- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- eI-3642-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00126-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Ekoagros“
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ Telšių filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas K. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-23 (AG- 486/01-2018) ir pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo (toliau – ir VšĮ „Ekoagros) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. LSK-T-18-11035 „Dėl apeliacijos“ ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio 25 d. jis ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė neterminuotą sutartį, pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas pareiškėjo ūkio veiklos patikrinimas nustatyti, ar laikomasi ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų. Tikrinimo metu buvo paimti mėginiai iš pareiškėjo dirvožemio lauko, kurie patikrinti „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“. Patikrinus šiuos mėginius iš laboratorijos buvo gautas atsakymas, jog tirtame mėginyje rasta Aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) 0,018 mg/kg, kuri yra herbicido glifosato skilimo produktas. 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie neatitiktį reikalavimams, o pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės (produkto nesertifikavimas). Nesutikdamas su šiuo sprendimu 2018 m. spalio 26 d. pareiškėjas pateikė skundą Apeliacinei komisijai, tačiau atsakydamas į šį skundą 2018 m. lapkričio 7 d. VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialas nurodė, jog pateikta apeliacija nebus nagrinėjama. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas K. G. pateikė skundą Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ginčydamas VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo sprendimą Nr. LSK-T-18-11035. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi šį skundą, 2019 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-23 (AG-486/01-2018), kuriuo nutarė K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėjas K. G. 2018 m. spalio 26 d. VšĮ „Ekoagros“ išsiuntė raštą „Dėl dirvožemio tyrimo rezultatų“. Šiame rašte pareiškėjas sertifikavimo įstaigai VšĮ „Ekoagros“ nurodė, jog ekologine augalininkyste užsiima nuo 2007 metų, per visą tą laikotarpį veikloje nenaudojo jokių neleistinų augalų apsaugos priemonių, taigi, jo produkto gamybos procesas atitinka keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas pateikė prašymą sertifikavimo įstaigai „atlikti pakartotinius lauko grunto mėginių tyrimus paimant mėginius iš platesnio lauko ploto ir iki kol bus atliekami pakartotiniai lauko grunto mėginių tyrimai, pratęsti apeliacijos laikotarpį“. Taip pat pareiškėjas raštu prašė atidėti nutarimo Nr. NUS-T-18-02355 vykdymą iki kol bus gauti pakartotiniai tyrimų rezultatai. Vadovaujantis VšĮ „Ekoagros“ nuostatomis (išdėstytomis Apeliacijų dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše), apeliacija – tai sertifikavimo įstaigos apeliacinei komisijai adresuotas motyvuotas prašymas, kuriuo ūkio subjektas prašo peržiūrėti sertifikavimo įstaigos priimtą sprendimą dėl ekologinės gamybos ar NKP sertifikavimo. Pareiškėjas nurodo, jog jo prašymas buvo paremtas būtent motyvais dėl sertifikavimo įstaigos sprendimo peržiūrėjimo. Šiame kontekste ypatingai svarbu ir tai, jog pati VšĮ „Ekoagros“, atsakydama į K. G. raštą, iš esmės pripažino, jog pareiškėjas pateikė būtent apeliaciją, tai patvirtina ir jų vartojami teiginiai, pavyzdžiui, sprendimo pavadinimas „Dėl apeliacijos“ bei teksto teiginiai jog „pateikta Apeliacija nebus nagrinėjama“. Taigi, pareiškėjo nuomone, VšĮ „Ekoagros“ pati pripažino, jog jis pateikė apeliaciją, tačiau nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pateiktą skundą. Pareiškėjas mano, jog Komisija nepagrįstai vertino, jog jo pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip apeliacija. Pareiškėjo manymu, taikant poveikio priemones už pažeidimus būtent VšĮ „Ekoagros“ turi pareigą įrodyti, jog pažeidimai buvo padaryti ir jog juos padarė būtent pareiškėjas, nes institucija, taikanti poveikio priemones, turi įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju, pareiškėjo kaltės klausimo VšĮ „Ekoagros“ apskritai nesprendė, o 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo „Dėl dokumentų išdavimo“ Nr. LSK-T-18-09929 nemotyvavo jokiais pagrįstais argumentais, išskyrus formalius patikrinimo rezultatus, kurių patikimumas taip pat neįrodytas dokumentais. Mano, jog vien laboratorijoje atlikti tyrimai ir nustatytas itin nedidelis neleistinų medžiagų kiekis negali būti prilyginamas įrodymui, savaime patvirtinančiam pareiškėjo kaltę. Tokie įrodymai niekaip nepatvirtina fakto, jog neleistinas medžiagas ekologiniame ūkyje įgijo ir naudojo būtent pats pareiškėjas, taigi, tai nėra pareiškėjo tyčią ir kaltę patvirtinantys duomenys. Nagrinėjamoje situacijoje VšĮ „Ekoagros“ net neįrodinėjo, jog teisės pažeidimą padarė būtent pareiškėjas ir iš karto, net nesiaiškindama ir nevertindama kitų galimų šių neleistinų medžiagų patekimo į pareiškėjo laukus galimybių (pareiškėjo tyčinio reikalavimų nesilaikymo), nepareikalaudama iš pareiškėjo jokių papildomų dokumentų, kurie pagrįstų, ar draudžiamos medžiagos buvo naudojamos ar ne, nerinkdama jokių kitų įrodymų, pritaikė poveikio priemones pareiškėjui. Nurodė, kad prieš pradedant ūkininkavimą pareiškėjo laukai, kuriuose buvo vykdoma ekologinė augalininkystė, nebuvo patikrinti. Tai yra pareiškėjui nebuvo keliami tokie reikalavimai, jo nebuvo prašoma pateikti laukų tyrimų rezultatus. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti, ar laukai, kuriuose ši veikla buvo pradėta vykdyti, jau veiklos vykdymo pradžios metu atitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis aplinkybe, jog laukuose rastas neleistinų medžiagų (glifosato skilimo produkto aminometil fosfoninės rūgšties AMPA) kiekis 2017 metais buvo 0,036 mg/kg, o 2018 metais šios medžiagos kiekis buvo tik 0,018 mg/kg, t. y. dvigubai mažesnis nei pernai metais, pareiškėjas mano, jog ši medžiaga laukuose buvo nuo pat ūkininkavimo pradžios, būtent todėl jos vis mažesni kiekiai iki šiol gali būti aptinkami jo valdomuose žemės sklypuose. Neleistinos medžiagos pareiškėjo laukuose galėjo būti rastos ir dėl gretimuose sklypuose žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų darbų, kurie ūkininkaudami savo veikloje tikėtinai naudoja neleistinus produktus. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, jog naujai paimti mėginiai nenuginčytų ankstesnių tyrimų rezultatų. Pareiškėjo manymu, vien laboratoriniai tyrimų rezultatai nėra pakankamas įrodymas, neabejotinai patvirtinantis pareiškėjo kaltę dėl draudžiamų medžiagų naudojimo, o nepašalinus abejonių dėl ūkininko kaltės, nėra jokių galimybių motyvuotai skirti poveikio priemonę. Pareiškėjas neginčija laboratorinių tyrimų rezultatų ir nebando paneigti fakto, jog nedidelis kiekis AMPA medžiagos jo valdomuose laukuose buvo rastas, tačiau vertina, jog pažeidimas be jokios jo kaltės yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių produkcijos ekologiškumui. VšĮ „Ekoagros“ nepateikė iš esmės jokių įrodymų dėl pareiškėjo kaltės, išskyrus vienintelę laboratorijos išvadą su galima 50 procentų paklaida, kuri neįrodo tyčinio ūkininko, sąmoningo paties pareiškėjo reikalavimų nesilaikymo ar žalos aplinkai bei ekologiškai produkcijai, padarymo. Mano, jog VšĮ „Ekoagros“ neįrodė pareiškėjo kaltės, nepareikalavo iš pareiškėjo papildomų dokumentų, neatliko jokių kitų tyrimo veiksmų, suteikiančių galimybę tiksliai įvertinti ar pareiškėjas tyčia nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o nesant tokių duomenų, pareiškėjo nuomone, sprendimas taikyti poveikio priemones už pažeidimą, kuris gali būti atliekamas tik tyčia atliekant draudžiamus veiksmus (tyčia naudojant draudžiamas medžiagas) negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos. Šiuo atveju institucija savo sprendimo nepagrindė jokiais motyvais, be to, institucija net neatsižvelgė į tai, jog laboratorijose atliekamų tyrimų duomenys gali būti netikslūs ir sprendime apie tai nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, tokios griežtos poveikio priemonės galėtų būti taikomos tik tokiais atvejais, kai rasti neleistinų medžiagų kiekiai darytų įtaką ekologiniams produktams ar kai būtų nustatyta, jog ūkininkas tyčia ir sąmoningai naudojo draudžiamas chemines medžiagas, tačiau tokie atvejai būna akivaizdūs, o nustatytas AMPA kiekis itin didelis. Vis dėlto, šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas, ir, pareiškėjo nuomone, net nesuderinamas su Reglamento Nr. 834/2007 tikslais.
Atsiliepimas
Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ Telšių filialas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. atliktas kasmetinis pareiškėjo ūkio patikrinimas. Pagal mėginių atrinkimo planą iš lauko (duomenys neskelbtini) Nr. 1, kuriame 2018 metais augo vasariniai kviečiai, paimtas dirvožemio mėginys. Mėginys paimtas iš 6 skirtingų vietų. 2018 m. rugsėjo 21 d. gautas atsakymas iš akredituotos laboratorijos Eurofins I Dr. Specht Laboratorien GmbH, kuriame nurodyta, kad tirtame dirvožemio mėginyje rasta aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) 0,018 mg/kg, kuri yra herbicido glifosato skilimo produktas. Glifosatas ir glifosato skilimo produktas aminometilo fosfoninė rūgštis (AMPA) nėra įvardinta 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II priede kaip leistinas produktas naudoti ekologinėje gamyboje. Įvertinus gautus laboratorinių tyrimų rezultatus ir vadovaujantis Všį „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) patvirtintos „Neatitikčių vertinimo procedūros“ (PR-05) A priedu, pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui buvo pritaikyta 32 neatitiktis „Sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje“ ir I lygio poveikio priemonė – įspėjimas. Laukas Nr. l, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 21,95 ha vertinamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, nes iš lauko paimtame mėginyje rasta neleidžiamų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų likučių ir laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. 2018 metų vasarinių kviečių produkcija gali būti realizuojama įprastiniu statusu. Apie pritaikytą neatitiktį 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. NUT-T-18-024715 pagrindu pareiškėjas informuotas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-T-18-09929. Pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją raštu Nr. KG/24, nurodydamas, kad prašo atlikti pakartotinius lauko grunto mėginių tyrimus paimant mėginius iš platesnio lauko ploto, ir kol bus atliekami pakartotiniai lauko grunto mėginių tyrimai, prašo apeliacijos laikotarpį pratęsti. Nutarimo Nr. NUS-T-18-02355 vykdymą atidėti, kol bus gauti pakartotinių tyrimų rezultatai. 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. LSK-T-18-1103 atsakovas informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 15 punktu, Apeliacijų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (TV-14), patvirtinto VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21, 6 ir 7 punktu, pareiškėjo pateiktas raštas dėl dirvožemio tyrimų rezultatų nėra Apeliacinės komisijos nagrinėjimo dalykas bei vertinimo objektas, todėl nesudarytų Apeliacinei komisijai pagrindo peržiūrėti pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl sertifikavimo. Pareiškėjas informuotas, kad pateikta Apeliacija nebus nagrinėjama, o papildomai paimti grunto mėginių tyrimai nepanaikintų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. rašte Nr. KG/24 neprašė, kaip to reikalauja teisės aktai, peržiūrėti sertifikavimo įstaigos priimtą sprendimą dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, tik prašė atlikti pakartotinius lauko grunto mėginių tyrimus ir kol bus atliekami, pratęsti apeliacijos laikotarpį. Pabrėžė, kad atlikti pakartotinius mėginių tyrimus nėra Apeliacinės komisijos funkcija ir pareiškėjas raštu neprašė peržiūrėti sertifikavimo įstaigos sprendimo. Taip pat nurodė, kad papildomai paimti grunto mėginių tyrimai nepanaikintų 2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. LSK-T-18-09929 sprendimo dėl dokumentų išdavimo, kadangi laboratoriniai tyrimų rezultatai nėra nuginčyti, ir naujai paimti mėginiai ar jų rezultatai nepanaikintų 2018 m. rugsėjo 21 d. laboratorinių tyrimų rezultatų ir jų pagrindu priimtų sprendimų. Tą akcentavo ir Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. sausio 10 d. sprendime. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad „prieš pradedant ūkininkavimą pareiškėjo laukai, kuriuose buvo vykdoma ekologinė augalininkystė, nebuvo patikrinti, tai yra, pareiškėjui nebuvo keliami tokie reikalavimai, jo nebuvo prašoma pateikti laukų tyrimų rezultatus“. Tokio reikalavimo nenumato nei nacionaliniai, nei ES teisės aktai, ūkio subjektas pats turi valdyti rizikas ir įsivertinti, ar jo laukai, prieš pradedant ekologiškai ūkininkauti, nėra užteršti ir esant įtarimams imtis atitinkamų priemonių, tačiau pareiškėjas to nedarė ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių tokioje situacijoje imtųsi vidutinių gabumų protingas ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias). Glifosatai (sintetiniai herbicidai) ir jų skilimo produktai (AMPA), kurie buvo nustatyti pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 264, p. 1) II priede, kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Tai reiškia, jog glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, kaip patvirtina atlikti tyrimai, ištyrus mėginį rasta aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) 0,018 mg/kg. Nustačius glifosato ar jo skilimo produktų buvimą dirvožemyje, nustatytas jo kiekis nedaro įtakos pritaikant ūkio subjektui poveikio priemones, kas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek neleistinos medžiagos aptikta dirvožemyje, poveikio priemonė bus pritaikyta ta pati, jos niekaip nediferencijuojant. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog neatitikties teisės aktu reikalavimams sudėtis yra formali, t. y. žemės ūkio produkcija, kurios gamyboje (šiuo atveju – dirvožemyje) buvo aptikta neleistinų naudoti medžiagų, negali būti pripažinta ekologiška, nepriklausomai nuo šių neatitikčių priežasties, todėl pareiškėjo kaltė šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi ir neprivalo būti nustatinėjama. Taigi, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, teismų suformuota praktika, atliktais laboratoriniais tyrimais, buvo nustatyta, jog K. G. ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosato skilimo produktas aminometil-fosfoninė rūgštis (AMPA), net ir mažiausias jos kiekis, ekologinėje gamyboje yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialas teisėtai ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“. Pažymėjo, kad laboratorinius tyrimus atlikusi laboratorija Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ yra akredituota (akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005) Vokietijos akreditavimo įstaigos „DAkkS“, laboratorinių tyrimų analitinėse ataskaitose prie tyrimui taikyto metodo pažymėtas simbolis „(#)“, kurio paaiškinime nurodyta, jog tai reiškia, kad Eurofins Dr. Specht Laboratorija (Hamburge) yra akredituota šiam testui atlikti, todėl abejonių dėl laboratorijos ar jos taikomų tyrimo metodų pagrindo nėra. Net ir pritaikius pareiškėjo manymu turimą taikyti matavimo paklaidą ir konstatavus į mažesnę paklaidos pusę 0,009 mg/kg, neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučiai vis tiek būtų nustatyti ir vis tiek pareiškėjui būtų taikoma analogiška sankcija.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-11035 „Dėl apeliacijos“ ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo sprendimų buvo atmestas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. G. ir atsakovas VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 25 d. sudarė neterminuotą sutartį, pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus. 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinus pareiškėjo ūkį užpildytas Ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG-T-18-01662 ir pagal mėginių atrinkimo planą iš pareiškėjo lauko paimti trys dirvožemio mėginiai. Kaip nurodyta Mėginio atrinkimo akte Nr. 18-227MA, mėginiai paimti iš 6 skirtingų vietų, dirvožemio mėginys paimtas iš armens sluoksnio, iš kiekvienos mėginio vietos paimant truputį žemės ir dedant į tris maišelius. Mėginys imtas kastuvėliu mūvint vienkartines pirštines. Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ 2018 m. rugsėjo 21 d. analitinėje ataskaitoje AR-18-SP-126576-01 nurodyta, kad atlikus analizę dirvožemio mėginyje Nr. HB3464258 rasta 0,018 mg/kg AMPA likučių. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“, kuriame nurodyta, jog atsakovas, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. NUT-T-18-02471 pagrindu anuliuoja anksčiau išduotą patvirtinamąjį dokumentą bei nurodo pareiškėjo ūkiui taikomas poveikio priemones: I lygio neatitiktis – įspėjimas. Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui taikyta poveikio priemonė – IV lygio neatitiktis – produkcijos nesertifikavimas, nėra ginčo objektu šioje byloje. Pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. apeliacinei komisijai pateikė raštą, kuriuo prašė atlikti pakartotinius lauko grunto mėginių tyrimus, paimant mėginius iš platesnio lauko ploto, ir, kol bus atliekami pakartotiniai mėginių tyrimai ir gauti rezultatai, pratęsti apeliacijos laikotarpį bei atidėti nutarimo NUS-T-18-02355 vykdymą. VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. LSK-T-18-11035 pareiškėjas buvo informuotas, kad Apeliacinė komisija, vadovaujantis Apeliacijų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21, (toliau – Aprašas) 6, 7 punktais, nagrinėja apeliaciją, jei ji yra dėl priimto sprendimo dėl sertifikavimo. Kadangi pareiškėjo raštas dėl dirvožemio tyrimo rezultatų nėra Apeliacinės komisijos nagrinėjimo dalykas bei vertinimo objektas bei nesudarytų pagrindo peržiūrėti pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl sertifikavimo, pateikta apeliacija nenagrinėjama. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsakymu, apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. LSK-T-18-11035 bei 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. LSK-T-18-09929. Lietuvos administracinių ginčų komisiją K. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ekologinio ūkininkavimo taisykles ir reikalavimus nustato: 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas); 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas); Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir Taisyklės); 2015 m. gegužės 25 d. Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros PR-08, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (toliau – ir Procedūra).
Įgyvendinimo reglamento Nr. 834/2007 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013) preambulės 1 ir 22 punktuose nustatyta, kad ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros. Svarbu išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais, todėl reikėtų griežtai apriboti ekologinei gamybai taikomų reikalavimų išimtis ir jas numatyti tik tuomet, kai išimtinių taisyklių taikymas yra pagrįstas. Atitinkamai, Įgyvendinimo reglamente įtvirtinta, jog trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei jas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį (12 straipsnio 1 dalies d punktas). Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka leidžia ekologinėje gamyboje naudoti bei ir įtraukia į ribotą sąrašą produktus ir medžiagas, kurie gali būti naudojami ekologinio ūkininkavimo veikloje (16 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo valdomuose laukuose buvo rastas nedidelis kiekis AMPA medžiagos, t. y. pareiškėjas neginčija laboratorinių tyrimų rezultatų. Pareiškėjas nurodo, kad taikomos poveikio priemonės yra per griežtos, nėra atsižvelgiama į mažą rastos AMPA medžiagos kiekį, nurodo, jog kita Vokietijos laboratorija skirtingai vertintų rastos medžiagos kiekį.
Procedūroje PR-08 (5. Aprašymas) nustatyta, kad „mėginiai tiriami akredituotose laboratorijose, taikant akredituotus/atestuotus metodus. Įrodymai, kad mėginys ištirtas akredituotu/atestuotu metodu, pateikiami gautame mėginio tyrimo protokole, kuriame nurodomas specialus akreditacijos/atestacijos ženklas“. Į bylą pateiktas laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005, kuriame nurodytos akreditavimo sritys ir įtvirtinta galimybė laisvai pasirinkti standartizuotus arba jiems lygiaverčius tyrimo rezultatus, taip pat pateiktoje 2016 m. spalio 18 d. analitinėje ataskaitoje Nr. AR-16-SP-121181-01, kurioje įvertinti atsakovo pateikto mėginio – ekologiško lauko dirvožemio tyrimo rezultatai, nurodyti duomenys (simbolis #, reiškiantis akreditaciją testui atlikti) patvirtina, kad tiek minėta laboratorija, tiek ir pats metodas glifosato ir AMPA tyrimui atlikti yra akredituoti.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi teisę vykdyti sertifikavimo įstaigos funkciją, atlikti patikrinimus, imti ir tirti neleistinų ekologinėje gamyboje produktų bandinius, siekiant nustatyti pažeidimus, susijusius su galimu užteršimu, taikyti poveikio priemones.
Atsakovas, kaip kontrolės institucija, vykdydamas savo funkcijas, susijusias su neleistinų produktų panaudojimu ekologinėje gamyboje, siekdama nustatyti gamybos būdo atitikimą ekologinei gamybai teisės aktuose keliamiems reikalavimams, nustatyta tvarka paima mėginius ir tiria akredituotoje laboratorijoje. Į šį vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir platinimo etapai. Sertifikavimo įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. (Taisyklių 33 p.). Detalią dirvožemio mėginio (bandinio) paėmimo, formavimo, paruošimo, supakavimo ir išsiuntimo tyrimui akreditavimo laboratorijai tvarką reglamentuoja jau minėta VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta „Mėginių atrinkimo paruošimo ir išsiuntimo procedūra PER-8“ (2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-25 redakcija), kurios kontrolės funkciją vykdanti sertifikavimo įstaiga privalo besąlygiškai laikytis. Procedūros 5 dalyje nustatyta, kad „pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas – jis turi būti paimtas iš kelių vietų taip, kad atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas (rekomenduojama imti iš tos vietos, kur galima didžiausia tarša). Imant mėginius, turi būti laikomasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad mėginiai nebūtų užteršti ar sugadinti ir dėl to pakeistų tyrimo rezultatus. Rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines. Mėginius imantis įstaigos tikrintojas atsako už mėginio paėmimą, paruošimą ir pristatymą į įstaigą/filialą.“ Kolegijos vertinimu, teisės aktu nustatytų procedūrų, paimant (formuojant) dirvožemio mėginius, atlikimas yra ne tik besąlyginė sertifikavimo įstaigos laikymosi pareiga, bet ir nustatytų tikslų, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai, pasiekimo garantas. Ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento 4 straipsnis), todėl ir Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūroje PR-8 esantys detalūs mėginio paėmimui keliami reikalavimai yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad sertifikavimo įstaigos (įstaigos tikrintojo) veiksmai atitiktų teisės normas, bet tam, jog šiomis kontrolės institucijos vykdomomis kontrolės procedūromis, siekiant visiškai pateisinti aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą, laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, būtų paimtas ir pateiktas tinkamas dirvožemio mėginys tikslu objektyviai bei patikimai nustatyti, ar kontroliuojamo ūkio subjekto ekologinėje gamyboje nėra naudojamos draudžiamos medžiagos ar produktai. Pažymėtina, kad ekologiniam ūkiui keliami itin griežti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, todėl atitinkamai ir pati sertifikavimo įstaiga, turi pareigą itin tiksliai vykdyti jai deleguotas kontrolės funkcijas, griežtai laikytis nustatytos procedūros. Reglamento Nr. 834/2007 27 str. 6 d. nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams. Pabrėžtina, jog mėginio paėmimas iš kelių lauko vietų Procedūroje yra įvardijamas kaip pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas. Kolegijos nuomone, tokia taisyklė nustatyta siekiant eliminuoti bet kokius šalutinius nuo pareiškėjo valios nepriklausančius dirvos užteršimo rizikos faktorius bei atsitiktinį neleistinų (draudžiamų) medžiagų patekimo į dirvožemį fakto nustatymą ir nelaikytina dispozityvia. Byloje esančiame Mėginio atrinkimo akte Nr. 18-227MA nurodyta, kad mėginiai paimti iš 6 skirtingų vietų, dirvožemio mėginys paimtas iš armens sluoksnio, iš kiekvienos mėginio vietos paimant truputį žemės ir dedant į tris maišelius. Mėginys imtas kastuvėliu mūvint vienkartines pirštines. Pirštinės ir mėginių maišeliai buvo laikomi sandariuose, užspaudžiamuose maišeliuose. Kastuvėlis, prieš imant mėginį, keliolika kartų įsmeigtas į tikrinamo lauko žemę. Mėginių paėmimo metu dalyvavo ir pats pareiškėjas, pasirašė ant Mėginio atrinkimo akto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad mėginio paėmimas buvo atliktas laikantis visų numatytų procedūrų ir reikalavimų.
Ekologinio ūkio taisyklių 20 punkte nustatyta, kad ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ir (arba) tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento Nr. 834/2007, Reglamento Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, vertinama sertifikavimo įstaigos nustatyta neatitiktis. Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (pvz. LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-392-492/2017). Pagal Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A32 punktą, jeigu pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad kontroliuojamuose laukuose panaudotos (yra) neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos, taikoma poveikio priemonė – įspėjimas, o laukai įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“. Teisės aktuose numatytų taisyklių ir procedūrų, ekologinio ūkininkavimo metodų būtina laikytis visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, o atsakomybė už tai tenka ūkio subjektui, užsiimančiam ekologine gamyba. Neleistinų medžiagų naudojimas ekologiniame ūkyje yra draudžiamas, ir nustačius glifosato ar jo skilimo produktų buvimą dirvožemyje, jo kiekis nedaro įtakos pritaikant ūkio subjektui poveikio priemones, t. y. nepriklausomai nuo neleistinos medžiagos kiekio, poveikio priemonė pagal Neatitikčių vertinimo procedūrą taikoma ta pati, jos nediferencijuojant.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis šių medžiagų nenaudojo, o jie galėjo atsirasti dirvoje dėl ankstesnio ūkininkavimo, niekaip nepaneigia laboratorijos atliktų tyrimų, be to, vertinimo aspektu jie nėra reikšmingi (neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų pareiškėjo ekologinės gamybos lauke buvimo faktas nustatytas). Pagal pareiškėjo ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 24 d. sudarytą sutartį Nr. SUT-T-14-01857 pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais. Kita vertus, atsakovas, vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 36 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai Lauką Nr. 1 įvardijo kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 30 p.), nes iš lauko paimtame mėginyje rasta neleidžiamų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų likučių, ir jam iš naujo taikė pereinamąjį laikotarpį.
Pažymėtina, kad atsakovas, vykdydamas numatytus įgaliojimus, atlieka viešąjį administravimą, todėl jis turi paisyti viešojo administravimo srityje galiojančio teisėtumo principo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) bei iš jo kylančio reikalavimo priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 straipsniai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Įvertinus Viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl išduotų dokumentų“ turinį konstatuotina, kad Viešoji įstaiga „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamą administracinį aktą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, administracinis aktas yra motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjas Lietuvos administracinių ginčų komisijos taip pat prašė panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. LSK-T-18-11035 „Dėl apeliacijos“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo pateiktas raštas dėl dirvožemio tyrimų rezultatų nėra Apeliacinės komisijos nagrinėjimo dalykas bei vertinimo objektas, todėl nesudarytų apeliacinei komisijai pagrindo peržiūrėti pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl sertifikavimo, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateikta apeliacija nenagrinėjama.
Apeliacijų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad visi užsiimantys ekologine gamyba / auginantys, gaminantys ir (ar) perdirbantys bei tiekiantys rinkai pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus ūkio subjektai, nesutinkantys su „Ekoagros“ priimtu sprendimu, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Komisijai pateikti motyvuotą prašymą peržiūrėti „Ekoagros“ priimtą sprendimą dėl sertifikavimo. Aprašo 15 punkte nurodyta, jog Komisijos paskirtis – įvertinti, ar „Ekoagros“, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų, susijusių su sertifikavimu, sprendimo priėmimo procedūrų, ir ar „Ekoagros“ priimti sprendimai yra pagrįsti. Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą, apeliacinė komisija nagrinėja apeliacijas, kai asmuo prašo peržiūrėti sertifikavimo įstaigos priimtą sprendimą dėl ekologinės gamybos sertifikavimo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. prašyme Apeliacinei komisijai „Dėl dirvožemio tyrimo rezultatų“ nurodė, jog prašo atlikti pakartotinius lauko grunto mėginių tyrimus, paimant mėginius iš platesnio lauko plotai, ir, kol bus atliekami pakartotiniai lauko grunto mėginių tyrimai, prašo pratęsti apeliacijos laikotarpį, nutarimo Nr. NUS-T-18-02355 vykdymą atidėti, kol bus gauti pakartotinių tyrimų rezultatai. Teismas, įvertinęs minėto prašymo turinį, sprendžia, jog apeliacinė komisija pagrįstai jo nevertino kaip apeliacijos dėl sertifikavimo. Pažymėtina, kad prašyme pareiškėjas nenurodė argumentų dėl to, jog priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. LSK-T-18-09929 dėl sertifikavimo buvo pažeistos jo priėmimo procedūros ar netinkamai parinkta poveikio priemonė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog paimtų grunto mėginių rezultatai yra galimai neteisingi. Pareiškėjas prašė Apeliacinės komisijos atlikti pakartotinius grunto tyrimus, todėl teismas vertina, jog Apeliacinė komisija pagrįstai tokio pareiškėjo kreipimosi nevertino kaip apeliacijos ir atsisakė jį nagrinėti paaiškindama, jog papildomai paimti grunto mėginių tyrimai nepanaikintų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, atmetusi pareiškėjo skundą dėl VšĮ „Ekoagros 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-11035 „Dėl apeliacijos“ ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. LSK-T-18-09929 „Dėl dokumentų išdavimo“ panaikinimo, tiek VšĮ „Ekoagros“ iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 21R-23(AG-486/01-2018), VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. LSK-T-18-11035, VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. LSK-T-18-09929 paliekami nepakeisti, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 56 str.).
Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo skundą patenkinti.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.