Telšių apylinkės teismo nutartis

2016-10-21 · Civilinė byla Nr. 2VP-4543-832/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
2VP-4543-832/2016
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01255-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. 2VP-4543-832/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01255-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.5.1.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLITEUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 21 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

rašytinio proceso tvarka, vykdymo procese išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, bei Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0009/10/04246 pakeitimo. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1595-715/2010 dėl 0,58 Eur pašto išlaidų išieškojimo iš skolininkės B. E. išieškotojos Valstybės naudai. Skolininkė B. E. 2011 m. rugsėjo 28 d. mirė, jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, todėl pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė prašo pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę B. E. į jos teisių perėmėją Lietuvos Respubliką. Prašyme antstolė teigia, jog nors įstatymas numato vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą, kai skolininkas ir išieškotojas yra vienas ir tas pats asmuo, tačiau pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą, todėl nutraukti vykdomosios bylos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negalima, nes liko nesumokėtos vykdymo išlaidos – 13,46 Eur. Kad būtų galima, prieš nutraukiant vykdomąją bylą, išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą, tikslinga vykdymo procese pakeisti mirusią skolininkę.Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 48 straipsnis, reglamentuodamas procesinį teisių perėmimą, numato, jog, kai viena iš ginčijamo ar sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perkėlimas, kt. atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje.Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta vykdomoji byla, antstolio ar suinteresuoto asmens prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei miršta fizinis asmuo, reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, perleidžiama ar perkeliama skola, kitais įstatymų nustatytais atvejais.CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama jei skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo. Iš pareiškimo turinio matyti, kad antstolė pripažįsta, jog skolininko pakeitimas dėl 0,58 Eur pašto išlaidų išieškojimo yra negalimas, nes Lietuvos Respublikai priėmus mirusios skolininkės B. E. palikimą, ieškotojas ir skolininkas sutampa. Tačiau antstolės manymu, prieš nutraukdama vykdymo bylą, ji turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Savo reikalavimui pagrįsti remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-451-569/2015.Pagal Konstituciją, teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad spręsti apie suformuotą praktiką negalima tik iš vienos nutarties, nes viena nutartis dar nereiškia suformuluotos teismų praktikos. Išvadą apie vienokią ar kitokią suformuotą praktiką galima daryti tik išanalizavus pakankamą skaičių nutarčių už atitinkamą laikotarpį. Suformuotą teismų praktiką patvirtina būtent nuosekli praktika, kai toms pačioms aplinkybėms tos pačios teisės normos taikomos nuosekliai ir vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004).Nagrinėjamu atveju antstolė savo reikalavimams pagrįsti remiasi viena aukštesnės instancijos teismo nutartimi, tačiau teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nėra, o teismai yra saistomi ir savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, todėl atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme jau ne vieną kartą buvo atmesti iš esmės panašūs antstolės prašymai (civilinės bylos Nr. P2-107-215/2015, P2-13-215/2015, P2-12-169/2015), nutarčių, kuriais atmesti antstolės prašymai, antstolė neskundė, todėl teismas nuosekliai laikosi savo sukurtų teisės aiškinimo taisyklių ir nesivadovauja vienintele antstolės nurodyta nutartimi. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. Pagal Instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Pagal Instrukcijos 72 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos jam negrąžinamos (Instrukcijos 76 punktas). Pažymėtina ir tai, kad kitais atvejais Instrukcija įsakmiai reglamentuoja tolimesnį vykdymo išlaidų išieškojimą, kaip antai Instrukcijos 71, 75, 77 punktai. Be to, antstolė nepagrįstai nurodo ir klaidina teismą ir suinteresuotus asmenis, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negalima nutraukti vykdomosios bylos, nes liko nesumokėtos vykdymo išlaidos, nes tokio draudimo šiame straipsnyje nėra. Taip pat tokio draudimo nėra ir nei CPK 629 straipsnyje, nei kituose teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą.Nagrinėjamu atveju mirus skolininkei B. E. reikalavimas dėl 0,58 Eur pašto išlaidų išieškojimo negali pereiti jos teisių ir pareigų perėmėjai Lietuvos Respublikai, nes skolininkas ir išieškotojas sutaptų, t. y. akivaizdu, jog Lietuvos Respublika negali perimti B. E. pareigos sumokėti 0,58 Eur pašto išlaidas, vadinasi skolininko pakeitimas dėl pagrindinio reikalavimo išieškojimo negalimas. Kaip nurodyta aukščiau, vykdymo išlaidos tam tikra prasme yra sankcija skolininkui už tai, kad jis laiku neįvykdė sprendimo, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pareiga sumokėti vykdymo išlaidas yra išvestinė, kylanti iš pagrindinio reikalavimo, šiuo atveju pareigos sumokėti 0,58 Eur pašto išlaidas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju skolininko pakeitimas dėl pagrindinio reikalavimo yra negalimas, konstatuotina, kad negalimas ir skolininko pakeitimas dėl išvestinio reikalavimo, t. y. vykdymo išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad Instrukcija, galiojusi vykdomosios bylos užvedimo metu numatė, kad išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus Teisingumo ministerija iš teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų apmoka būtinąsias vykdymo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos, išskyrus atvejus, kai išieškotojas šios Instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šiuo metu galiojančios Instrukcijos 72 ir 76 punktai numato, jog nutraukiant vykdomąsias bylas dėl to, kad negalimas reikalavimo ar pareigos teisių perėmimas ar kai skolininkas ir išieškotojas sutampa, vykdymo išlaidos išieškotojui negrąžinamos. Nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidas iš esmės ir sudaro vien būtinosios vykdymo išlaidos, duomenų, kad išieškotoja šių išlaidų antstolei nebuvo sumokėjusi ar nuo jų buvo atleista byloje nėra, todėl spręstina, kad antstolė nepagrįstai prašo pakeisti mirusią skolininkę į jos teisių perėmėją dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remdamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti antstolės prašymą jame nurodytais motyvais nėra, todėl jos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsnio 1 dalimi, 596 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis