- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-185-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02960-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., D. V. S., T. V., A. V., A. M., J. V., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-293-301/2022 pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V. S., T. V., A. V., G. V., A. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pagal suinteresuoto asmens G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenis J. V., T. V., D. V. S., A. V., A. M., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo fakto nustatymo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po jo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mirties, o suinteresuoto asmens G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
2. Pareiškime nurodė, kad palikėjo (pareiškėjo tėvo) J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą – 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, esantį (duomenys neskelbtini) ir 300/650 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2003 m. lapkričio 4 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. S-58-16407-16507 ir 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. ŽM-1426). 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškime (CBP-6126) pareiškėjas nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjo brolis R. V., gyvenęs su velioniu tėvu, todėl į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau 2020 m. pareiškėjas, pasikalbėjęs su velionio tėvo žemės sklypo bendrasavininke A. M., sužinojo, kad palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, niekas nepriėmė. Mano, kad priežastys, dėl kurių jis praleido terminą palikimui po tėvo J. V. mirties priimti, yra svarbios. Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas patikslino, kad jo atstovas pareiškime klaidingai nurodė po tėvo mirties tėvo sodyboje gyvenusį ir sodybą prižiūrėjusį brolį – ne brolis R. gyveno, jis tik buvo ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o gyveno broliai V., kuris prižiūrėjo sodybą / tėvo turtą ir juo rūpinosi bei brolis A. V..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu (DOK 4963) prašo suinteresuoto asmens G. V. 2022 m. sausio 26 d. pareiškime (DOK-3573) nurodytų reikalavimų netenkinti. Teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, jog suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. G. V. nenurodė ir neįrodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo priimti palikimo po savo tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškėjas išsiaiškino, kad R. V. tėvo ūkyje faktiškai niekada negyveno tik 1995 m., dar esant tėvui gyvam, ten deklaravo gyvenamą vietą, nors faktiškai gyveno ir dirbo Kaune. R. V. staiga mirus, juo niekas nesirūpino; brolis T. ir pareiškėjas jį pašarvojo (duomenys neskelbtini) tėvo sodyboje. R. V. faktiškai tėvo sodyboje negyveno ir jokio po tėvo mirties likusio turto nevaldė. Nuo 1996 m. gruodžio iki 1997 m. sausio pareiškėjo brolis V. V. iš Jonavos faktiškai persikėlė gyventi į tėvo sodybą, nes neteko darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad brolis V. V. priėmė tėvo palikimą, nenorėjo su juo konkuruoti, todėl praleido terminą kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Teisme pareiškėjo atstovas nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. V. dalyvavo savo tėvo R. V. laidotuvėse (duomenys neskelbtini), todėl žinojo apie jo mirtį, tačiau per 6 mėn. nesikreipė dėl palikimo priėmimo; terminą palikimui priimti praleido be jokios priežasties. R. V. Jankų seniūnijos (duomenys neskelbtini) 1991-1997 metų ūkinėje knygoje įrašytas R. V. namų ūkio narių sąraše kaip šeimos galva “iš Kauno 1995-09-30”; tuo metu jo tėvas J. V. dar buvo gyvas. Jeigu suinteresuotas asmuo G. V. leisdavo vasaras pas senelį (duomenys neskelbtini), o jo tėvas R. ten gyveno, G. žinojo apie senelio J. V. ir apie savo tėvo R. V. mirtis, po tėvo R. V. mirties, būdamas jau 22-ejų metų, galėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
4. Suinteresuotas asmuo T. V. teisme nurodė, kad jo tėvas J. V. po sutuoktinės mirties, nuo 1989 m. savo sodyboje (duomenys neskelbtini), gyveno vienas. Suinteresuotas asmuo T. V. gyveno Kaune, tėvą aplankydavo 1-2 kartus per mėnesį, padėdavo tėvui dirbti ūkio darbus, atveždavo maisto. Brolis R. V. taip pat gyveno Kaune, išsiskyręs, dar esant tėvui J. V. gyvam, liko be oficialios gyvenamosios vietos. Žino, kad faktiškai brolis R. V. gyveno pas kažkokią moterį (duomenys neskelbtini); brolio R. pas tėvą, mirus motinai, jis niekada nėra susitikęs; iš brolio R. žino, kad jis po skyrybų prisiregistravo pas tėvą (duomenys neskelbtini)Suinteresuotas asmuo T. V. po tėvo laidotuvių perkraustė brolį V. V. iš Jonavos į tėvo sodybą (duomenys neskelbtini), nes brolis V. neteko darbo Jonavos azoto gamykloje. Jis (T.) dažnai atvažiuodavo pas brolį V. į svečius tėvo sodyboje, matė, kaip jis ten tvarkėsi. V. dėl silpnos sveikatos niekur oficialiai nedirbo; vėliau jam dėl (duomenys neskelbtini) ligos buvo (duomenys neskelbtini) ir jis apie 2015 m. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno apie 3 metus iki savo mirties 2018 m. Suinteresuotas asmuo buvo įsitikinęs, jog tėvo turtą paveldėjo tėvo sodyboje gyvenęs brolis V., nežinojo, kad brolis V. tėvo palikimo nesusitvarkė.
5. Suinteresuotas asmuo T. V. savo atsiliepime į G. V. pareiškimą (DOK-6151) nurodė, kad R. V. (duomenys neskelbtini)negyveno tik, dar esant gyvam tėvui, deklaravo savo gyvenamą vietą tėvų namuose. Su broliu R. susitikdavo Kaune, bendravo, bet brolis R. nepasakojo, kur gyvena; po tėvo J. V. mirties brolis R. (duomenys neskelbtini)nesilankydavo, neprižiūrėjo tėvo sodybos. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) apsigyveno brolis V. V.. Teisme suinteresuotas asmuo T. V. nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. V. senelio J. V. sodyboje yra buvęs iš viso 4-5 kartus. Brolis V. iki 2000 m. neprisiregistravo (duomenys neskelbtini), nes dar galvojo išsaugoti savo tarnybinį būstą / bendrabutį azoto gamykloje, Jonavoje. R. V. buvusi sutuoktinė ir jo sūnus suinteresuotas asmuo G. V. atsisakė palaidoti staiga dėl nelaimingo atsitikimo mirusį R. V.. Suinteresuotas asmuo T. V. ir pareiškėjas J. V. surengė brolio R. laidotuves tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini), R. buvo pašarvotas klėtelėje.
6. Suinteresuotas asmuo G. V. ir jo atstovė teisme prašė patenkinti jo pareiškimą, atnaujinti pareiškėjui G. V. terminą palikimui priimti po jo tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Pareiškime G. V. nurodė, kad R. V. savo tėvo J. V. turtą valdė ir juo rūpinosi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjo J. V. pareiškimas teismui. G. V. senelių sodyboje yra buvęs: (duomenys neskelbtini) per močiutės laidotuves, (duomenys neskelbtini) per senelio laidotuves, užsukdavo atvykęs grybauti. Mano, kad po senelio J. V. mirties jo tėvas R. gyveno sodyboje. Suinteresuotas asmuo jau 19 metų gyvena užsienyje, nežinojo, kad jo tėvas R. gali pretenduoti į savo tėvo J. palikimą. Tai sužinojo tik iš pareiškėjo pareiškimo ir iš karto pareiškė reikalavimus byloje. Giminių iš tėvo pusės nepažįsta iki šiolei; terminą palikimui priimti po tėvo mirties praleido dėl to, kad su tėvu R. V. bendravo tik vaikystėje, vėliau bendravimas nutrūko; jis tėvo giminių nepažinojo, todėl informacijos nei apie senelio, nei apie tėvo turimą turtą neturėjo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo D. V. S. atsiliepimu su pareiškėjo J. V. pareiškimu dėl termino atnaujinimo sutiko.
8. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į pareiškimą prašo tenkinti G. V. pareiškimą. Jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. M. ir palikėjas J. V. yra to paties žemės sklypo bendrasavininkiai, ji norėjo parduoti savo dalį, tačiau bendrasavininkis nėra žinomas, J. V. palikimas nėra priimtas, ji parduoti turto negali iki šiolei. A. M. 2020 m. kreipėsi į palikėjo J. V. sūnų pareiškėją J. V. išspręsti paveldėjimo klausimus, tačiau jis tai ignoravo. Todėl ji kreipėsi pagalbos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).
10. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir NŽT atsiliepimais į pareiškimą (DOK-5852 ir DOK-5004) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu netenkino pareiškėjo J. V. pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti ir suinteresuoto asmens G. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas priteisė iš pareiškėjo J. V. ir iš suinteresuoto asmens G. V. iš kiekvieno jų valstybei po 29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas J. V. tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo metu buvo 54-erių metų amžiaus. Pareiškėjo teiginiai dėl jo įsitikinimo, jog palikimą priėmė tėvo sodyboje faktiškai apsigyvenęs brolis V. V., ir nežinojimo, kad palikimas nepriimtas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo poreikio bendrauti su tėvo sodyboje gyvenančiu broliu V., nesidomėjo galimu palikimu ir tik 2020 m. iš suinteresuoto asmens A. M. sužinojęs, jog tėvo palikimas nepriimtas, 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą. Pareiškėjas ir sužinojęs (2020 m.) apie galimą tėvo palikimą per palikimo priėmimo laiką (3 mėnesius) palikimu nesidomėjo, nors nenustatyta tuo metu buvus jokių individualių jo gyvenimo aplinkybių, galėjusių jam realiai trukdyti tai padaryti. Pasyvus pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas, kaip aplinkybės, realiai sutrukdžiusios kliūtys kreiptis pareiškėjui dėl tėvo palikimo priėmimo, todėl teismas pareiškėjo reikalavimo netenkino.
13. Teismas netenkino ir suinteresuoto asmens G. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo G. V. teigia, kad jis tik iš pareiškėjo J. V. pareiškimo, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno savo tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)ir taip palikimą priėmė, sužinojo apie senelio J. V. turtą ir apie tai, kad suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V. po senelio J. V. mirties priėmė senelio J. V. palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
14. Teismas konstatavo, kad liudytojai A. Z. G., J. G., V. B., M. V. patvirtino, kad po palikėjo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pastarojo sodyboje (duomenys neskelbtini)apsigyveno jo sūnūs V. ir A. V., kurie ten gyveno pastoviai. Liudytojas M. V. parodė, kad palikėjo sūnus R. V. tik kartais ten būdavo klėtelėje. Suinteresuotas asmuo T. V. paaiškino, kad R. V. tėvo J. V. sodyboje deklaravo savo gyvenamąją vietą dėl to, kad neturėjo galimybės deklaruoti savo faktinės gyvenamosios vietos Kaune. Suinteresuotas asmuo G. V. įrodymų, kad jo tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno tėvo J. V. sodyboje (duomenys neskelbtini), sodyba rūpinosi ir taip priėmė palikimą, nepateikė. Įrašas Šakių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo Jankų seniūnijos Karčrūdės kaimo 1991-1997 ūkinėje knygoje patvirtina suinteresuoto asmens T. V. paaiškinimą apie tėvo leidimą deklaruoti sūnui R. gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens G. V. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstas.
15. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo G. V. su palikėju ir jo giminėmis nebendravo, būdamas 22-ejų metų amžiaus dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau ten taip pat su niekuo nebendravo; galimu tėvo turtu nesidomėjo. Teismas sprendė, kad pats suinteresuotas asmuo 21-erius metus neturėjo poreikio bendrauti nei su tėvu, nei su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, nesidomėjo jais; nenustatyta tuo laikotarpiu jokių individualių suinteresuoto asmens gyvenimo aplinkybių, galėjusių jam realiai trukdyti priimti palikimą. Aplinkybės, kad jis nuo 2006 m. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nelaikė priežastimi, sutrukdžiusia kreiptis dėl palikimo priėmimo. G. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Suinteresuotas asmuo G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-293-301/2022. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. po savo tėvo J. V. mirties priėmė savo tėvo J. V. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Atnaujinti suinteresuotam asmeniui G. V. praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po jo tėvo R. V. mirties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. 2021 m. lapkričio 5 d. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad R. V. 1995 m. rugsėjo 28 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tą pačią aplinkybę patvirtino Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė. Kauno regioninio Valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje apie namų ūkio narius nurodyta, kad R. V. sodyboje gyveno nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki mirties – (duomenys neskelbtini), t. y. prieš ir po J. V. mirties. Pažymoje yra net du įrašai (1991–1997 metų ūkinėje knygoje ir 1998–2002 metų ūkinėje knygoje) apie tai, kad R. V. gyveno sodyboje, buvo šeimos galva. Šioje pažymoje taip pat yra nurodyta, kad V. V. sodyboje apsigyveno tik 2000 m. spalio 8 d., t. y. po 4 metų nuo J. V. mirties. Namų ūkio knygų paskirtis buvo registruoti asmenis, kurie tuo metu faktiškai gyvena sodyboje. Bylos rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad R. V. deklaravo gyvenamąją vietą ir faktiškai joje gyveno, nebuvo paneigti jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visiškai nevertino.
16.2. Pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo J. V. nurodė, kad po tėvo J. V. mirties apelianto tėvas R. V. ir toliau gyveno sodyboje, o teismo posėdyje nurodė, kad sodyboje gyveno ne R. V., o V. V.. Paklausus, kodėl teismo posėdyje nurodytos aplinkybės neatitinka pačio J. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, J. V. nepateikė jokio konkretaus atsakymo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ši aplinkybė, kuris iš brolių gyveno sodyboje po J. V. mirties, nurodyta dėl klaidos, ji pareiškėjo atstovui nepasirodė labai reikšminga. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. V. parodymus, turėjo vertinti kritiškai, kadangi jo naujai pateiktos aplinkybės buvo akivaizdžiai priderintos prie jam naudingų aplinkybių. Pareiškėjo J. V. atstovas teisme nurodė, kad jis J. V. poziciją derino tiek su J. V., tiek su T. V.. Pareiškėjas J. V. teismo posėdyje nurodė, kad inicijuoti bylą jį paskatino T. V.. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad T. V. akivaizdžiai palaiko pareiškėjo J. V. poziciją ir yra suinteresuotas bylos baigtimi jo naudai.
16.3. Liudytojų Z. G., J. G. ir V. B. parodymai buvo itin nenuoseklūs, parodymuose nurodytos kitos faktinės aplinkybės, jos neatitiko bylos medžiagos ir surinktų įrodymų, kitų byloje apklaustų asmenų parodymų. Liudytojas Z. G. yra pareiškėjo J. V. pusbrolis. Liudytoja J. G. nurodė, kad su J. V. palaiko ryšius, bendrauja; kad R. V. yra blogas žmogus, kadangi buvo pasiskolinęs itin didelę sumą pinigų, kurių iki mirties liudytojams negražino. Šių liudytojų parodymai šališki. Z. G. dėl savo garbaus amžiaus neatsiminė faktinių aplinkybių, painiojo faktus. Liudytoja Jankų seniūnijos sekretorė V. B. klydo nurodydama faktines aplinkybes. Teismo posėdyje apžiūrėjus liudytojos atsivežtas namų ūkio knygas, įraše namų ūkio knygoje buvo parašyta, kad V. V. pradėjo gyventi tik 2000 m., o ne 1996 m., kaip nurodė liudytoja. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo Jankų seniūnijos dokumentai patvirtina analogiškas aplinkybes, kad sodyboje gyveno apelianto tėvas, o ne V. V. ir ne A. V., kaip nurodė liudytoja V. B.. Liudytoja nurodė, kad ji sodyboje niekada nesilankė, apie aplinkybes sužinojo iš kitų liudytojų, kuri šią informaciją paneigė. Liudytojui M. V. nebuvo žinoma, kas apsigyveno sodyboje po J. V. mirties. Teismas netinkamai interpretavo M. V. parodymus, kadangi jis nenurodė aplinkybių, kad R. V. sodyboje negyveno, ar kad retai lankydavosi sodyboje.
Atsiliepimas
16.4. Aplinkybę, kad būtent R. V. gyveno sodyboje, o ne V. V., patvirtino pats pareiškėjas J. V. savo pareiškime, T. V. bei D. V. S., A. M., kurie pateikė į bylą atsiliepimus į J. V. pareiškimą, apeliantas savo atsiliepime į pareiškėjo J. V. pareiškimą. Liudytojas M. V. nurodė, kad po J. V. mirties sodyboje kurį laiką nesilankė, tačiau vėliau, kai pradėjo lankytis, sodyboje gyveno R. V., kuris gyveno klėtelėje, sodyboje taip pat gyveno V. V. ir A. V..
16.5. Dėl jauno amžiaus, tėvų skyrybų, epizodinio bendravimo su tėvu ir kitų susiklosčiusių aplinkybių apeliantas nesuprato turįs teisę kreiptis dėl tėvo R. V. palikimo priėmimo; kad tėvas R. V. po senelio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti sodybą. Iš pareiškėjo J. V. pareiškimo supratęs šias aplinkybes apeliantas iškart ėmėsi aktyvių veiksmų teisėms realizuoti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teisino vertinimu, kad jis nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo tik dėl to, kad nežinojo palikimo sudėties. Tai, kad turto sudėties nežinojimas nėra esminė, o tik viena iš priežasčių, dėl ko nebuvo laiku priimtas palikimas, patvirtina ir tai, kad turto (dviejų žemės sklypų ir jame esančio apgriuvusio gyvenamojo namo) vertė yra itin maža, galimai net nesiekia šio proceso bylinėjimosi išlaidų, šis turtas apeliantui svarbus moraline ir nostalgijos prasme. Tai vienintelis galimas atsiminimas apie jo tėvą.
17. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis suformuota teismų praktika, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. apelianto G. V. apeliacinis skundas iš esmės paremtas tiktai Šakių rajono savivaldybės, Jankų seniūnijos dokumentuose (namų ūkio knygose) padarytais įrašais. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, šie įrašai padaryti neapsilankius konkrečioje sodyboje, perrašant duomenis iš gyventojų registracijos (gyvenamosios vietos deklaravimo) dokumentų. Nei seniūnijos darbuotojai, nei liudytojai, nei kiti asmenys suinteresuoto asmens brolio R. V. nei iki šalių tėvo J. V. mirties, nei po jos (duomenys neskelbtini), šalių tėviškėje, negalėjo sutikti ten pastoviai gyvenančio ir ūkininkaujančio. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens brolis R. V. buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų rajone (kur ir apsistodavo pas savo draugę) su mirtina galvos trauma.
19. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
20. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
23. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Dėl pareiškėjo J. V. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
24. Pareiškėjas J. V., prašymą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po velionio tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti grindė tuo, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, dėl svarbios priežasties – t. y. kadangi buvo įsitikinęs, kad tėvo palikimą priėmė tėvo sodyboje apsigyvenęs brolis V. V. ir tik 2020 metais iš A. M. sužinojo, kad velionio tėvo palikimo niekas nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo manymas ar įsitikinimas , kad palikimas priimtas kito asmens, nesudaro pagrindo pripažinti tai svarbia priežastimi ir nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Pilnametis, asmuo, manydamas, bet tiksliai nežinodamas tam tikrų aplinkybių gali jas visada pasitikrinti, patikrindamas atitinkamus duomenis pas notarą ar pan. Klaidingas manymas ar įsitikinimas nelaikytina svarbia priežastimi, dėl ko pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
25. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pareiškėjas J. V. po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. palikimo atsiradimo metu buvo 54-erių metų amžiaus. Pareiškėjo teiginiai dėl jo įsitikinimo, jog palikimą priėmė tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)faktiškai apsigyvenęs brolis V. V., ir tokiu būdu nežinojimo, kad palikimas nepriimtas, leidžia daryti išvadą, kad pats pareiškėjas neturėjo poreikio bendrauti su tėvo sodyboje gyvenančiu broliu V., nesidomėjo galimu palikimu ir tik, kaip jis pats teigia, 2020 m. iš suinteresuoto asmens A. M. sužinojęs, jog tėvo palikimas nėra priimtas, tai yra po metų – 2021 m. lapkričio 8 d., kreipėsi į teismą dėl termino palikimui, atsiradusiam po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti atnaujinimo.
26. Taigi, pareiškėjas 2020 m. sužinojęs apie galimą tėvo palikimą per 3 mėnesius (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) dėl jo priėmimo nesikreipė, būdamas teisnus bei veiksnus, palikimu toliau nesidomėjo, nors tuo metu taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti tai padaryti.
27. Iš nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas teisingai argumentavo, (nurodė teisingą kasacinio teismo praktiką) ir sprendė, kad po tėvo mirties laikotarpyje nuo 1996 m. iki 2020 m., t. y. 24-erius metus laiko, vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kad palikimą priėmė sodyboje apsigyvenęs brolis V. V., o nuo 2020 m. sužinojimo iš A. M., kad tėvo palikimo niekas nepriėmė, iki 2021 m. lapkričio 8 d. (kreipimosi į teismą dienos) pasyvus pareiškėjo elgesys negali būti vertinama kaip realios kliūtys ar svarbios priežastys įstatymo nustatytu terminu kreiptis pareiškėjui dėl mirusio tėvo J. V. palikimo priėmimo.
28. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas ir po termino palikimui priimti pabaigos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą ir pagrįstai pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CK 5.57 str. ).
Dėl suinteresuoto asmens G. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
29. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., o pagal 1964 m. Civilinė kodeksą, galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d. – per 6 mėnesius). Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Tačiau toks faktinis valdymas turi būti akivaizdus. Tai aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tęsti naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, mokesčių mokėjimą ir pan. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą.
30. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, suinteresuoto asmens G. V. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti, grindžiamas tuo, kad jo tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno savo tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)ir taip palikimą priėmė, (t. y. gyvendamas sodyboje, ją prižiūrėdamas ir ją rūpindamasis iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. penkis metus).
31. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. V. tėvai (tėvas R. V. ir motina O. V.) anksti išsiskyrė ir G. V. bendravimas su tėvu R. V. nutrūko, su tėvo R. tėvu (savo seneliu) J. V. taip pat. Buvo atvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini) (kur ir yra paliktas turtas) tik į senelės laidotuves (duomenys neskelbtini), vėliau į senelio J. V. laidotuves (duomenys neskelbtini), į tėvo R. V. laidotuves – (duomenys neskelbtini)).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs liudytojų A. Z. G., J. G., V. B., M. V. parodymus nustatė, kad po velionio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sodyboje (duomenys neskelbtini) apsigyveno ir pastoviai gyveno jo sūnūs V. ir A. V., sūnus R. V. tik kartais ten būdavo. Pirmos instancijos teisme pareiškėjo J. V. atstovas nurodė, kad tai jis pradiniame pareiškime padarė klaidą, nes, patikrinęs VĮ RC duomenis, rado, kad R. V. nuo 1995 m. rugsėjo 28 d., t. y. dar esant gyvam pareiškėjo tėvui deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo T. V. paaiškino, kad jis iš brolio R. žino, kad po skyrybų jį iš namų išvarė buvusi sutuoktinė (G. V. žmona) ir jis (R.), dirbdamas Kauno geležinkelyje ir gyvendamas Kaune pas kitą moterį, neturėjo kur prisiregistruoti, todėl jo tėvas J. V., leido prisiregistruoti savo sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau jo (T. V. ) brolis R. tėvo sodyboje kaime šiam esant gyvam ir po tėvo mirties niekada negyveno.
33. Įrodymų, kad suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini), ja rūpinosi, ir taip palikimą priėmė – nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).
34. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo Jankų seniūnijos dokumentuose Karčrūdės kaimo 1991-1997 metų ūkinėje knygoje įrašytas R. V., g. (duomenys neskelbtini), ūkis; namų ūkio narių sąrašas: R. V. šeimos galva “iš Kauno 1995-09-30”, tik patvirtina suinteresuoto asmens T. V. paaiškinimą, kad jo tėvas J. V., dar jam esant gyvam, leido savo sūnui R. V. prisiregistruoti sodyboje (duomenys neskelbtini), nes sūnus R. po skyrybų, neturėjo kur prisiregistruoti Kaune, kur realiai jis dirbo ir gyveno pas kitą moterį. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas šių įrodymų nevertino, kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė priešingai – šie įrodymai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta pirmos instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas aktyvių veiksmų priimant palikimą nenustatė, o vien formalus minėtas įrašas jų taip pat nepatvirtina.
35. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad suinteresuoto asmens G. V. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti yra neįrodytas, ko pasėkoje ieškinį atmetė (CPK177, 178 straipsniai).
36. Suinteresuotas asmuo G. V. taip pat prašo atnaujinti jam terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, termino atnaujinimas jam nesuteiks galimybių priimti palikimo, dėl kurio kyla ginčas, kadangi atmetamas jo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
37. Be to, kaip nustatyta iš jo paties nurodomų argumentų, jis su tėvu R. V. bendravo tik ankstyvoje vaikystėje, nes, tėvams išsiskyrus, jokių ryšių nebepalaikė, tėvo giminių nepažinojo, tik jau būdamas 22-ejų metų amžiaus dalyvavo tėvo laidotuvėse, jam nebuvo žinoma apie senelio ir apie tėvo turtą.
38. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-246/2011).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai vertino pateiktus įrodymus, taikė materialines bei procesines teisės normas, reguliuojančias paveldėjimo teisinius santykius, įrodinėjimą (CK 5.50, 5.57, 177, 178, 185 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė Kasacinio teismo praktiką, ko pasėkoje priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teisme nepateikta įrodymų, kad už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl netenkinant apeliacinio skundo jos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai), valstybė taip pat nepatyrė išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, jos taip pat nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.