Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Callida“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Aplinkos ministerijos, dėl prijungimo sąlygų ir sprendimo panaikinimo dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pareiškėjai išdavė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44 (toliau – ir Prisijungimo sąlygos).

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 2D-3527 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

- panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44 dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos;

- panaikinti 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44 dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m. pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) Moravų g. 1, 3, 5, 7, Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius;

- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3527 “Dėl gauto skundo ((duomenys neskelbiami), sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbiami))“ dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/44 reikalavimų dalies, kuriais pareiškėjai nustatytas reikalavimas eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės dalies bei reikalavimas suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne mažesnį kaip 2,25 m. pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), įvertinant rengiamo projekto paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbiami), statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Paaiškino, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie Gurių gatvės, kadastro Nr. (duomeys neskelbiami). Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje numatyta intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Dėl šios priežasties, tikslu įsirengti įvažą į sklypą, pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. prašymu Nr. B191231 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti prisijungimo sąlygas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami)., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). 2020 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44.

3.2. Nesutikdama su išduotais prisijungimo reikalavimais dalyje, kaip tai numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2020 m. sausio 16 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, kuri 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 2D-3527 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3.3. Atsakovė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose Nr. 20/44 numatė reikalavimą eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos, tačiau šis reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prisijungimo sąlygos šioje dalyje naikintinos. Šį reikalavimą pareiškėja grindžia argumentu, kad nei Serbų gatvė, nei Serbų/Gurių gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja. Serbų gatvės tąsa ir Serbų Gurių gatvių sankryža buvo suprojektuotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano tvirtinimo” patvirtintu detaliuoju planu. Iki detaliojo plano patvirtinimo buvo tik Serbų gatvės akligatvis, neturintis sankirtos su Gurių gatve neturintis jokio ryšio su pareiškėjos sklypu, todėl niekaip neįtakojantis pareiškėjos teisių. Kadangi detalusis planas šiai dienai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 yra panaikintas, Serbų ir Gurių gatvių sankirta neegzistuoja, kaip ir neegzistuoja Serbų gatvės tęsinys, nes šiai dienai yra tik Serbų gatvės akligatvis, susikertantis su Rukainių gatve. Šią išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. raštas A51-107688/19(2.9.4.9E-INF) “Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodoma, kad Serbų gatvė nėra suprojektuota, Serbų gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos.

3.4. Mano, kad prisijungimo sąlygų reikalavimas eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto 6 lentelės reikalavimams, nes, sutinkamai su minėto punkto reikalavimais, minimalūs atstumai nustatomi tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, t. y. nuo sankryžos ar įvažiavimo/ išvažiavimo iki sankryžos ar įvažiavimo/išvažiavimo, bet ne iki gatvės ašinės linijos - atstumas matuojamas nuo gatvės (įvažiavimo/išvažiavimo) kraštinės dalies ir kitos gatvės (įvažiavimo/ išvažiavimo) kraštinės dalies, bet ne iki gatvės ar sankryžos vidurio (ašinės linijos). Kaip minėta, Serbų gatvė ir jos sankirta su Gurių gatve neegzistuoja - atsakovė neteisėtai vadovaujasi panaikinto detaliojo plano sprendiniais.

3.5. Reikalavimas suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir pašvietimą ties žemės sklypu kadastro Nr. 0101/0073:1007 yra logiškas ir suprantamas, tačiau kita reikalavimo dalis - suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir pašvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) iki Moravų gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbiami), statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius, yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamos Regia žemėlapio ištraukos, nuo pareiškėjos sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) ribos iki Moravų gatvės yra 185 metrų atstumas. Šioje atkarpoje pareiškėja įpareigota įrengti ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą, nors nurodyta atkarpa nesiriboja su pareiškėjos sklypu, o ribojasi su valstybine žeme bei privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbiami).

