Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad visą šį turtą pareiškėjas valdė po motinos mirties kaip vienintelis paveldėtojas: deklaravo gyvenamajame name iki 2021 m. spalio 1 d. suvartotą elektros energiją ir už ją sumokėjo 50,22 Eur, asmeniškai pasirūpino motinos laidotuvėmis, pinigus tam kaupė ir mama, kuriuos (3 000 Eur) iki mirties perdavė pareiškėjui, perėmė mamos mėgtą arbatos servizą, kurį naudoja iki šiol, tvarkė gyvenamąjį namą (plovė langus, grindis, valė dulkes), prižiūrėjo žemės sklypą (pjovė žolę), kartais gyvenamajame name ir nakvodavo. Iki šiol ginčo dėl anksčiau nurodyto turto priklausomybės niekas nekėlė, duomenų, kad turtą būtų perėmusi valstybė, taip pat nėra. Kadangi pareiškėjas po motinos mirties paveldėtą turtą saugojo, valdė sąžiningai, atvirai, kaip savą, savo aktyviais veiksmais parodė ir patvirtino faktinį palikimo priėmimą per 3 mėnesių terminą po motinos mirties, pareiškėjas pareiškimą prašo tenkinti, nes nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali pilnai įgyvendinti paveldėjimo teisių į paveldimą turtą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu M. L. buvo santuokoje, jos sutuoktinis K. L., su kuriuo santuoką ji sudarė (duomenys neskelbtini) dalyvauja šioje byloje suinteresuotu asmeniu, ji turėjo vieną vaiką – pareiškėją J. L.. M. L. (duomenys neskelbtini) mirus, nei pareiškėjas, nei K. L. į notaro biurą pagal paskutinę M. L. gyvenamąją vietą dėl M. L. palikimo priėmimo nesikreipė. Testamentų registre nėra registruotų nei M. L. sudarytų testamentų, nei palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad M. L. mirties dieną palikėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šis turtas priklausė M. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su K. L.), ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiuo adresu (duomenys neskelbtini), esančių kitų statinių ½ dalis: pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvorų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po M. L. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjos sūnus pareiškėjas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo motinos turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis M. L. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad M. L. jos mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tame tarpe 0,4000 ha ploto žemės sklypas, 73,24 kv. m ploto gyvenamasis namas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo adresu (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto dalis (1/2) M. L. mirties dieną nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso taip pat pareiškėjui. Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po motinos M. L. mirties jis rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu, esančiu šiuo adresu kaip savo, tame tarpe prižiūrėjo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, mokėjo už jame suvartotą elektros energiją iki 2021 m. spalio 1 d. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujantis K. L., o kiti suinteresuoti asmenys šių aplinkybių neginčijo. Vertindamas šių byloje surinktų įrodymų visumą, nesant ginčo dėl M. L. palikimo nei tarp jos įstatyminių paveldėtojų, nei tarp jų ir valstybės, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo motinos M. L. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat M. L. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį M. L., išduoti pareiškėjui J. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.