką dėl D. J. sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti A. G. inkriminuota BK 226 straipsnio 1 dalis, tačiau aprašant jo veiką šioje dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad tarnybinis piktnaudžiavimas tvarkant D. J. sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus atliktas neesant kyšininkavimo požymių. Teismo nuomone, kaltinamasis aktas, kai jame aprašant veiką neaiškiai nurodytos (arba nenurodytos) veiką kvalifikuojančios aplinkybės, neįvardinti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, kuriuos prokuroras mano esant pakankamus pripažinti nusikaltimu, kai tie patys veiksmai vertinami ir kaip kyšininkavimas ir kaip tarnybinis piktnaudžiavimas neesant kyšininkavimo požymių ne tik pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, bet ir trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, nes užkerta kelią pagal tokį kaltinimą efektyviai apklausti kaltinamuosius, identifikuoti jų poziciją dėl pateiktų kaltinimų apimties bei kvalifikuotai bylą nagrinėti teisme.

Taip pat teismas nurodė, kad analogiški BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai padaryti ir aprašant kaltinamojo A. G. veiką dėl BK 24 straipsnio 5 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 1 dalies. Aprašant veiką nurodyta, kad šias nusikalstamas veikas A. G. padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. J. nenustatytoje vietoje ir taip sukurstė J. J. piktnaudžiauti tarnyba ir išvaistyti turtą. Nors veika aprašyta per penkias pastraipas, tačiau neaišku, ar A. G. veikė bendrininkų grupėje su J. J., ar kurstė jį padaryti piktnaudžiavimą ir išvaistymą, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kurstymas padaryti kiekvieną iš šių veikų, kokią teisinę reikšmę teikia prokuroras aprašytoms aplinkybėms, kai nurodo, kad jis padėjo J. J. neteisėtai surinkti Komisijos narių parašus išduodant statybos leidimą vandentiekio tinklams Kauno r. Karmėlava II. Kaltinime nurodyta, kad šie veiksmai atlikti nenustatytoje vietoje, be to, kaltinime nurodyti aktai, kuriuos pažeidė J. J., nors kaltinimas J. J. nepateiktas, todėl neaišku, ar šių aplinkybių nurodymas kaip nors kvalifikuoja A. G. veiką.

Teismo nuomone, byloje išdėstytas kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, nes nėra nurodyti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, jų apimtis, nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai, tos pačios aplinkybės vertinamos skirtingai, kas vertintina kaip esminiai nusikalstamos veikos aprašymo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą, todėl priėmus tokį kaltinamąjį aktą teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti kaltinimo ribas, kas kartu pažeistų kaltinamųjų teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinimo keitimas teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas, nors iki įrodymų tyrimo pradžios ir kaltinamųjų apklausos pradžios prokuroras šia teise nepasinaudojo, kaltinimo nepakeitė ir neišreiškė siekio tai padaryti, todėl teismas turėtų apklausti kaltinamuosius pagal šiuos kaltinimus. Dėl to, teisėja konstatavo, jog pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl surašytas ydingas kaltinamasis aktas taisytinas, o byla perduotina prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas). Teismas nutartyje pažymėjo ir tai, kad kvalifikuojant kaltinamųjų veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kaltinamajame akte nenurodyta įstatymo redakcija.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį. Skunde nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis LR BK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., dėl to pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Skundžiama nutartis priimta teisiamojo posėdžio metu, t.y. pasibaigus bylos perengimo nagrinėti teisme stadijai, todėl perduoti bylos prokuroro vadovaujantis LR BK 232 str. nustatyta tvarka, teismas negalėjo.

Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimų. Prokurorės įsitikinimu perduoto kaltinamojo akto turinys ir forma atitinka LR BPK 219 str. reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi nurodyti duomenys. Skundo autorės nuomone, iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad teismas nepatikrinęs bylos faktinių duomenų teisiamajame posėdyje juos vertino, dalį faktinių duomenų analizavo, sprendė jų patikimumo klausimą. Taip pat teismas be pagrindo abejojo kaltinamajame akte pateikti kalinamųjų veikos kvalifikacija. Skundo autorės nuomone, prokurorui yra suteikta teisė teisme pakeisti kalinimą, jį papildyti, patikslinti. Be to, perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet faktinės bylos aplinkybės iš esmes nesikeičia, turi teisę ir pats teismas.