3.6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Pareiškėja nėra užsakovas (statytojas), kuris būtų išreiškęs pageidavimą nutiesti savivaldybės ir privačių žemės sklypų poreikius užtikrinantį šaligatvį ir apšvietimą - tai savivaldybės ir privačių žemės sklypų savininkų reikalas, be to, pareiškėja neturi jokios sutarties su atsakove, kurioje būtų numatytas atlyginimas pareiškėjai už jos atliekamus šaligatvio ties svetimais sklypais tiesimo darbus. Pareiškėja neprieštarauja įrengti susisiekimo infrastruktūros ten ir tiek, kiek tai susiję ir ribojasi su pareiškėjos sklypu, tačiau kitoje vietoje šiuos darbus turi vykdyti pati Vilniaus miesto savivaldybė, nes tai jos savarankiškoji funkcija. Be to ginčijama sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatoms (toliau – ir Kelių įstatymas). Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje priimtina atskiroji nutartis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas bei Vilniaus miesto savivaldybės meras informuotini apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų daromus teisės pažeidimus ignoruojant priimtus teismo sprendimus.

3.7. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su atsakovės argumentais, teigdama, kad pareiškėjai keliami prisijungimo sąlygų reikalavimai, susiję su Serbų gatve, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ties Gurių gatve nėra nei Serbų gatvės, nei Serbų/Gurių gatvės sankryžos, nei ašinės Serbų gatvės linijos, nuo kurios reikėtų skaičiuoti 50 m. atstumą, palaikė skunde išdėstytą poziciją.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (reg. Nr. A348-1799/19). Statytojo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymo Nr. A348-1799/19 pagrindu 2020 m. sausio 10 d. parengtos Sąlygos ir 2020 m. sausio 10 d. sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 20/44 (reg. Nr. A326-7/20(2.9.4.1-INF)). Sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimais ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamo statyti objekto sukuriamus transporto ir pėsčiųjų srautus bei į įtaką esamai susisiekimo infrastruktūrai, vertinant esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, srauto sudėtį bei bendrą gatvių ar sankryžų pralaidumą ir tipus.

4.1. Vystomas daugiabučio gyvenamojo namo projektas sukurs papildomus pėsčiųjų srautus, todėl, siekiant užtikrinti būsimų gyventojų saugią ir patogią susisiekimo infrastruktūrą, prisijungimo sąlygose buvo įrašytas reikalavimas „Suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) ir iki Moravų gatvės, įvertinant rengiamo Prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbiami), statybos projekto susisiekimo dalies sprendiniu“. Pareiškėja siekdama tinkamai įgyvendinti daugiabučio namo projektą ir Savivaldybė išduodama Sąlygas privalo vadovautis Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip kad būtų galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves. Tiek keliai ir gatvės, tiek pėstiesiems skirti šaligatviai (pėsčiųjų takai), kurie laikytini sudedamąja kelio dalimi (Kelių įstatymo 2 str. 5 d.) vadovaujantis šia nuostata privalo jungtis į bendrą tinklą, taip užtikrinant susisiekimo galimybę. Sąlygose numatytas reikalavimas įrengti konkretų šaligatvį nustatytas įvertinus esamą infrastruktūrą ir galimybę šaligatvį, kuris reikalingas Pareiškėjo vystomam projektui ir būsimiems to projekto (daugiabučio namo) gyventojams, sujungti su esama pėstiesiems skirta infrastruktūra, t. y. esamais pėsčiųjų takais, kuriais pasiekiamas viešasis transportas, gretimi objektai ir kt. Pareiškėja nesutikdama su šiuo reikalavimu nenurodo jokių alternatyvų, t. y. kokiu kitu būdu būtų galima užtikrinti, kad jo vystomas daugiabučio namo projektas turėtų galimybę jungtis su esamu kelių, gatvių, šaligatvių tinklu. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sąlygas dalyje dėl reikalavimo suprojektuoti ir įrengti šaligatvį yra visiškai nepagrįstas, o skundžiamo Sąlygų reikalavimo atsisakymas prieštarautų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktui.

4.2. Prisijungimo sąlygų reikalavimas - eismo jungtį įjungti į Gurių gatvę ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos - įrašytas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais. Gurių gatvė priskirta C kategorijos gatvei. Vadovaujantis minėto reglamento reikalavimais, turi būti išlaikyti minimalūs atstumai (100 (50) m) tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais į / iš gretimus (-ų) žemės sklypus (-ų) ir minimalūs atstumai (200 m) tarp gretimų sankryžų C kategorijos gatvėse. Įvertinus tai, eismo jungtis į Pareiškėjos valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) iš Gurių gatvės turi būti formuojama ne mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos.

4.3. Nesutiktina su Pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjamoje teritorijoje sankryža neegzistuoja. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 73.1 punktu ir 20 lentele, dvi susikertančios gatvės laikytinos sankryža, o sankryžos tipas nustatomas pagal susikertančių gatvių kategorijas. Gatvės ašinė linija nurodo gatvės geografinę padėtį registruojant gatvę valstybės įmonės Registrų centro Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.3 punkte numatyta, jog suteikiant gatvei pavadinimą, pagal aprašo 1 priede nustatytą formą parengiamas gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodomos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus), esančios valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ir numatomi gatvių pavadinimai. Aprašo 9 punktas nustato, jog gatvių ašinių linijų koordinatės turi būti nustatytos tokiu tikslumu, kad patektų į gatvės kontūrą.

4.4. Nagrinėjamu atveju šiuo metu aktualūs gatvės duomenys nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbiami)) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 p. Specialistai vertindami projektus atsižvelgia į registro duomenis, t. y. esant registruotoms gatvėms, kai šios sudaro sankryžas, savivaldybė privalo vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais ir nurodyti sąlygas atitinkančias šių reikalavimų turinį, kas ir buvo padaryta Pareiškėjos skundžiamose Sąlygose. Pareiškėja skunde nenurodė kodėl nagrinėjamu atveju jos vystomam projektui neturėtų būti taikomi statybos techninio reglamento reikalavimai.

4.5. Pažymi, kad teritorijoje galiojęs detalusis planas detalizavo Bendrojo plano sprendinius, numatė konkrečius sklypų reglamentus, tačiau gatvės ašinių linijų, pavadinimo nenustatė, nes tai nėra detaliojo plano reguliavimo sritis. Minėti gatvės parametrai nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių (Klumpaičių ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, o šis teisės aktas yra teisėtas ir galiojantis.

4.6. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja prašo panaikinti sąlygas toje dalyje, kur jai numatyti reikalavimai susisiekimo komunikacijoms, o ne visas Sąlygas. Tenkinus tokį Pareiškėjos prašymą, liktų galioti Sąlygos, kuriose nenumatyti jokie reikalavimai Pareiškėjos siekiamam įgyvendinti daugiabučio namo projektui sietini su susisiekimo komunikacijomis. Išduotų sąlygų pagrindu rengiamas projektas, t. y. projektas privalo atitikti sąlygas. Tenkinus Pareiškėjos prašymą liktų galioti Sąlygos be reikalavimų, o tokios sąlygos prieštarautų aukščiau aptartam Statybos įstatymo reglamentavimui, būtų sudaromos prielaidos rengti projektą neatitinkantį minėto teisės akto reikalavimų. Atsižvelgiant į planavimo ir statybos dokumentų bei planavimo ir statybos proceso kompleksiškumą, Sąlygos turėtų būti vertinamos kaip vientisas dokumentas, o ne atskirai vertinami reikalavimai, bei selektyviai naikinamos Sąlygose numatytų reikalavimų dalys.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, išsamiai išnagrinėtos kilusio ginčo aplinkybes. Pareiškėja nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvavimą ar nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2020 m. sausio 10 d. išduotų Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/44 bei Inspekcijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2D-3527, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Callida“ nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie Gurių g., kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje numatyta intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.

6.2. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti prisijungimo sąlygas į žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus. m., Gurių g., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Statytojo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymo Nr. A348-1799/19 pagrindu 2020 m. sausio 10 d. parengtos Sąlygos ir 2020 m. sausio 10 d. sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 20/44 (reg. Nr. A326-7/20(2.9.4.1-INF)). Sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimais ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamo statyti objekto sukuriamus transporto ir pėsčiųjų srautus bei į įtaką esamai susisiekimo infrastruktūrai, vertinant esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, srauto sudėtį bei bendrą gatvių ar sankryžų pralaidumą ir tipus.

6.3. Nesutikdama su išduotomis prisijungimo sąlygomis dalyje, kaip tai numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2020 m. sausio 16 d. skundu Nr. B20116 pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 2020 m,. sausio 20 d. raštu Nr. (23.2E)-2D-812 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti išvadas dėl reikalavimų, nustatytų pareiškėjai išduotose prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose Nr. 20/44 (toliau – prisijungimo sąlygos). Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (23.2E)-2D-977 informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti išvadas dėl sąlygų, nustatytų pareiškėjai išduotose prisijungimo sąlygose. Inspekcija 2020 m. kovo 3 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus raštą Nr. A51-21837/20 (2.9.4.9E-INF), kuriame pateikta prašyta informacija. Inspekcija 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. (23.2E)-2D-3527 ,,Dėl gauto skundo ((duomenys neskelbiami) sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbiami))“ pateikė pareiškėjai atsakymą į jos skundą, t. y. pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pareiškėjos teigimu, nei Serbų gatvė, nei Serbų/Gurių gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja, atsakovės prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų pirmas ir antras reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, iki panaikinto apie 12 ha prie Gurių gatvės detaliojo plano patvirtinimo buvo tik Serbų gatvės akligatvis, neturintis sankirtos su Gurių gatve, jokio ryšio su pareiškėjos sklypu ir niekaip neįtakojantis pareiškėjos teisių, tačiau atsakovė savo atsiliepimu neigia tas faktines aplinkybes, kurias nurodė esant byloje Nr. eI-1690-809/2019, siekdama sau palakios bylos baigties klaidina teismą.

7. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad Sąlygose numatyti reikalavimai yra pagrįsti, o Pareiškėja tam prieštaraujančių įrodymų nepateikė, o Inspekcija nagrinėjusi Pareiškėjos skundą dėl analogiškų reikalavimų jį įvertino tinkamai, ir naikinti Inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjos skundą, taip pat nėra teisinio pagrindo

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; Lietuvos Respublikos kelių įstatymas; statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir kiti teisės aktai.

Dėl Administracijos 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/44 dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos.

9. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30- 4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtintą detalųjį planą. Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT nutarties 46 punkte konstatavo, jog: “Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51-37608/16 (2.9.4-UK4) vadovavosi STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytais atstumais ir nurodė, jog pareiškėjas įvažą į jam priklausantį sklypą iš Gurių gatvės pusės privalo projektuoti taip, kad pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) eismo jungtis su Gurių gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį Gurių g. 141. Taip pat LVAT nutarties 49 punkte pažymėjo: “kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pretenzijos bei pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai nedaro įtakos galimybei numatyti įvažiavimą į pareiškėjo sklypą, pareiškėjo sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjas turi galimybę įvažiuoti į sklypą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus”. Be to LVAT nutarties 50 punkte konstatavo: “pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė panaikinti visą ginčijamą dokumentą, nustatęs, kad nėra galimybės naikinti tik teritorijų planavimo ginčo dokumento dalį, nes naikintina ginčo dalis turės tiesioginės įtakos ir likusiai teritorijų planavimo dokumento daliai”.

10. Taigi detaliojo plano sprendiniai (suprojektuota Serbų gatvė, Gurių/Serbų gatvių sankryža, suprojektuoti sklypai bei detaliuoju planu nustatyti jų reglamentai), kuriais vadovaujasi Administracija, neteko galios ir negali būti taikomi bei jais vadovaujamasi, t. y. pareiškėjai, siekiančiai suprojektuoti įvažą į jai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbiami), neturi ir negali būti keliami jokie reikalavimai, susiję su Serbų gatve ar Serbų/Gurių gatvių sankryža, nes nei Serbų gatvė, nei Serbų/Gurių gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja. Šią išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. raštu A51-107688/19(2.9.4.9E-INF) “Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodoma, kad Serbų gatvė nėra suprojektuota, Serbų gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos.

11. Atsakovės Prisijungimo sąlygose nustatytas reikalavimas - eismo jungtį įjungti į Gurių gatvę ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes minėtas reikalavimas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto 6 lentelės reikalavimams. Sutinkamai su minėto punkto reikalavimais, minimalūs atstumai nustatomi tarp sankryžų ir įvažiavimų (išvažiavimų), t. y. nuo sankryžos ar įvažiavimo (išvažiavimo) iki sankryžos ar įvažiavimo/išvažiavimo, bet ne iki gatvės ašinės linijos - atstumas matuojamas nuo gatvės (įvažiavimo (išvažiavimo)) kraštinės dalies ir kitos gatvės (įvažiavimo (išvažiavimo)) kraštinės dalies, bet ne iki gatvės ar sankryžos vidurio (ašinės linijos). Be to, toks reikalavimas neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalies nuostatų, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Pareiškėja tokios sutarties nėra pasirašiusi, nesutinka įrengti inžinierinių tinklų savivaldybei priklausančioje žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad po teismo sprendimų įsiteisėjimo Serbų gatvė ir jos sankirta su Gurių gatve neegzistuoja - atsakovė neteisėtai vadovaujasi panaikinto detaliojo plano sprendiniais. Taigi šioje dalyje Prisijungimo sąlygos naikinamos.

Dėl Administracijos 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/44 dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m. pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) iki Moravų gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbiami), statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Regia žemėlapio ištrauką, nuo pareiškėjos sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) ribos iki Moravų gatvės yra 185 metrų atstumas. Šioje atkarpoje pareiškėja įpareigota įrengti ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą, nors nurodyta atkarpa nesiriboja su pareiškėjos sklypu, o ribojasi su valstybine žeme bei privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbiami).

13. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Pareiškėja nėra užsakovas (statytojas), kuris būtų išreiškęs pageidavimą nutiesti savivaldybės ir privačių žemės sklypų poreikius užtikrinantį šaligatvį ir apšvietimą - tai savivaldybės ir privačių žemės sklypų savininkų reikalas. Be to, pareiškėja neturi jokios sutarties su atsakove, kurioje būtų numatytas atlyginimas pareiškėjai už jos atliekamus šaligatvio ties svetimais sklypais tiesimo darbus, atsakovė, Vilniaus savivaldybės administracija, nėra pasiūliusi jokios aiškios ir konkrečios sumos, kurią ji sumokėtų pareiškėjai už atliktą šaligatvio įrengimą.

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251 ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 404-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn perdavė visas Vilniaus miesto gatves. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punktu savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas taip pat yra savarankiška savivaldybės funkcija. Teismo vertinimu, valstybinės žemės teritorijoje šaligatvio įrengimas yra savarankiškoji Vilniaus miesto savivaldybės funkcija, todėl įpareigojimas pareiškėjai įrengti šaligatvį ties kitais, ne pareiškėjai, bet kitiems privatiems asmenims priklausančiais žemės sklypais bei valstybinėje žemėje, yra nekas kita, kaip atsakovės siekis savo funkcijų įgyvendinimą permesti pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neprieštarauja įrengti susisiekimo infrastruktūros ten ir tiek, kiek tai susiję ir ribojasi su pareiškėjos sklypu, tačiau kitoje vietoje šiuos darbus turi vykdyti pati Vilniaus miesto savivaldybė, nes tai jos savarankiškoji funkcija.

15. Be to, ginčijama sąlyga prieštarauja Kelių įstatymo nuostatoms. Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Gatvė - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovė, būdama visų kelių (gatvių) Vilniaus mieste savininke siekia, kad pareiškėja įrenginėtų atsakovei priklausančią nuosavybę, nors už tai nenumato jokio atlyginimo. Todėl toks Administracijos reikalavimas prieštarauja nurodytiems Kelių įstatymo straipsniams, nes šaligatvių tiesimo užsakovo funkcijas vykdo jo savininkas ar valdytojas. Pareiškėja nėra nei savininkas, nei valdytojas, nei užsakovas, pareiškėja prašymo nustatyti sąlygas įrengti šaligatvį ties svetimais privačiais sklypais, ties valstybine žeme neteikė, tokio tikslo neturėjo. Savivaldybės pareiga projektuoti valstybinės reikšmės kelius, juos tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), priežiūros darbus organizuoti ir užsakovo funkcijas atlikti (Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis).

16. Atsakovės teigimu Serbų gatvė yra egzistuojanti gatvė, nagrinėjamu atveju šiuo metu aktualūs gatvės duomenys nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbiami)) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 p. Prie atsiliepimo atsakovė pridėjo Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planą M1:5000 ir Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planą M1:7500, iš kurių neva tai matoma Serbų gatvė, jungianti Rukainių ir Gurių gatves.

17. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto gatvių išdėstymo plane M1:5000, akivaizdžiai nėra Serbų gatvės, jungiančios Rukainių ir Gurių gatves. Yra pažymėtas tik neaiškus, keturis kartus platesnis už normalų gatvės plotį raudonas kontūras, kuris akivaizdžiai nėra gatvės ribos. Be to kontūras užbraižytas taip, kad viena jo linija eina tiesiai per Serbų akligatvį, turintį susikirtimą su Rukainių gatve, tačiau neturintį jokio ryšio ir susikirtimo su Gurių gatve, nes pusiaukelėje link Gurių gatvės šis akligatvis baigiasi. Bendrąja prasme akligatviai irgi vadinami gatvėmis, tačiau tai nereiškia, kad Serbų gatvės akligatvis yra pilnavertė gatvė, turinti jungtį su Gurių gatve ir apskritai ką nors bendra su pareiškėjos sklypu.

18. Atsakovės manymu, teritorijoje galiojęs detalusis planas detalizavo Bendrojo plano sprendinius, numatė konkrečius sklypų reglamentus, tačiau gatvės ašinių linijų, pavadinimo nenustatė, nes tai nėra detaliojo plano reguliavimo sritis. Minėti gatvės parametrai nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių (Klumpaičių ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, o šis teisės aktas yra teisėtas ir galiojantis.

19. Tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (Klumpaičių ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta Serbų gatvės ašinė linija. Minėtas sprendimas yra atsakovės apskųstas.

20. Pateiktas Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planas M1:7500 pateikiamas tarsi būtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (Klumpaičių ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ priedas, kuriame parodyta Serbų gatvė, jungianti Rukainių ir Gurių gatves, tačiau taip nėra. Nurodyta gatvių schema akivaizdžiai atitinka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 panaikinto apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano sprendinius, ką patvirtina prie šių paaiškinimų pridedamas panaikinto detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir transporto schema.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano sprendiniai apėmė teritoriją, kurioje buvo suplanuota Serbų gatvė, pateikia apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano sprendinių aiškinamąjį rašą, kurio 2 punkte “Teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai” nurodoma, kad planuojamoje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos a, b, c kategorijų gatvių ribų nustatymo schema”. Jokios nuorodos, kad nurodytoje teritorijoje galiotų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbiami)) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, kuriuo neva tai buvo suplanuota Serbų gatvė, nėra. Nuosekliai, reikia vadovautis schema. Iš prie šio paaiškinimo pridedamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos a, b, c kategorijų gatvių ribų nustatymo schemos akivaizdžiai matyti, kad Serbų gatvė turi sankirtą su Rukainių gatve, tačiau pusiaukelėje link Gurių gatvės baigiasi akligatviu. Ši schema akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos teiginius apie tai, kad iki apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano patvirtinimo Serbų gatvė buvo akligatvis. Serbų gatvė, jungianti Rukainių ir Gurių gatves, buvo suplanuota apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliuoju planu, tačiau administraciniam teismui panaikinus detalųjį planą Serbų gatvės nebeliko ir vėl yra tik anksčiau buvęs Serbų gatvės akligatvis. Teismo vertinimu, pareiškėjai keliami prisijungimo sąlygų reikalavimai, susiję su Serbų gatve, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ties Gurių gatve nėra nei Serbų gatvės, nei Serbų/Gurių gatvės sankryžos, nei ašinės Serbų gatvės linijos, nuo kurios reikėtų skaičiuoti 50 m atstumą.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos teiginius taip pat patvirtina apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detaliojo plano sprendiniai (urbanistiniai brėžiniai), kuriuos yra parengusi atsakovė, iš kurių matyti, kad 2005, 2007, 2009, 2013 Serbų gatvė yra akligatvis ir būtent šiais duomenimis vadovaudamasi SĮ “Vilniaus planas” rengė apie 12 ha teritorijos prie Gurių gatvės detalųjį planą, kuriuo parengė ir suprojektavo Serbų gatvės akligatvio tąsą, Serbų gatvę pratęsdama iki Gurių gatvės ir suformuodama Serbų/Gurių gatvių sankryžą. Detalusis planas šiai dienai panaikintas kaip neteisėtas būtent dėl tokio Serbų gatvės suprojektavimo. Todėl šioje dalyje Prisijungimo sąlygos naikinamos.

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2D-3527 “Dėl gauto skundo (duomenys neskelbiami))“.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, vadovaudamasi Administracijos 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-21837/20 (2.9.4.9E-INF).

24. Prisijungimo sąlygos rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimais ir kitais teisės aktais. Nustatant Prisijungimo sąlygose reikalavimus atlikti susisiekimo infrastruktūros projektavimo ir įrengimo darbus už žemės sklypo ribų, atsižvelgiama į planuojamo statyti objekto sukuriamus transporto ir pėsčiųjų srautus bei įtaką esamai susisiekimo infrastruktūrai, vertinamas esamas ir perspektyvinis eismo intensyvumas, srauto sudėtis bei bendras gatvių ar sankryžų pralaidumas ir tipai.

25. Teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad Inspekcija nesivadovavo gero administravimo principais, neįsigilino į pareiškėjos skundą, neatliko išsamaus tyrimo, nenustatė teisės aktų atitikimo, todėl susidarė situacija, kuomet pareiškėjai keliamas reikalavimas išlaikyti 50 metrų atstumą nuo Serbų gatvės ašinės linijos, nors po teismo sprendimų įsiteisėjimo tokia gatvė sankirtoje su Gurių gatve tiesiog neegzistuoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ir administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

26. Taigi VAĮ įpareigoja atsakovę, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Todėl, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

27. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Inspekcija neatliko išsamaus tyrimo pagal pareiškėjos skundą, netikrino Prisijungimo sąlygų išdavimo aplinkybių, ar išduotos Prisijungimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl Inspekcijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 2D-3527 yra priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis gero administravimo principų. Kadangi skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur teismo išlaidas rengiant skundą pagal pateiktus dokumentus.

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, pareiškėjos patirtas 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant skundą, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas.

30. Todėl tenkinus pareiškėjos skundą, yra pagrindas priteisti UAB „Callida“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas - 700 Eur (ABTĮ 40 straipsnis).

31. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 staipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos UAB „Callida“ skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44 dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas eismo jungtį su Gurių gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo Serbų gatvės ašinės linijos ir dalyje, kuria pareiškėjai nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti Gurių gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m. pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami), įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbiami), statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius;

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3527 “Dėl gauto skundo (Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gurių g., sklypo (kad. Nr. 0101/0073:1007)“.

Priteisti pareiškėjai UAB „Callida“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.