Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4337-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02418-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41; 55.1.3 (S)

2021 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Colagena“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Colagena“ skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. liepos 12 d. raštą Nr. RM-31978 „Dėl UAB „Colagena“ prašymų“.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos, kuriuose gali būti priimtas palankus pareiškėjai sprendimas, t. y. VMI gali tekti grąžinti priverstinai išieškotus mokesčius, todėl šiuo atveju yra racionalu sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iki bus priimti galutiniai ir neskundžiami sprendimai administracinėse bylose.

Mano, kad VMI turi teisinį pagrindą, įtvirtintą Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 3 dalyje (protingumo ir ekonominio teisingumo kriterijus), stabdyti (nepradėti) priverstinio išieškojimo veiksmus. VMI skundžiamame rašte nenurodo, kodėl negali vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijumi, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu VMI netenkino pareiškėjos prašymo. Mano, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas, vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė. Pažymi, kad du teisminiai ginčai tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus, kilę dėl sprendimų, kuriais nuspręsta neįtraukti pareiškėjos į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sąrašą, – nėra mokestiniai ginčai, todėl mokesčių administratorius neturi pareigos sustabdyti (nepradėti) mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Be to, teismai pareiškėjos atžvilgiu nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl mokesčių administratorius, vykdydamas MAĮ numatytą funkciją priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Mano, kad ginčijamas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, raštas pasirašytas tinkamai įgaliotų asmenų. Raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktų ir mokesčių administratoriui suteiktų kompetencijų ribose.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI rašto, kuriuo netenkinti pareiškėjos prašymai stabdyti (nepradėti) priverstinio išieškojimo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI 2021 m. gegužės 26 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatytą vykdyti išieškojimą informavo pareiškėją, kad praėjo terminas, iki kurio pareiškėja turėjo sumokėti savo mokestines prievoles ir, 2021 m. gegužės 26 d. duomenimis, pareiškėja turi 24 378,10 Eur mokesčių skolą. Nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka. Mokesčių skola susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. pateikus 2021 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. Gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas.

Pareiškėja mokestinio ginčo dėl apskaičiuotos prievolės dydžio nėra inicijavusi.

Pareiškėja 2021 m. birželio 1 d. kreipėsi į VMI su prašymu, kuriuo prašė nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmų iki nebus priimti galutiniai sprendimai dėl administracinėje byloje Nr. eI3-2517-331/2021 priimto sprendimo ir pareiškėjos pateikiamo skundo dėl 2021 m. birželio 1 d. VMI sprendimo Nr. RNA-22159.

VMI ginčijamu raštu pareiškėjos prašymo nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmų netenkino, nurodžiusi, jog nėra tam teisinio pagrindo.

MAĮ nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

MAĮ 110 straipsnio (Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti; 2 dalyje nustatyta, jog mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą; 3 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)(MAĮ 2 str. 22 d.).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-2517-331/2021 pagal pareiškėjos UAB „Colagena“ skundą dėl VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo VMI neįtraukė pareiškėjos į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija, nes pareiškėja yra nemoki, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas.

Taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-3989-631/2021 pagal pareiškėjos UAB „Colagena“ skundą atsakovei VMI dėl 2021 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. RNA-22159, kuriuo padaryta išvada, kad bendrovė turi galimybių vykdyti mokestines prievoles, panaikinimo.

Nėra ginčo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami ginčai administracinėse byloje Nr. eI3-2517-331/2021 ir Nr. eI2-3989-631/2021 nėra mokestiniai ginčai (MAĮ 2 straipsnio 22 dalis), todėl šiuo atveju ginčui negali būti taikomi MAĮ 110 straipsnyje įtvirtinti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymo pagrindai.

Pareiškėjos teigimu, aptarti teismo sprendimai yra pagrindas VMI sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal MAĮ 110 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Vertinant MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo taikymą, konstatuotina, jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė, kurios taikymas (realizavimas) priklauso nuo vertinamųjų (protingumo, ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo. Šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis šia procesinio įstatymo nuostata, vertinant ginčijamo VMI rašto teisėtumą ir pagrįstumą MAĮ 110 straipsnio 3 dalies kontekste, ekonominio tikslingumo kriterijus nėra reikšmingas.

Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą raštą gavo laiku, nes šį raštą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą. Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, rašte aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jo naikinti teisinio pagrindo nėra, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo UAB „Colagena“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė