Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-28 · Administracinė byla Nr. I-8337-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
I-8337-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02895-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
P. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8337-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-02895-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei J. V., atsakovo atstovei O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. M. pateikė teismui skundą (b. l. 1-5), kuriame prašė: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. birželio 6 d. sprendimą „Nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3590“ , 2016 m. birželio 13d. sprendimą (raštą) Nr. (23.1-08)-RNA18488 „Dėl prašymo pratęsti P. M. mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiką“, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pratęsimo.

Skunde paaiškino, kad 2016-05-24 kreipėsi į VMI, prašydamas pratęsti mokestinės paskolos sutartimi atidėtos nepriemokos mokėjimą 1 metų laikotarpiui. Prašomos pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminas 2016-05-25. VMI 2016-06-13 raštu Nr. (23.1-08)-RNAl8488 informavo, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes nėra išsamus. Be to, VMI nurodė, kad rašto rengimo metu sutarties vykdymo terminas yra pasibaigęs, o teisės aktai nenumato galimybės pratęsti pasibaigusią mokestinės paskolos sutartį. Todėl VMI nurodė, kad pasibaigus mokestinės nepriemokos išdėstymo terminui, 2016-01-08 mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2016-06-06 sprendimu Nr. (23.24- 08)-327-3590.

Pareiškėjo manymu, VMI netinkamai pritaikė teisės normas ir be pagrindo atsisakė nagrinėti prašymą dėl paskolos sutarties pratęsimo bei nutraukė mokestinės paskolos sutartį. Pareiškėjo teigimu, prašyme išdėstė visus argumentus ir motyvus dėl mokestinės paskolos pratęsimo – nurodė, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis yra nekilnojamojo turto pardavimo pajamos; nekilnojamojo objekto – Treniotos g. 19, Vilniuje pardavimas leistų jam iš karto įvykdyti visas mokestines prievoles biudžetui (parduodamo turto vertė apie 1 100 000 Eur). Taip pat nurodė, kad mokestinės prievolės įvykdymas yra užtikrintas turto hipoteka. Pažymėjo, kad nors mokestinė nepriemoka ir nėra sumokėta, tačiau žalos biudžetui taip pat nėra, kadangi jis moka nustatyto dydžio palūkanas. Mano, kad mokestinės paskolos sutarties termino pratęsimas leistų jam įvykdyti mokestines prievoles.

Teigė, kad VMI, nustačiusi, jog jo prašymas yra pateiktas su trūkumais, ar reikalinga papildoma informacija, turėjo apie tai jį informuoti ir suteikti jam galimybę pateikti papildomus įrodymus, o ne palikti jo prašymą nenagrinėtą. Būtent taip VMI elgėsi anksčiau, kai buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 20 d. prašymas. Nurodytu atveju, pateikus papildomą informaciją, prašymas pratęsti mokestinės prievolės sumokėjimo terminą buvo patenkintas. Paaiškino, kad jo finansinė situacija faktiškai nepasikeitė, todėl naujos informacijos VMI jis nepateikė, o nurodė tik esminius ir svarbiausius prašymo pratęsti mokestinės paskolos sutartį motyvus. Skirtingas teisės normų taikymas ir formalus požiūris į prašymo nagrinėjimą, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia jo interesus.

Akcentavo, kad prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutartį VMI pateikė dar nepasibaigus mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminui, todėl atsakovo argumentai, kad atsakymo jam rengimo metu mokestinės paskolos sutarties terminas buvo pasibaigęs, neturi teisinės reikšmės. Prašymo pateikimo metu mokestinės paskolos sutartis galiojo, todėl VMI turėjo pateiktą prašymą nagrinėti.

Be to, pasak pareiškėjo, šiuo atveju susidarė situacija, kai dėl ginčo objekto vienu metu buvo priimti du skirtingi sprendimai - prašymas nenagrinėtas, o pasibaigusi mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Teigė, kad neaiški skundžiamų sprendimų motyvacija ir pagrindimas apsunkino jo teises mokestinių prievolių vykdymo srityje ir teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 27-32) paaiškino, kad 2016 m. sausio 8 d. VMI ir pareiškėjas pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-71 (toliau – Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 25 d. VMI sumokėti 20 362,26 Eur mokestinę nepriemoką. VMI 2016 m. gegužės 26 d. gavo pareiškėjo atstovės 2016 m. gegužės 24 d. prašymą, kuriuo VMI prašoma pareiškėjui pratęsti 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)-327-71 atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą 1 metų laikotarpiui. Pareiškėjas prašė pratęsti Mokestinės paskolos sutarties mokėjimų grafiką/mokestinės paskolos sutartį 1 metams (atidedant įsiskolinimo mokėjimą 1 metams), mokant jau nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį (15 Eur).

Akcentavo, kad pareiškėjui jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę ir mokestinę prievolę sumokėti per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. 2015 m. sausio 16 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-61 sąlygos pareiškėjo prašymu jau buvo pakeistos, pratęsiant mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo laikotarpį. Pareiškėjas nepasinaudojo suteikta galimybe, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nesiekia įvykdyti mokestinių prievolių per įstatymo nustatytą kuo trumpesnį terminą. Mano, kad VMI pagrįstai atsisakė dar kartą pratęsti pareiškėjo mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiką ir nutraukė 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-61.

Akcentavo, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsniu, VMI viršininko 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. VA-184 (TAR, 2014, Nr. 2014-19518), patvirtintu Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašu (toliau – Aprašas), sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimo per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Mokestinės paskolos sutartys jau buvo ne kartą atidėtos. Tai, kad pareiškėjas deda visas pastangas atsiskaityti su biudžetu, realizuodamas nekilnojamojo turto objektus, negali būti pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą. VMI pareigos reikalauti iš mokesčio mokėtojo papildomų duomenų neturi.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad P. M. prašymą pratęsti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pateikė likus dienai iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Mokesčių administratorius tokį prašymą turi išnagrinėti per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos pateikimo. Mano, kad remdamasis 2016 m. birželio 6 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-2663, pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-71.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė VMI prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 33-35, 36-40).

VMI 2014 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 41).

VMI ir P. M. 2015 m. sausio 16 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-61, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 25 d. sumokėti 20 452, 26 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 42-44).

Pareiškėjas per atstovą 2015 m. rugsėjo 20 d. pateikė VMI prašymą pratęsti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą 1 metams, paliekant galioti lig šiol taikytas užtikrinimo priemones (b. l. 45).

VMI 2015 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą „Pakeisti sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos /baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą“ Nr. (23.24-08)-327-8835 (b. l. 46-47).

VMI ir Pareiškėjas 2016 m. sausio 8 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-71 (toliau –Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 25 d. VMI sumokėti 20 362,26 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 48-50).

VMI 2016 m. gegužės 26 d. gavo pareiškėjo atstovės 2016 m. gegužės 24 d. rengtą prašymą pratęsti 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) -327-71 atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą 1 metų laikotarpiui (b. l. 51-52), mokant jau nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį (15 Eur).

VMI 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą nutraukti 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) -327-71 (b. l. 53).

VMI 2016-06-13 rašte Nr. (23.1-08)-RNA-18488 pareiškėjui nurodė, kad jo 2016 m. gegužės 24 d. prašymas nėra išsamus, neatitinka Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės) 19, 20 punktų, o taip Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2001-10-3 įsakymu Nr. 236 ( 2014-08-08 įsakymo Nr. VA-63 redakcija) ( toliau – Aprašas) nuostatų, todėl nebus nagrinėjamas. VMI taip pat informavo pareiškėją, kad atsakymo rengimo metu 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminas yra pasibaigęs, o teisės aktai nenumato galimybės pratęsti pasibaigusią mokestinės paskolos sutartį, todėl 2016 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (23.24-08) -327-71 ši mokestinės paskolos sutartis nutraukta (b. l. 56-57).

Pareiškėjui 2016 m. birželio 17 d. surašytas raginimas Nr. (23.31-08)464-693 per 20 dienų nuo šio raginimo įteikimo dienos sumokėti į vieną VMI sąskaitų 20 302,26 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 58-59).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl VMI 2016 m. birželio 6 d. sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį ir VMI 2016-06-13 rašto Nr. (23.1-08)-RNA-18488, kuriuo, be kita ko, atsisakyta nagrinėti jo prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminą, teisėtumo.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, o prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą - Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija).

MAĮ 88 straipsnyje nustatyta, kad Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad sprendimas pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokėjimo grafiką arba pratęsti atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą ir kt.) gali būti priimtas tik pagal motyvuotą mokėtojo prašymą, pateikiamą ir nagrinėjamą tokia pat tvarka, kaip ir prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą.

Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą mokėtojas teikia mokesčių administratoriui. Prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: įsiskolinimo priežastys; informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.); laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos (Taisyklių 19 p.). Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį (Taisyklių 20 p.).

Taigi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas, jei nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, jei mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutartis galiojo iki 2016 m. gegužės 25 d. Prašymą pratęsti šios sutarties įvykdymo terminą pareiškėjas per atstovą išsiuntė 2016 m. gegužės 24 d., t. y. nepasibaigus mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminui. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad neturi galimybės padengti viso įsiskolinimo iš karto, todėl prašo pratęsti mokėjimų grafiką/mokestinės paskolos sutartį 1 metams (atidedant įsiskolinimo mokėjimą 1 metams), mokant jau nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį (15 Eur). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vienintelis jo pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto pardavimo pajamos. Akcentavo, kad mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas žemės sklypų, esančių Gojaus k., Trakų r. hipoteka, be to, jis moka nustatyto dydžio palūkanas.

Iš ginčijamo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą atsisakyta nagrinėti tuo pagrindu, kad jis neatitiko Taisyklių 19, 20 ir Apraše numatytų pateikiamo prašymo reikalavimų. Šiame sprendime konstatuota, kad 2016 m. gegužės 24 d. prašymas nėra išsamus, nepateikta informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kartu su prašymu nepateikta fizinių asmenų anketa ir jos duomenis patvirtinantys dokumentai (nepateikti banko sąskaitų išrašai, ir pajamas pagrindžiantys dokumentai) bei dokumentai, kurie įrodo galimybę atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu atidėtos mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų pratęstas, pakeičiant mokestinės paskolos sutartį (b. l. 56-57).

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti.

Mokėtojas papildomus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų, kai mokesčių administratorius, vadovaudamasis Taisyklių 22 punktu, paprašo mokėtojo papildomų duomenų (dokumentų), tačiau mokėtojo motyvuotu prašymu dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia papildomų dokumentų, laikoma, kad prašymas nepateiktas.

Sisteminė šių Taisyklių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagrindas nenagrinėti mokesčio mokėtojo prašymo pratęsti mokestinės paskolos įvykdymo terminą, t. y. laikyti šį prašymą nepateiktu, atsiranda tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas per Taisyklių 25 p. nustatytą terminą mokesčių administratoriui nepateikia papildomų dokumentų, reikalautų remiantis Taisyklių 22 punktu. Kitokių pagrindų atsisakyti nagrinėti aptariamo mokesčio mokėtojo prašymo teisės aktai nenumato.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas per atstovą prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminą pateikė (išsiuntė paštu) 2016 m. gegužės 24 d., t. y. nesibaigus sutarties įvykdymo terminui. Atsakovas papildomų dokumentų iš pareiškėjo nereikalavo. Taigi laikytina, kad atsakovas turėjo galimybę priimti sprendimą pagal pareiškėjo atstovės pateiktą prašymą. Tačiau mokesčių administratorius prašymą nagrinėti atsisakė, t. y. mokesčių administratorius atsisakė priimti sprendimą. Teismo vertinimu, toks mokesčių administratoriaus sprendimas yra nesuderinamas su geruoju viešuoju administravimu, pažeidžia mokesčio mokėtojo teises, nes priimtas nesilaikant Taisyklėse nustatytų procedūrų, todėl negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas panaikinti aptariamą VMI 2016 m. birželio 13 d. sprendimą.

Dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį

Pažymėtina, kad VMI sprendimai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje keliamus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, motyvai. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas Nr. A556-15/2010).

MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio įstatymo 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį priima mokesčių administratorius.

Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus atvejus, kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama dėl to, kad mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, taip pat išskyrus Taisyklių 51 punkte nurodytą atvejį (Taisyklių 49 p.). Įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (Taisyklių 50 p.).

Kaip matyti, teisės aktuose nustatyti du mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pagrindai: 1) kai mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų; 2) mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla. Be to, teisės aktai nustato ir tokios sutarties nutraukimo procedūrą, kurios metu mokesčių mokėtojui suteikiama teisė per nustatytą terminą pašalinti priežastis, sąlygojančias mokestinės paskolos nutraukimą.

Remiantis bylos rašytiniais nustatyta, kad 2016 m. birželio 6 d. sprendimas nutraukti 2016 m. sausio 8 d. sutartį priimtas vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis ir 2016 m. birželio 6 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-2663. Kadangi sprendime yra nurodytas tik teisinis jo priėmimo pagrindas, 2016 m. birželio 6 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-2663 (toliau – Išvada) laikytina neatskiriama šio sprendimo dalimi.

Iš Išvadoje esančios lentelės matyti, kad pareiškėjui 2016 m. balandžio 11 d. buvo siunčiamas įspėjimas apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2228, nurodant, kad pradelsta suma yra 73,60 Eur. Taip pat buvo telefonu bendraujama su pareiškėjo atstovu, informuojant apie sutarties nevykdymo pasekmes. Po šio įspėjimo pareiškėjas 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. atliko du mokėjimus po 80 Eur. Skolos biudžetui dydis 2016 m birželio 6 d. sudarė 20 402,25 Eur (b. l. 54-55). Šios aplinkybės rodo, kad iš esmės procedūros buvo laikomasi, tačiau nei iš VMI sprendimo, nei iš Išvados nėra aišku, kokiu pagrindu mokestinės paskolos sutartis yra nutraukta. Išvadoje remiamasi mokestinės paskolos sutarties 9 punktu, kuriame nustatyta, jog mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, tačiau jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių šio mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimą Išvadoje nepateikiama. Be to, konstatuojama, kad 2016 m. sausio 8 d. mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2016 m. gegužės 25 d. Tai reiškia, kad buvo priimtas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, kurios galiojimas yra pasibaigęs. Išvadoje taip pat nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminus, kuris yra nenagrinėjamas, kadangi neatitinka Taisyklių ir Aprašo reikalavimų. Taigi, lieka neaišku, kas iš esmės lėmė mokestinės paskolos sutarties nutraukimą: ar tai, kad pareiškėjas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ar tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminus, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas nenagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 25 d. prašymo priimtas tik 2016 m. birželio 13 d.. Taigi atsakovas mokestinės paskolos sutartį nutraukė ne tik pasibaigus jos galiojimo terminui, bet ir ne išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties pratęsimo, t. y. šiuo klausimu nepriėmęs jokio sprendimo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad VMI 2016 m. birželio 6 d. sprendimo turinio trūkumai yra esminiai, t. y. sukliudę individualaus administracinio akto adresatui (pareiškėjui) suprasti tokio sprendimo priėmimo faktinius bei teisinius motyvus ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, susidaro situacija, kad sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį priimtas neišsprendus klausimo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo terminą. Dėl šių priežasčių VMI 2016 m. birželio 6 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo P. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016 m. birželio 6 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3590 ir 2016 m. birželio 13 d. sprendimą (raštą) Nr. (23.1-08)-RNA18488 „Dėl prašymo pratęsti P. M. mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiką“.

Įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo P. M. 2016 m. gegužės 24 d. prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties įvykdymo pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė