Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-11 · Administracinė byla Nr. eI3-1634-809/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-11Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
eI3-1634-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04190-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „Callida“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1634-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) su skundu (el. b. l. 1–6), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punktą toje dalyje, kuria nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija.

Pareiškėja skunde nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje numatyta intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo”, kuriuo patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą, kuris iš trijų pusių ribojasi su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu. Detaliuoju planu buvo naujai suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža. (duomenys neskelbtini) gatvė ir minėta gatvių sankryža buvo suprojektuota tokiu būdu, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini)” norėdama įsirengti įvažą į jai priklausantį žemės sklypą tiesiog negalėjo to padaryti dėl jai keliamų reikalavimų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai nurodė, kad projektuodama įvažą į jai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)” privalo laikytis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 29 punkto 6 lentelės reikalavimų, t. y. įvažą projektuoti taip, kad ji būtų ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos ir ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sklypas buvo tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažos į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos buvo 90,59 m. Taigi reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir iki įvažos į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdomas - neįmanoma išlaikyti minimalių atstumų po 50 metrų į abi puses (100 metrų bendroje sumoje) nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą, kai nurodytoje vietoje yra tik 90,59 m atstumas. Tokiu būdu pareiškėjai apskritai buvo užkirstas kelias jai priklausančio sklypo vystymui ir naudojimui pagal paskirtį.

Dėl šios priežasties pareiškėja UAB “(duomenys neskelbtini)” prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 pareiškėjos skundą tenkino pilnai. Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjo įsitikinimu, detaliojo plano sprendiniai - suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, suprojektuoti sklypai bei detaliuoju planu nustatyti jų reglamentai, nuo detaliojo plano panaikinimo (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) neteko galios ir negali būti taikomi bei jais vadovaujamasi, t. y. pareiškėjai, siekiančiai suprojektuoti įvažą į jai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi ir negali būti keliami jokie reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatve ar (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nes nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 25 d. lydraščiu Nr. B19725 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pritarti projektinio pasiūlymo rengimo užduočiai: objekto adresas - (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo, vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas”, prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pareiškėjai UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausančiame kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, 0,8985 ha žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė pateikti pritarimą įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius.

Į prašymą 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. A51-73620/19 (2.15.2.31E-MP8) “Dėl prašymo patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir pritarti įvažos į sklypą vietos parinkimui” atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius, kuris rašte nurodė, kad prašymas pateikti pritarimą įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Miesto ūkio ir transporto departamentui. Atsakymas iš Miesto ūkio ir transporto departamento buvo gautas 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-82552/19 (2.9.4.9E-UK7) “Dėl eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve”, kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais turi būti išlaikyti minimalūs atstumai (100 (50) m) tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais į / iš gretimus (-ų) žemės sklypus (-ų) ir minimalūs atstumai (200 m) tarp gretimų sankryžų C kategorijos gatvėse, todėl įvažą eismo jungtį) į jai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės pareiškėja privalo formuoti 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, t. y. situacija pradėjo kartotis iš pradžių - pareiškėjai keliami tokie reikalavimai, dėl kurių suprojektuoti jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ir įrengti įvažą sklypo aptarnavimui yra tiesiog neįmanoma, nes kaip minėta, pareiškėjos atžvilgiu taikomas ir kitas reikalavimas – 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-37608/16 (2.9.4-UK4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš pareiškėjos taip pat reikalauja laikytis minimalaus 50 metrų atstumo nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir minėto įvažiavimo yra tik 90,59 m atstumas, todėl neįmanoma į 90,59 metro tarpą sutalpinti 100 metrų atstumą ( po 50 metrų nuo projektuojamos eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve į abi puses) ir dar 6 metrų pločio pačią eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve sudarančią gatvę, t. y. į 90,59 metro tarpą sutalpinti 106 metrus (šias aplinkybes pareiškėja jau yra įrodžiusi, jos nustatytos įsiteisėjusiais aukščiau minėtais teismo sprendimais, todėl iš naujo neįrodinėtinos ). Taigi, anot pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš pareiškėjos tiesiog reikalauja neįmanomų dalykų ir visuose savo raštuose be atvangos kartoja tuos pačius reikalavimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatve, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” ir juo suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė panaikinti. Nepaisant to, iš pareiškėjos reikalaujama, kad ji laikytųsi 50 metrų atstumo nuo neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos.

Dėl nurodytos priežasties pareiškėja per jos sklypą projektuojančią VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)” į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi dar kartą, siekdama išsiaiškinti, ar nėra kokio nors kito galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvė vėl suprojektuota naujai, nors teismas ir buvo pripažinęs, kad jos suprojektavimas nurodytoje vietoje pažeidžia pareiškėjos teises. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2019 m. spalio 3 d. buvo pateiktas prašymas Nr. B19103, kuriuo prašoma pateikti projektinės dokumentacijos, kurios pagrindu buvo suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve, kopiją, projektinės dokumentacijos, kurioje matosi suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve raudonosios gatvių linijos, kopiją, viešojo administravimo akto, kurio pagrindu suprojektuota ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) gatvė ir sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve, kopiją.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius atsakė 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. A51-107688/19 (2.9.4.9E-INF) “Dėl informacijos pateikimo”. Rašte buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos, (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija buvo patikslinta 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1­771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“. Prie rašto taip pat pridėta geografinės informacinės sistemos skaitmeninio žemėlapio ištrauka su pažymėtomis (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis ir 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ ir Vilniaus miesto gatvių išdėstymo plano kopijos.

Pareiškėjas pažymi, jog išanalizavus gautą atsakymą ir prie jo pridėtą planinę medžiagą paaiškėjo, kad prie atsakymo pridėta geografinės informacinės sistemos skaitmeninio žemėlapio ištrauka yra ne kas kita, kaip teismų sprendimais panaikinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” patvirtinto detaliojo plano ištrauka, o 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ priimtas dar esant nepanaikintam (duomenys neskelbtini) gatvės detaliajam planui, vykstant teisminiam ginčui dėl jo ir vadovaujantis ginčijamo detaliojo plano sprendiniais.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punktas naikintinas toje dalyje, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, kadangi nuo teismo sprendimų įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) gatvė sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve neegzistuoja, todėl negali egzistuoti ir sprendimas, patvirtinantis neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės ašinę liniją. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ toje dalyje, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, pareiškėjai sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir minėtais teismo sprendimais panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” ir juo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas tarybos sprendimas naikintinas skunde nurodytoje dalyje kaip tiesiogiai pažeidžiantis pareiškėjos teises.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019-11-07 Nr. raštas A51-107688/19(2.9.4.9E-INF) “Dėl informacijos pateikimo”, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos. Nuosekliai, skundžiamas Tarybos sprendimas turi būti panaikintas toje dalyje, kuria nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, kaip prieštaraujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Gatvė gali būti suplanuota tik parengus kompleksinį arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurie rengiami laikantis tam tikrų taisyklių, nustatytų Teritorijų planavimo įstatymo penktame skirsnyje “Teritorijų planavimo procesas”. Tik praėjus visas planavimo stadijas, viešojo svarstymo procedūrą bei patvirtinus kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo suprojektuota gatvė, galima vadovautis planavimo dokumento sprendiniais bei taikyti iš to kylančias teisines pasekmes. Nagrinėjamo ginčo atveju yra tokia situacija, kai nei kompleksinio, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento, nustatančio (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, nėra, tačiau pasekmės suinteresuotiems asmenims skundžiamo Tarybos sprendimo pagrindu taikomos tokios, tarsi jis būtų. Tokiu būdu Vilniaus savivaldybės administracija apeina pareigą parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo būtų suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, atlikti viešojo svarstymo procedūras ir, teritorijų planavimo dokumento nederinusi su visuomene bei suinteresuotais asmenimis, nustato reikalavimus pareiškėjai, kurie iš esmės yra neteisėti, nes pačios (duomenys neskelbtini) gatvės egzistavimas nurodytoje vietoje jau yra pripažintas neteisėtu

Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ priimtas 2017 m. sausio 11 d., tačiau apie jo priėmimą pareiškėja sužinojo tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. rašto A51-107688/19 2.9.4.9E-INF) “Dėl informacijos pateikimo”. Pareiškėja negalėjo įtarti ar suprasti kokiu nors kitokiu būdu, kad minėto sprendimo 3.8 punktas sukelia ar gali sukelti pasekmes jos teisėms ir teisėtiems interesams, nes skundžiamas tarybos sprendimas nepatvirtino jokio teritorijų planavimo dokumento. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui ankstesnėje administracinėje byloje privalėjo pateikti visus su (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimu susijusius dokumentus, tačiau procese pasielgė nesąžiningai ir nuslėpė 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ egzistavimą. svarbu pažymėti ir tai, kad skundžiamas tarybos sprendimas priimtas jau vykstant teisminiam ginčui administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019. Teisminis ginčas prasidėjo dar (duomenys neskelbtini) metais. Tai tik patvirtina, kad, vykstant ginčui dėl (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo tinkamumo ir teisėtumo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė ir pateikė tvirtinti savivaldybės tarybai sprendimo, susijusio su ginčo objektu, projektą, kuriuo keitė situaciją, ir šią informaciją nuslėpė tiek nuo teismo, tiek nuo pareiškėjos. Pareiškėjos įsitikinimu, vykstant ginčui dėl (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo, atsakovė ne tik negalėjo priimti ginčijamo sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos nustatymo, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo apie tokio sprendimo priėmimą informuoti visus proceso administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 dalyvius, nes priimtas tarybos sprendimas buvo tiesiogiai susijęs su ginčo objektu bei įtakojo jo padėtį.

Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje priimtina atskiroji nutartis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas bei Vilniaus miesto savivaldybės meras informuotini apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų daromus teisės pažeidimus ignoruojant priimtus teismo sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į skundą, prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė skunde nurodė, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

Pažymi, kad naikinti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3.8 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” ir juo patvirtintą detalųjį planą, nėra jokio pagrindo.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju susisiekimo inžinierinės infrastruktūros dalis – transporto jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, buvo suplanuota dar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1281 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) architektūrinė, urbanistinės ir inžinerinės plėtros koncepcijos metmenims“ patvirtintoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano koncepcijoje. Nurodytai transporto jungčiai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 sprendimo Nr. 1-2315 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų tvirtinimo“ 1.4 puntu buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas bei nustatytos gatvės koordinatės (koordinačių taškai plane Nr. 1-2). Tuo tarpu skundžiamu sprendimu buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija (koordinačių taškai plane Nr. 39-42). Pareiškėjai pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. rašte buvo nurodyta, jog gatvės ašinė linija nurodo gatvės geografinę padėtį registruojant gatvę valstybės įmonės Registrų centro Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad patvirtinus gatvių pavadinimus ir jų ribas, privatiems žemės sklypams, esantiems prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir turintiems įvažiavimus iš šios gatvės, teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikti adresai.

Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, yra priimtas galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2315, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas pavadinimas, pagrindu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo bei Vidaus reikalų ministro patvirtinto lydimo teisės akto nuostatomis ir jokio pagrindo naikinti šį teisėtai priimtą sprendimą nagrinėjamu atveju nėra.

Pažymi, kad pareiškėja, skunde suformulavusi reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 dalies panaikinimo, iš esmės skunde dėsto ne skundžiamo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančius argumentus, tačiau pareiškėjos nesutikimą su jai keliamu reikalavimu laikytis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelėje pateiktais rodikliais „Minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų“ demonstruojančią poziciją.

Pareiškėjos skundo pagrindu yra argumentai, susiję su administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 nagrinėtomis aplinkybėmis dėl galimybių įrengti įvažiavimą į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, be to, visa pareiškėjos pozicija yra grindžiama nurodytos administracinės bylos Nr. eI-1690-809/2019 baigtimi, tuo tarpu reikalavimas (skundo dalykas) yra keliamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dar 2017 m. sausio 11 d. (t. y. iki administracinės bylos Nr. eI-1690-809/2019 iškėlimo) priimto sprendimo panaikinimo.

Akcentuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 1-771, kuriuo buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, pats savaime niekaip pareiškėjos teisių nagrinėjamu atveju nepažeidžia, skunde nėra pateikta jokių šio skundžiamo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto dalies, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje numatyta intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2315 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų tvirtinimo“ transporto jungčiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių suteikė (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija (sprendimo 3.8 punktas).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl, be kita ko, pritarimo įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. A51-17368/17(2.9.4.9-UK7) informavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jog 2017 m. kovo 21 d. vykusiame Miesto ūkio ir transporto departamento sąlygų rengimo darbo grupės pasitarime išnagrinėjus prašymą, nuspręsta nepritarti pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl įvažos į sklypą (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nurodė, jog galimos eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve reikalavimai buvo išdėstyti pareiškėjai dar 2016 m. gegužės 16 d. rašte.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtintą detalųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019, pareiškėja 2019 m. liepos 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu Nr. B19725, pakartotinai prašydama patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Pareiškėjos prašymo dalis dėl pritarimo įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal kompetenciją perduota nagrinėti Miesto ūkio ir transporto departamentui, kuris 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-82552/19(2.9.4.9E-UK7) pareiškėjos atstovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad eismo jungtis į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės turi būti formuojama 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, kas neprieštaraus statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimams.

Pareiškėja 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių su prašymu Nr. B19103, prašydama pateikti projektinės dokumentacijos kopiją, kurios pagrindu buvo suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve bei projektinės dokumentacijos kopiją, kurioje matosi suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve raudonosios gatvės linijos ir pateikti viešojo administravimo akto kopiją, kurio pagrindu buvo suprojektuotos bei patvirtintos (duomenys neskelbtini) gatvė ir sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. A51-107688/19(2.9.4.9E-INF) informavo pareiškėją, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-1856, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos.

Pažymėtina, jog LVAT 2019 m. liepos 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-4405-520/2019) konstatavo, jog byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51-37608/16 (2.9.4-UK4) vadovavosi STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytais atstumais ir nurodė, jog pareiškėja įvažą į jam priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės privalo projektuoti taip, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, jog: „pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pretenzijos bei pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai nedaro įtakos galimybei numatyti įvažiavimą į pareiškėjo sklypą, pareiškėjo sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjas turi galimybę įvažiuoti į sklypą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus”. „Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė panaikinti visą ginčijamą dokumentą, nustatęs, kad nėra galimybės naikinti tik teritorijų planavimo ginčo dokumento dalį, nes naikintina ginčo dalis turės tiesioginės įtakos ir likusiai teritorijų planavimo dokumento daliai”.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis nustato savarankiškas savivaldybės funkcijas. Viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, be kita ko, yra adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (6 straipsnio 27 punktas). Taigi, pavadinimų suteikimas gatvėms yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. IV-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.3 punkte numatyta, jog suteikiant gatvei pavadinimą, pagal aprašo 1 priede nustatytą formą parengiamas gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodomos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus), esančius valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ir numatomi gatvių pavadinimai. Aprašo 9 punktas nustato, jog gatvių ašinių linijų koordinatės turi būti nustatytos tokiu tikslumu, kad patektų į gatvės kontūrą.

Savivaldybės teigimu, susisiekimo inžinierinės infrastruktūros dalis – transporto jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2315 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų tvirtinimo“ 1.4 punktu buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas bei nustatytos gatvės koordinatės (koordinačių taškai plane 1-2). Skundžiamu sprendimu buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Anot atsakovės, pareiškėja iš esmės nesutinka su jai keliamu reikalavimu laikytis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelėje pateiktais rodikliais „Minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų/ išvažiavimų“. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, jog išanalizavus gautą atsakovės atsakymą ir prie jo pridėtą planinę medžiagą paaiškėjo, kad prie atsakymo pridėta geografinės informacinės sistemos skaitmeninio žemėlapio ištrauka yra ne kas kita, kaip Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 panaikinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” patvirtinto detaliojo plano ištrauka, o 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ priimtas dar esant nepanaikintam (duomenys neskelbtini) gatvės detaliajam planui, vykstant teisminiam ginčui dėl jo ir vadovaujantis ginčijamo detaliojo plano sprendiniais.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais turi būti išlaikyti minimalūs atstumai (100 (50) m) tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais į / iš gretimus (-ų) žemės sklypus (-ų) ir minimalūs atstumai (200 m) tarp gretimų sankryžų C kategorijos gatvėse, todėl įvažą eismo jungtį) į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo formuoti 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Taigi, pareiškėjai keliami reikalavimai dėl kurių suprojektuoti jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ir įrengti įvažą sklypo aptarnavimui yra negalima, nes 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-37608/16 (2.9.4-UK4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš pareiškėjos taip pat reikalauja laikytis minimalaus 50 metrų atstumo nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip kad jau ir buvo nustatyta įsiteisėjusiais aukščiau minėtais teismo sprendimais tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir minėto įvažiavimo yra tik 90,59 m atstumas, todėl neįmanoma į 90,59 metro tarpą sutalpinti 100 metrų atstumą ( po 50 metrų nuo projektuojamos eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve į abi puses) ir dar 6 metrų pločio pačią eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve sudarančią gatvę, t. y. į 90,59 metro tarpą sutalpinti 106 metrus. Taigi, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” yra panaikintas, tačiau atsakovė iš pareiškėjos reikalauja, kad ji laikytųsi 50 metrų atstumo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ toje dalyje, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, pareiškėjai sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir aukščiau minėtais teismo sprendimais panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” ir juo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas ir naikintinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto dalis, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje priimtina atskiroji nutartis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas bei Vilniaus miesto savivaldybės meras informuotini apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų daromus teisės pažeidimus ignoruojant priimtus aukščiau minėtus įsiteisėjusius teismo sprendimus. Pareiškėjos prašymas dėl atskirosios nutarties atmestinas, kadangi vien tik pareiškėjos skundo tenkinimas nėra pagrindas priimti teismui atskirąją nutartį. Be to, pažymėtina, jog ir pati pareiškėja, esant poreikiui, gali tiesiogiai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovą bei Vilniaus miesto savivaldybės merą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šioje byloje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 22,50 Eur žyminis mokestis (el. b.l. 7) bei 850 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 10). Bylinėjimosi išlaidos – 872,50 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys nesklbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta (duomenys nesklbtini) gatvės ašinė linija.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė