Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 8 d. apie 23.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu savo broliui S. P. į krūtinės ląstos kairės pusės viršutinę dalį palei kaklą, tuo jam padarė durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės viršutinėje dalyje virš raktikaulio galo su kairės poraktikaulinės arterijos pažeidimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – brolio S. P. sveikatą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

5.1. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. P. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių, jos vertinimo ir kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, neperžengdama skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apelianto.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo M. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į šioje byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, iš esmės tvirtinant, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais argumentais nesutinka. Nors M. P. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam pagrįsti. Pagrindo abejoti nuteistajam M. P. paskirtos bausmės teisingumu, nėra.

6.1. Pažymėtina, jog BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kartu akcentuotina, jog skirdamas bausmę, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Taigi, bausmę teismas paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams.

6.2. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju individualizuodamas bausmės skyrimą nuteistajam M. P., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, tinkamai taikė bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę.

6.3. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalies norma, priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nusikaltimas padarytas veikiant tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), baigtas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nustatyti šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: M. P. – anksčiau baustas administracine tvarka, teistas aštuonis kartus, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; kitus jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis – psichiatrinėse gydymo įstaigose nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini), su sugyventine augina bendrą mažametį vaiką ir dar du sugyventinės vaikus (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taip pat nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, taip pat įsipareigojo atlyginti visą žalą; sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

6.4. Visų šių nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. P. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą turi būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį parinko mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam M. P. paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas ją, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, juo sukeltas pasekmes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl M. P. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nelaikytina neteisinga ar akivaizdžiai per griežta. Be to, nuteistajam M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, nuosprendžiu pagrįstai BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pažymėtina, kad subendrindamas nuosprendžiais skirtas bausmes, apygardos teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą, bei prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį kitu nuosprendžiu neatliktos bausmės, kuri savo dydžiu yra tik šiek tiek didesnė už baudžiamajame įstatyme numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą.

6.5. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, būtų netinkamai įvertinęs BK 41, 51 straipsniuose numatytus reikalavimus. Skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, teismas atsižvelgė ne vien tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju M. P. paskirta bausmė, jos dydis, atitinka tiek nuteistojo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jo asmenybę. Baudžiamojo įstatymo pažeidimų taikant nuostatas dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nepadaryta. Ir nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl prisipažinimo, gailėjimosi, žalos atlyginimo, pretenzijų iš nukentėjusiojo nebuvimo, šeimos sudėties, kaip matyti iš bausmės skyrimo motyvų, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. P., jau atsižvelgė. Dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo. Skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodomi argumentai, kad pradėjus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis praras darbą, todėl pablogėjus šeimos materialinei padėčiai nukentės jo išlaikomų vaikų interesai, pablogės šeimyniniai ryšiai, jų tvirtumas, bus sunku integruotis į visuomenę, atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės - tai natūrali jam paskirtos bausmės rūšies pasekmė, o kiekviena bausmė sukelia kaltininkui atitinkamas pasekmes. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad į kaltininko šeimynines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus M. P., kaip asmenį, charakterizuojančias aplinkybes, o būtent jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, naujos smurtinės veikos padarymą neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, akivaizdu, jog jam taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Toks poveikis pripažintinas efektyviu, t. y. galintis paveikti asmenį ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Apeliantas tiek savo skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad šis įvykis jį sukrėtė labiausiai, ateityje to daugiau nepasikartos, jis pasitaisys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reikšmingos aplinkybės, suteikiančios pagrindo manyti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį, smerkia jį, turi noro keisti savo gyvenimo būdą. Tačiau, kaip matyti iš kaltininko nusikalstamų veikų chronologijos, pobūdžio, kol kas tai laikytina tik deklaratyviais teiginiais. Byloje esantys M. P. charakterizuojantys duomenys – teistas aštuonis kartus, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kurių padarymui turėjo įtakos nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio – rodo, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus. Be to, kaip matyti iš ankstesnių teistumų, M. P. skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė. Tokiu būdu, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

6.6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus turimus duomenis, taip pat konstatuotina, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. P. nuteistas pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes, neturi pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką ir kuri pagrįstai buvo paskirta pirmosios instancijos teismo (BK 62 straipsnis). Taipogi, atsižvelgus į tai, kad M. P. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos, nesant tam pagrindų, ką skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nurodė ir apygardos teismas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šių BK nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, kadangi tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.7. Apeliaciniame skunde išdėstytas nuteistojo M. P. prašymas paskirti jam lygtinę bausmę taip pat yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Probacijos įstatymas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas realiai laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekančiam nuteistajam, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu teisėjų kolegija patikrina skundžiamo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo nesprendžia.

6.8. Taigi, esant išdėstytam, nuteistajam M. P. švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, kitos rūšies bausmės skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principą, bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju bausmė ir jos dydis kaltininkui parenkamas individualiai, atsižvelgus į visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, šiuo konkrečiu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant M. P. realią laisvės atėmimo bausmę.

7. Esant konstatuotoms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.