- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-371-883/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-248-1029/2022 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui M. A. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovas M. A. pažemino ieškovo V. S. garbę ir orumą, viešai paskelbęs tikrovės neatitinkančius teiginius – „taškot biudžeto mokėtojų lėšas“, „neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus“, „kad melagis esat – tai faktas“ ir įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti ieškovo bei paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius per atsakovo socialinę „Facebook“ platformą; įpareigoti atsakovą M. A. panaikinti jo „Facebook“ paskyroje esantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. vaizdo įrašą, darytą VšĮ Radviliškio ligoninės administracijos patalpose, priteisti iš atsakovo M. A. ieškovui V. S. 2000 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas M. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.45 val., atėjo į VšĮ Radviliškio ligoninės administracijos patalpas ir, viešai transliuodamas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, filmavo įstaigos patalpas ir darbuotojus, nereaguodamas į administratorės kelis kartus išsakytus prašymus palaukti vadovo. Pažymi, jog sulaukęs ieškovo į jo prašymą nutraukti filmavimą atsakovas nereagavo, nuėjo paskui ieškovą į jo kabinetą ir be leidimo užeiti į jį įėjo. Nors ieškovas nurodė atsakovui rūpimus klausimus pateikti raštu, tačiau atsakovas į tai nekreipė dėmesio, pakeltu tonu, nepagarbiai uždavinėjo klausimus ir teikė įžeidžiančius komentarus. Atsakovas ieškovui nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius – „taškot biudžeto mokėtojų lėšas“, „neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus“, „kad melagis esat – tai faktas“. Atkreipia dėmesį, kad paminėti atsakovo veiksmai nukreipti į ieškovą truko 26 minutes, tai patvirtina atsakovo „Facebook“ paskyroje likęs įrašas. Argumentuoja, jog atsakovo įžeidžiami teiginiai tapo žinomi ne tik ligoninės administracijos darbuotojams, tačiau buvo paskleisti ir viešoje erdvėje – transliacija atsakovo „Facebook“ paskyroje buvo peržiūrėta keleto tūkstančių subjektų. Atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančius teiginius, viešai, stebint kitiems asmenims tiek gyvai, tiek per elektroninę erdvę, įžeidė ieškovą, pažemino jo garbę ir orumą. Nurodytų teiginių paskleidimo ir atitinkamai pasekmių mastas buvo didelis, nes išsakytus žodžius girdėjo ir matė itin plati visuomenės dalis, visuomenėje atitinkamai padaugėjo neigiamų nuostatų, kiek tai liečia ieškovo asmenį bei jo darbinę veiklą, buvo sumenkintas ieškovo orumas ir savivertė, pažeminta garbė. Ieškovui atsakovo veiksmais padaryta neturtinė žala siekia 2000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas turėjo asmeniškų priešiškų nuostatų ieškovo atžvilgiu, nes atsakovas už smurtą ieškovo atžvilgiu buvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn, nusikalstamą veiką įvykdžius taip pat ieškovo darbovietėje. Paaiškina, jog dėl minėtų atsakovo veiksmų buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir atsakovas 2020 m. kovo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Minėtas nutarimas buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarimu, kuriame teismas nurodė, kad nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu pasakyti žodžiai „melagis“ gali nuteikti nemaloniai ir yra nepateisinami.
3. Atsakovas M. A. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, kadangi nuo 2018 m. yra VšĮ Radviliškio ligoninės direktorius, todėl visuomenė turi pagrįstą didesnį interesą žinoti apie joje veikiančius asmenis, galinčius daryti įtaką visuomenės ir jos narių gyvenimui. Pabrėžia, jog ieškinyje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui sukelti pažeidimai dėl atsakovo paskleistos informacijos socialiniame tinkle būtų buvę skaudūs ar pakenkę jo profesinei karjerai. Ieškovas ir toliau eina tas pačias pareigas, jo atžvilgiu nebuvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, visuomenės požiūriu jis tebėra nepriekaištingos reputacijos. Tvirtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl duomenų, o dėl pagrįstai susiformavusios atsakovo nuomonės išsakymo iš tų duomenų, kuriuos atsakovas surinko apie ieškovą kaip apie viešąjį asmenį. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas iškėlė savo kandidatūrą 2019 m. savivaldos rinkimuose, o jį išrinkus – atsisakė eiti dirbti į savivaldybės tarybą. Mano, jog toks viešojo asmens elgesys, kai jis kandidatuoja į savivaldybės tarybą, tačiau atsisako eiti pareigas, kad liktų gerokai didesnes pajamas užtikrinančiose pareigose gali būti vertinamas kaip rinkėjų apgaudinėjimas. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pripažinta, kad ieškovas neteisėtai buvo pripažintas laimėjęs konkursą Radviliškio ligoninės direktoriaus vietai užimti. Teigia, jog ieškovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jis privalėjo suprasti konkurso metu paskelbtus reikalavimus kandidatams. Argumentuoja, jog 2017 m. vasarą bėgime „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“ bėgant su ieškovu, jis paneigė gandus, jog planuoja užimti VšĮ Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigas, nes nėra medikas ir neturi tinkamo išsilavinimo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis rinko informaciją apie ligoninės finansinę būklę. Atkreipia dėmesį, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė operacinį stalą traumatologinėms operacijoms nusipirko beveik tris kartus pigiau nei ieškovo sudaryta komisija, todėl teigia, kad atsakovo nuomonė apie biudžeto lėšų „taškymą“ pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies pripažino, kad atsakovas M. A. socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyroje 2019 m. rugpjūčio 2 d. viešai transliuodamas vaizdo įrašą, filmuotą VšĮ Radviliškio ligoninėje, paskleidė duomenis apie ieškovą – „taškot biudžeto mokėtojų lėšas“, „neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus“, „kad melagis esat – tai faktas“, kurie pažemino ieškovo V. S. garbę ir orumą. Teismas priteisė iš atsakovo M. A. ieškovui V. S. 500 Eur neturinę žalą bei 778,13 bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo atsakovą M. A. pašalinti jo „Facebook“ paskyroje 2019 m. rugpjūčio 2 d. įkeltą vaizdo įrašą, filmuotą VšĮ Radviliškio ligoninėje; likusią ieškinio dalį atmetė ir iš ieškovo V. S. valstybei priteisė 166,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui M. A. teiktą antrinę teisinę pagalbą.
5. Susipažinęs su atsakovo paskelbto viso vaizdo įrašo, transliuoto 2019 m. rugpjūčio 2 d. socialiniame tinkle „Facebook“ turiniu, t. y. atsižvelgiant į pasakytų teiginių kontekstą, teismas padarė išvadą, jog paskelbti teiginiai yra atsakovo reakcija į tam tikras praeityje buvusias ar esamas aplinkybes, juose nėra nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija apie faktus, tai yra atsakovo asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas. Vaizdo įrašo kontekstas, kurio metu buvo pasakyti ginčo teiginiai, yra neigiamo pobūdžio, nes jame ieškovas įvardinamas kaip taškantis biudžeto mokėtojų lėšas, neteisėtai pasirašinėjantis dokumentus, melagis. Tokiu būdu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovo nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, todėl šiuos teiginius teismas pripažino atsakovo paskelbta nuomone apie ieškovą.
Atsiliepimas
6. Įvertinęs atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog ieškovas atsakovui yra sakęs, kad neplanuoja dalyvauti Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigose, tačiau praėjus kuriam laikui dalyvavo konkurse į VšĮ Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigas, į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas neteisėtai buvo pripažintas laimėjęs konkursą VšĮ Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, į tai, kad ieškovas iškėlė savo kandidatūrą 2019 m. vietos savivaldos rinkimuose, tačiau atsisakė eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kad galėtų dirbti VšĮ Radviliškio ligoninės direktoriumi, į atsakovo nurodytas VšĮ Radviliškio ligoninės operacinio stalo pirkimo kainas, teismas sprendė, jog atsakovas teiginiuose nurodytai nuomonei pareikšti turėjo faktinį pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vertindamas minėtuose teiginiuose nurodytą atsakovo nuomonę apie ieškovą, teismas pažymėjo, jog šiai nuomonei pareikšti buvo pasirinkti žodžiai ir frazės, kurie yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą išreikšti, juo labiau tam, kad informuotų visuomenę, kur yra operacinis stalas, buvo būtina naudoti įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius. Ketinimas atkreipti visuomenės atkreipti dėmesį į savo reiškiamą nuomonę panaudojant įžeidžiančio pobūdžio sąvokas, teismo vertinimu nelaikomas pateisinama ir proporcinga priemone. Įvertinęs tai, teismas pripažino, jog ginčo vaizdo įraše atsakovo nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą.
8. Teismas vertino, jog ieškovas pamatęs apie save paskleistus atsakovo teiginius taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovo vaizdo įrašas buvo viešai paskelbtas (transliuotas tiesiogiai) socialiniame tinklapyje „Facebook“, kuris yra pakankami populiarus Lietuvoje, vaizdo įrašas peržiūrėtas apie 3500 kartų, šiai dienai jis tebėra įkeltas ir gali būti peržiūrėtas bet kurio asmens. Apklausti liudytojai patvirtino, jog po M. A. paviešinto vaizdo įrašo nukentėjo ieškovo dalykinė reputacija. vaizdo įrašas buvo aptarinėjamas ir už VšĮ Radviliškio ligoninės ribų, t. y. Šeduvos mieste. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą ir priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
9. Pripažinus, kad M. A. „Facebook“ paskyroje esantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. vaizdo įrašas žemina ieškovo garbę ir orumą, teismas tenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą, t. y. atsakovą įpareigojo panaikinti šį vaizdo įrašą. Pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti bei paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius per atsakovo socialinę „Facebook“ platformą, teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, todėl tokiu atveju paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas ginčijamu sprendimu tinkamai neįvertino ieškovo, kaip viešojo asmens, ir nuomonės apie jį reiškimo ribų ir jų vertinimo bei tinkamai nesivadovavo šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Ieškovas yra priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai, tai reiškia, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas konkrečiu atveju būtų pasinaudojęs savo, kaip viešojo asmens, galimybe paneigti, anot ieškovo, atsakovo paskleistas melagingas žinias ar atlikęs kitus veiksmus ieškovo nurodomai informacijai paneigti. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.
10.2. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad atsakovo pasirinkti žodžiai ir frazės yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Teismas tai padarė visiškai neatsižvelgdamas į kontekstą, t. y. į atsakovo nuomonės apie ieškovą išsakymo aplinkybes. Teismas visiškai nevertino paties ieškovo veiksmų, kad ieškovas tyčia pats provokuoja atsakovą, piktnaudžiauja savo padėtimi, ir vietoje to, kad suteiktų atsakovui objektyvią ir išsamią informaciją, paaiškintų visuomenei rūpimas aplinkybes apie VšĮ Radviliškio ligoninės operacinio stalo viešąjį pirkimą už 70000 Eur, visiškai nepagrįstai išsikviečia policiją. Vėliau visiškai nepagrįstai siekia atsakovo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo už tariamai atsakovo sutrikdytą viešąją tvarką bei visuomenės rimtį. Byloje surinkti faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina atsakovo išsakytą nuomonę apie ieškovą, ir atsakovo išsakytų teiginių nėra pagrindo vertinti kaip įžeidžiančių ar jų vertinti taip, kad atsakovas, išsakydamas minėtus teiginius, pažeidė ieškovo garbę bei orumą, ar iš anksto siekė pažeminti ieškovą ar padaryti jam kokios tai žalos.
10.3. Teismas ginčijame teismo sprendime vertino bei padarė išvadą, kad atsakovo išsakyti teiginiai yra ne žinia apie ieškovą, o jo nuomonė apie ieškovą, todėl, atsižvelgus į apeliaciniame skunde minimą suformuotą teismų praktiką, teismui taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatų bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą nebuvo teisinio pagrindo, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
10.4. Teismas netinkamai vertino šalių įrodymus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei suformuotą teismų praktiką įrodymų vertinimo klausimu, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad atsakovo nuomonė apie ieškovą yra įžeidžiamo pobūdžio ir menkinanti ieškovą. Teismas nepagrįstai vertino ieškovo teiginius dėl esą jam padarytos neturtinės žalos. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bei nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl buvusio Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. pakvietimo liudytoju, kuris galimai galėjo paaiškinti, ar atsakovo įrašo paviešinimas turėjo įtakos ieškovo, kaip pavaldinio, darbo santykiams, jo reputacijai ir pan.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovo atžvilgiu išsakyti V. S. garbę ir orumą žeminantys teiginiai, buvo ir tebėra paviešinti apelianto M. A. „Facebook“ asmeninėje paskyroje, todėl kažkoks viešas paskleistos neteisingos ir įžeidžiančio pobūdžio informacijos paneigimas pats savaime neduotų ieškovui laukiamo rezultato. Apeliantas iš esmės kelia naujus atsikirtimo motyvus, kuriais nesivadovavo pirmosios instancijos teisme, kas iš esmės patvirtina jo poziciją dėl nenoro įžeisti ar pažeminti ieškovą yra formali, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, o ne realus pagrindas vertinti jo veiksmus, kaip pagrįstus ir leistinus viešo asmens atžvilgiu. Ieškovas laikosi nuomonės, jog jo atžvilgiu buvo išsakoma ne konstruktyvi kritika, o sąmoningai veikiama siekiant įžeisti jo garbę ir orumą.
11.2. Apeliantas visiškai neteisingai interpretuoja savo išsakytas neigiamas frazes ieškovo atžvilgiu, laikydamasis pozicijos, kad tai yra jo nuomonė, kuri yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Teismas teisingai įvertino M. A. išsakytus teiginius ieškovo atžvilgiu kaip žeminančius jo garbę ir orumą.
11.3. Apeliantas kelia klausimą, dėl iš jo priteistos neturtinės 500 Eur žalos sumos dydžio, tačiau neatsižvelgia į tai, kad ieškovas vertino patirtą žalą gerokai daugiau, tik teismo ji buvo sumažinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.45 val., atėjo į VšĮ Radviliškio ligoninės administracijos patalpas ir, viešai transliuodamas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, filmavo įstaigos patalpas ir darbuotojus. Vaizdo įrašo metu atsakovas M. A. ieškovo VšĮ Radviliškio ligoninės direktoriaus V. S. atžvilgiu išsakė tokius teiginius: „taškot biudžeto mokėtojų lėšas“, „neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus“, „kad melagis esat – tai faktas“.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovo teiginius laikydamas nuomone, konstatavo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą ir priteisė ieškovui 500 Eur neturtinę žalą.
17. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neįvertino ieškovo, kaip viešojo asmens, ir nuomonės apie jį reiškimo ribų, nes ieškovas yra viešasis asmuo ir nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, dėl to iš esmės neturėtų atsakovui kilti civilinė atsakomybė. Apelianto įsitikinimu, viešasis asmuo turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias.
18. Ieškovas yra viešosios įstaigos direktorius, kurio specifinių teisių ribas nulemia užimamų pareigų svarbumas ir tai, kaip jis gerai yra žinomas visuomenėje, nes kuo didesnė asmens įtaka visuomenėje, tuo didesnis yra visuomenės poreikis žinoti apie tą asmenį. Teismo vertinimu, ieškovo viešumo lygis nėra toks, kokį turį didžiausią įtaką visuomenei darantys asmenys – politikai, valstybių, vyriausybių vadovai. Ieškovo teisės negali būti prilyginamos privatiems asmenims, tačiau jos nėra tokios, kaip politikų ar aukščiausio rango pareigūnų, ir ieškovo galimybės reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę yra gana ribotos. Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu išsakyti V. S. garbę ir orumą žeminantys teiginiai buvo transliuojami tiesiogiai atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, įrašas iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros nėra pašalintas, todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad viešas paskleistos neteisingos ir įžeidžiančio pobūdžio informacijos paneigimas pats savaime neduotų laukiamo rezultato.
19. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad atsakovo pasirinkti žodžiai ir frazės yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Apeliantas įsitikinęs, kad atsakovo išsakytų teiginių nėra pagrindo vertinti kaip įžeidžiančių ar jų vertinti taip, kad atsakovas, išsakydamas minėtus teiginius, pažeidė ieškovo garbę bei orumą, ar iš anksto siekė pažeminti ieškovą ar padaryti jam kokios tai žalos.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2020). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2020 pasisakyta ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nuomonės paskleidimo atveju – įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Kita vertus, kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir analizavo, ar paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą.
21. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo teiginių vertinimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčo informaciją ir vertino viso komentaro kontekste. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo paskelbto viso vaizdo įrašo, transliuoto 2019-08-02 socialiniame tinkle „Facebook“ turiniu, pritaria teismo išvadai, jog paskelbti teiginiai yra atsakovo reakcija į tam tikras praeityje buvusias ar esamas aplinkybes, juose nėra nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija apie faktus, tai yra atsakovo asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas, o pasakyti ginčo teiginiai, yra neigiamo pobūdžio, nes ieškovas įvardinamas kaip taškantis biudžeto mokėtojų lėšas, neteisėtai pasirašinėjantis dokumentus, melagis.
22. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Akivaizdu, kad atsakovo nurodyti teiginiai tapo žinomi kitiems asmenis. Šiuo atveju ieškinys pareikštas specialaus delikto pagrindu, kurio taikymui būtina sąlyga – duomenų paskleidimas. Paskleidimo faktui per socialinį tinklą konstatuoti nėra reikalinga identifikuoti socialinio tinklo skaitytojo asmenybę. Koks konkretus asmuo perskaitė paskelbtą komentarą neturi jokios teisinės reikšmės. Nes, kaip jau minėta, užtenka fakto, kad teiginiai tapo žinomi bent vienam pašaliniam asmeniui. Ginčo teiginių paskleidimo mastas aktualus sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau ne dėl paskleidimo juridinio fakto.
23. Atsakovo paviešintas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovas, kuriam prieš tai buvo nurodyta, jog į klausimus ieškovas atsakys tik raštu, tai ignoravo, daugybę kartų klausinėjo ieškovo, kur yra stalas, o ieškovui neatsakinėjant į atsakovo klausimus, įžeidžiamai reiškė savo nuomonę apie ieškovą. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad jo tikslas kaip žurnalisto buvo informuoti visuomenę apie perkamą operacinį stalą, tačiau išsakyti teiginiai siejami su ieškovo dalyvavimu vietos savivaldos rinkimuose. Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad operacinio stalo pirkimo procedūra transliacijos metu nebuvo baigta. Šiuo atveju apeliantas neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą išreikšti, juo labiau tam, kad informuotų visuomenę, kur yra operacinis stalas, buvo būtina naudoti ieškovą įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius. Atsakovo teiginių turinys yra pakankamas, kad jie būtų įvertinti kaip atsakovo nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Iš teiginių turinio, pasirinktos kalbos, vartojamų formuluočių bei intonacinių ženklų galima suprasti, kad tokia atsakovo nuomonė yra asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad paskelbti teiginiai nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą.
24. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę) tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys. Tokia pati įrodinėjimo pareiga nustatyta ir nuomonės paskleidimo atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą. Atsakovas šios pareigos neįvykdė. Byloje nustatyta, kad atsakovo vaizdo įrašas buvo viešai paskelbtas (transliuotas tiesiogiai) socialiniame tinklapyje „Facebook“, kuris yra pakankami populiarus Lietuvoje, vaizdo įrašas peržiūrėtas apie 3500 kartų, šiai dienai jis tebėra įkeltas ir gali būti peržiūrėtas bet kurio asmens. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos – VšĮ Radviliškio ligoninės darbuotojos D. N. ir S. L., patvirtino, jog po M. A. paviešinto vaizdo įrašo nukentėjo ieškovo dalykinė reputacija. Apklaustas liudytojas V. T. patvirtino, jog vaizdo įrašas buvo aptarinėjamas ir už VšĮ Radviliškio ligoninės ribų, t. y. Šeduvos mieste. Aplinkybė, kad nebuvo tenkintas atsakovo prašymas dėl buvusio Radviliškio rajono savivaldybės mero kvietimo liudyti aiškinantis, kiek atsakovo įrašo paviešinimas turėjo įtakos ieškovo, kaip pavaldinio, darbo santykiams, jo reputacijai ir pan., esant ištirtai įrodymų visumai, nepaneigia teismo padarytos išvados, kad atsakovo nuomonė apie ieškovą yra įžeidžiamo pobūdžio ir menkinanti ieškovą.
25. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino kiekvieno liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog paskleisti faktai atitinka tikrovę, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia prezumpcijos, jog teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog paskelbti duomenys yra neteisingi.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui pripažinus, jog atsakovo išsakyti teiginiai yra ne žinia apie ieškovą, o jo nuomonė, teismui taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatų bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą nebuvo teisinio pagrindo, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, CK 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus.
28. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai ir teisėtai nuomonė pripažinta peržengiančia leistinas ribas ir žeminančia ieškovo garbę ir orumą ir pritaikytas ieškovo prašytas ir šiuo atveju galimas pažeistos teisės gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Šiuo atveju nuomonės paskleidimui nebuvo taikyti specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog atsakovas, paskelbdamas ginčo teiginius, pažeidė ieškovo garbę ir orumą pripažino, jog yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
29. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovo teiginius dėl esą jam padarytos neturtinės žalos. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. su tuo, kad vien tik teisės pažeidimo faktas nagrinėjamu atveju nėra pakankama padarytos žalos kompensavimo priemonė, taip pat sutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
29. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas priteisė 500 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į paskelbtos nuomonės apimtį, paskelbimo vietą, vertino paskelbtos nuomonės įtaką visuomenei, atsakovo tikslą paskelbiant ginčo teiginius bei atsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamą žalos dydį bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo (nuo 144 Eur iki 2 896 Eur). Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į sukeltus padarinius ieškovui, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo šios sprendimo dalies keisti ar naikinti.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.