Skunde nurodoma ir tai, jog vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytųjų yra tos, kurios lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tačiau teismas, kritikuodamas nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių aprašymą, nenurodė bylos faktinių aplinkybių, kurios lemtų kitokį veikų kvalifikavimą nei nurodytos kaltinime.

Skundo autorės teigimu, teismo išdėstyti motyvai, kuriais grindžiami kaltinamojo akto pažeidimai yra nepagrįsti, pateikti iškraipant kaltinimų esmę. Teismo išvados, dėl nusikalstamos veikos padarytos dėl D. J. statinių pripažinimo tinkamais naudoti, visiškai nepagrįstos, padarytos tinkamai neįvertinus ir nesusipažinus su kaltinamiesiems J. J., A. G., A. M. pateiktais kaltinimais, nes iš šiems asmenims pateiktų kaltinimų akivaizdu, kad kaltinimai aiškūs, konkretūs, juose aprašyti inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, kaip to ir reikalauja įstatymas, aiškiai ir konkrečiai aprašytas būtinasis nusikalstamų veikų požymis - didelė žala valstybei, kuo pasireiškė ši žala.

Taip pat nesutinkama iš su išvada, kad aprašant veiką dėl D. J. sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti A. G. inkriminuota BK 226 straipsnio 1 dalis, tačiau aprašant jo veiką šioje dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad tarnybinis piktnaudžiavimas tvarkant D. J. sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus atliktas neesant kyšininkavimo požymių. Kadangi iš kaltinamajam A. G. pateikto kaltinimo akivaizdu, kad dėl veiksmų, susijusių su D. J., pirmajam pateiktas kaltinimas dėl dviejų savarankiškų, skirtingų objektyvinės pusės požymiais nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. padarymo, kas ir sąlygojo skirtingų kaltinimų dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, aprašymo. Akivaizdu, teismas to nesuprato, į A. G. pateiktus kaltinimus neįsigilino, skirtingas galimai A. G. padarytas nusikalstamas veikas nutartyje traktavo vieną nusikalstamą veiką nepagrįstai kritikuodamas kaltinime išdėstytas aplinkybes.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui BPK 232 str. 3 d., 234 str. 2 d. pagrindu, nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pagrindai perduoti bylą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje numatyti BPK 234 str. 2 d. bei 3 d. ir šie pagrindai iš esmės skiriasi. Teismas turi pareigą nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti tik tuo pagrindu, kai byla perduodama prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 str. 3 d.).

Skundo autorės nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas. 2012-11-27 vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas pranešė, kad liudytojai apklausai bus kviečiami ir bus apklausinėjami suderintu grafiku - 2012-12-12, tačiau minėtame teismo posėdyje nebuvo apklausiami ar netgi galimai teismo iniciatyva buvo „atšaukti“ iš anksto kviesti liudytojai duoda pagrindo manyti, kad dar iki 2012-12-12 prasidėjusio teismo posėdžio teismui buvo tiksliai žinoma, kad 2012-12-12 posėdyje bus teikiamas gynėjų - advokatų prašymas perduoti bylą prokurorui ir teismas galimai turėjo išankstinę nuomonę ir buvo suplanavęs perduoti bylą prokurorui, ką po ilgų svarstymų ir padarė.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net nutarties įžanginėje dalyje yra padaryta akivaizdi, grubi gramatinė klaida nurodant, kad nutartis priimta Lietuvos Respublikos vardu ne „Lazdijų“ (kaip taisyklingai rašomas Lazdijų miesto pavadinimas), bet „Lazijų“, rajono apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

LR BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. LR BPK 219 str. nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimų ir, tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

Prokurorės skunde neteisingai nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 1 p. nustatyta tvarka, baudžiamąją bylą perduodant nagrinėti teisiamajame posėdyje nenustatęs aplinkybių, kurioms esant baudžiamoji byla turi būti nutraukta, grąžinta prokurorui ar jos nagrinėjimas atidedamas, negalėjo šioje proceso stadijoje perduoti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Šios aplinkybės gali būti nustatomos ne tik baudžiamosios bylos atidavimo teismui stadijoje, bet, ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nesaisto teismo priimamų vėlesnių procesinių sprendimų, nes, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, įvairūs procesiniai klausimai gali būti sprendžiami kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu ar bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje.

Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Šioje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte yra išdėstyta, kokius nusikalstamus veiksmus atliko kaltinamieji A. M., A. K., J. J., A. G., kokius veiksmus atliko J. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą M. J. atsakomybėn, bei kokius veiksmus atliko kiti asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Pagrįstai skunde nurodoma, kad kaltinamiesiems J. J., A. G., A. M. pateikti kaltinimai dėl D. J. statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir dėl N. K. pastatų, yra pakankamai aiškūs, konkretūs, juose aprašyti inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, kaip to ir reikalauja įstatymas, pakankamai aiškiai ir konkrečiai aprašytas būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. požymis - didelė žala valstybei, kuo pasireiškė ši žala.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsti teismo argumentai ir dėl A. G. pateikto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkaujant su J. J.. Iš kaltinimo aprašymo matyti, jog kaltinime nurodyta kokius veiksmus atliko A. G. ir kokius veiksmus atliko J. J.. Nors nutartyje tvirtinama, kad įtarimai J. J. nebuvo pareikšti, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. J. atžvilgiu įtarimai buvo pareikšti, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 184 str. 1 d. padarymo nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą M. J. atsakomybėn.

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl A. G. inkriminuotų veikų, numatytų LR BK 226 str. 1 d., 228 str. 2 d. (dėl D. J. statinių pripažinimo tinkamais naudoti) aprašymo. Kadangi iš pareikštų įtarimų matyti, kad A. G. (dėl veiksmų susijusių su D. J. priklausančiais statiniais), kaltinimas pareikštas

dėl dviejų savarankiškų, skirtingų objektyvinės pusės požymiais nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 226 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. padarymo, dėl to, šios veikos aprašytos skirtingai.

Teismas, skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodo, kad kvalifikuojant kaltinamųjų J. A., J. J., A. M. ir A. G. veiką pagal LR BK 228 str. 2 d, kaltinamajame akte nenurodyta įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šis kaltinamojo akto trūkumas gali būti ištaisomas ir teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokuroras nepasinaudojo savo teise pakeisti kaltinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog gynėjo V. Sirvydžio prašymas buvo sprendžiamas neapklausus visų kaltinamųjų ir liudytojų, neištyrus visų rašytinių duomenų, todėl prokurorė turi galimybę iki įrodymų tyrimo pabaigos esant būtinybei pasinaudoti LR BPK 256 str. numatytomis teisėmis dėl kaltinimo pakeitimo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Taip pat visi kaltinamieji pasirinktu būdu gali gintis nuo jiems pateiktų kaltinimų.

Teisingas prokurorės pastebėjimas iš dėl teismo, priėmusio skundžiamą nutartį klaidingo pavadinimo, tačiau tai tik techninė klaida. Nors prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų tokios kategoriškos išvados daryti negalima. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į 2012-12-12 teisiamąjį posėdį buvo kviečiama dalis liudytojų, kurie neatvyko į posėdį. Iš byloje esančių teismo šaukimų matyti, kad daliai liudytojų teismo šaukimai buvo įteikti, tačiau daliai teismo šaukimai nebuvo įteikti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas neaptarė liudytojų neatvykimo klausimo ir iš karto sprendė proceso dalyvių prašymus, kurių pagrindu ir buvo priimta skundžiama nutartis.

Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajame akte yra neteisingai aprašytos kaltinamųjų nusikalstamos veikos, t.y. padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. Įvertinus visa, kas aptarta, daroma išvada, jog skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir J. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, buvo perduota Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė