Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. B. ir V. B. bei trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: atskirti nepilnametę M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. B. atžvilgiu; priteisti iš I. B. išlaikymą nepilnametei dukrai M. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti M. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tol, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo; nustatyti, kad išlaikymą nepilnametei M. B. tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos jai nustatymo, uzufrukto teise valdo ir tvarko jo laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2025m. rugpjūčio 8 dieną pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į faktinę atsakovės šeimos situaciją, pozityvia linkme pasikeitusias atsakovės šeimos aplinkybes, atsiima ieškinį dalyje dėl nepilnametės M. B. atskyrimo nuo motinos I. B. ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos proceso inicijavimo), bei prašo teismo šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą .

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko dalyje dėl V. B. tėvo valdžios apribojimo ir nepalaiko ieškinio dalies I. B. atžvilgiu. Atstovė nurodė, kas ieškovas atsiėmė visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, nes atsakovės faktinė situacija pasikeitė, atsakovė siekia atkurti ryšį su dukra, todėl atsakovės atžvilgiu prašo ieškinį palikti nenagrinėtą. Atstovė nurodė, kad atsakovai su jų dukra M. buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Atsakovas, gyvendamas centre, ne kartą pažeidė vidaus taisykles, nes vartojo alkoholį. Po to jis išvyko iš centro ir daugiau negrįžo. (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo nutraukta atsakovų santuoka. Dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai. 2024 metų vasario mėnesį atsakovas V. B. atsisakė jam siūlomų valstybės tarnybų paslaugų dėl priklausomybės alkoholiui įveikimo ir gyvenimo būdo pakeitimo. Atsakovas nuo išvykimo iš centro, kur gyveno su žmona ir dukra, daugiau dukra nesirūpino, ja nesidomėjo, neteikė išlaikymo. Yra net du pagrindai atsakovui V. B. apriboti tėvo valdžią – jis visiškai nesirūpina dukra ir vengia atlikti pareigas vaikui. Jam yra nustatyta priklausomybė alkoholiui, kurios atsakovas nesprendžia. Atstovė prašo tenkinti ieškinį atsakovo V. B. atžvilgiu.

Atsakovas V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jam įteiktas ieškinys su priedais, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteiktas asmeniškai atsakovui.

Atsakovė I. B. ir jos atstovė sutinka su ieškovo prašymu dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės I. B. atžvilgiu. Atsakovės atstovė prašo tenkinti ieškinį atsakovo atžvilgiu, apriboti tėvo valdžią, nes jis dukra visiškai nesirūpina, neteikia išlaikymo.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovė prašo tenkinti ieškinį V. B. atžvilgiu, nes jis nuo pasišalinimo iš gyvenamosios vietos centre daugiau vaiku nesidomėjo. Atstovė sutinka su ieškovo prašymu atsiimti ieškinį I. B. atžvilgiu, nes ji stengiasi bendrauti su dukra, mergaitę lanko, į susitikimus su vaiku ateina pasiruošusi.

Ieškinys atsakovo V. B. atžvilgiu tenkintinas.

Ieškinys atsakovės I. B. atžvilgiu paliktinas nenagrinėtas.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad M. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra I. (B.) B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 11005-496/2025 nutraukta I. B. ir V. B. santuoka. Jų nepilnametės dukters M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su mama I. B., iš atsakovo V. B. dukrai priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės.

Šiaulių apylinkės teismas Kelmės rūmų 2024 m. liepos 31 dienos nutartimi civilinėje byloje e2SP-10783-496/2024 teismas leido paimti nepilnametę M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą I. B. ir V. B..

Kelmės rajono savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu M. B. laikinu globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikti įrodymai, kad dar iki vaiko paėmimo iš tėvų, atsakovai su mažamete dukra M. buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 21 d. peržiūrėtas pagalbos atsakovų šeimai planas ir nustatyta, jog atsakovė su dukra vis dar gyvena centre, o atsakovas dėl pašlijusių tarpusavio santykių su atsakove, 2023 m. vasario 13 d. išvyko iš centro ir į jį nebegrįžo. Nuo to laiko jis dukters nematė, su ja nebendravo, prie išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas užimtumo tarnyboje nesiregistravo, priklausomybės alkoholiui problemos nesprendė, psichiatro skirų vaistų nevartojo. Atsakovo pajamos atsitiktinės, biudžeto planavimo įgūdžiai prasti, jis turi antstolių išieškomų įsiskolinimų.

2024 m. vasario 8 d. Kelmės rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad atsakovas, po to, kai išvyko iš centro, dukters nė karto neaplankė, ja nesidomi, neteikia dukrai išlaikymo. Jis nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, dirbančia su jo šeima. Atsakovas nesudaro sąlygų teikti socialinės priežiūros paslaugas, slepia savo gyvenamąją vietą. Atsakovas nenori, kad kas nors sužinotų jo buvimo vietą. Su atsakovu ne kartą bandyta susiekti telefonu, tačiau jis vengė bendrauti. Atsižvelgiant į atsakovo atsisakymą bendradarbiauti, jam 2024 m. vasario 6 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas.

Anksčiau minėtoje Šiaulių apylinkės teismas Kelmės rūmų 2024 m. liepos 31 dienos nutartyje, civilinėje byloje e2SP-10783-496/2024, dėl leidimo paimti nepilnametę M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą, ne kartą yra akcentuota, kad V. B. jau 2024 m. viduryje ir anksčiau yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, su vaiku nebendrauja, nesiekia auginti dukrą.

Iš įrodymų, pateiktų šioje byloje, teismas nustatė, kad po minėtos teismo nutarties dėl leidimo paimti vaiką priėmimo atsakovas V. B. nesiima jokių veiksmų, kad vaikas būtų grąžintas gyventi į jo šeimą, nekeičia gyvenimo būdo, toliau nesirūpina dukra ir jos neišlaiko. Tai patvirtina šalių ir trečiojo asmens atstovės pasisakymai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K., atvejo vadybininkė, nurodė, kad V. B. pasišalino iš jam paskirtos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo jam paskirtos atvejo vadybininkės, slėpė savo gyvenamąją vietą, jis labai dažnai vartojo alkoholį. Trumpą laiką atsakovas buvo apsigyvenąs (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė gavusi informaciją, kad ir (duomenys neskelbtini) V. B. vengė kontaktų su socialiniais darbuotojais. Dėl atsakovo nebendradarbiavimo 2024-02-06 atvejo vadybos procesas buvo baigtas. Po to V. B. nė karto nesikreipė dėl pagalbos jam suteikimo.

Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Pažymėtina, jog tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turi būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvai nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.

Teismas vertina, kad šioje byloje susiklostė ilgalaikė faktinė padėtis, kai buvo nustatytas nuolatinis netinkamas tėvo V. B. elgesys savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad atsakovas V. B. nesirūpina savo nepilnamete dukra M. B.. Jis nusišalinęs nuo tėvo valdžios įgyvendinimo vaiko atžvilgiu, prie vaiko išlaikymo neprisideda, juo nesidomi, neaplanko. Jis pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nesiekė įgyvendinti, kol galiausiai apskritai atsisakė pagalbą teikiančių specialistų paslaugų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovo V. B. kaltės, jo abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jų mažametė dukra apie dvejus metus negauna tėvo dėmesio ir globos. Atsakovas savo pasirinkimu nusišalino nuo tėvo pareigų vaikui. Tokiu savo elgesiu atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi bei tolimesniam asmenybės formavimuisi. Aplinkybių, leidžiančių tikėtis, jog jis pakeis požiūrį į situaciją, nenustatyta.

Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas vaikui. Atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jis nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaiku, priklausomybės alkoholiui nesprendžia. Atsakovas yra ilgą laiką visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir domėjimosi vaiku. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B. dukters M. B. atžvilgiu, ieškinys tenkintinas.

Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas sustabdo jo asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, bet išlieka jo teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga savo vaiką išlaikyti (CK 3.192 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Taip pat išaiškintina atsakovui, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Šiuo sprendimu nesprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimas, nes išlaikymas M. B. iš atsakovo yra priteistas 2023 m. lapkričio 20 dienos sprendimu.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (496 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė atskirti vaiką nuo atsakovės I. B., priteisti iš I. B. išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., nustatyti M. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tol, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo; nustatyti, kad išlaikymą nepilnametei M. B. tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos jai nustatymo, uzufrukto teise valdo ir tvarko jo laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini).

Tačiau 2025m. rugpjūčio 8 dieną ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į faktinę atsakovės I. B. šeimos situaciją, pozityvia linkme pasikeitusias atsakovės šeimos aplinkybes, atsiima ieškinį dalyje dėl nepilnametės M. B. atskyrimo nuo motinos I. B. ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos proceso inicijavimo), bei prašo teismo šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau, kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą.

Šioje byloje ieškinys jau buvo priimtas ir įteiktas atsakovei, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė sutiko dėl ieškinio atsiėmimo I. B. atžvilgiu, todėl ieškovo prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas ir šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Šalys CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, todėl iš atsakovo V. B. nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Remiantis šiuo kodekso straipsniu ir dėl to, kad ieškovas atsiėmė ieškinį atsakovės I. B. atžvilgiu, nepriteistinos išlaidos už atsakovei I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai (496 straipsnio 1 dalis).

Palikti nenagrinėta ieškinio dalį dėl nepilnametės M. B. atskyrimo nuo motinos I. B. ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (išlaikymo priteisimo iš I. B., nuolatinės globos proceso inicijavimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.