Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjo (išieškotojo) ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui ir antstolei Marijai Lekstutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (išieškotojas) ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, siekdamas nukreipti išieškojimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2009-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-145-280/2009 į skolininko I. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininkui I. K. priklausančią turto dalį.

Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0007/09/00961 (antstolė Marija Lekstutienė), nustatyta:

- 2009-05-07 antstolė priėmė vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2009-02-21 vykdomąjį raštą 2-145-280/2009 dėl 105937,85 Lt išieškojimo iš I. K. UAB „Ergo Lietuva“ naudai;

- antstolė, atlikusi patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog skolininkas I. K. ir J. K. yra sutuoktiniai, nuo 2008-08-20, vedybų sutarties nesudarę; skolininkas I. K. nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; skolininko I. K. sutuoktinė J. K. gauna išmoką iš VSDFV;

- 2014-09-29 antstolio patvarkymu pasiūlyta išieškotojui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2009-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-145-280/2009 (b.l. 32-33) matyti, kad iš I. K. priteista 102870,85 Lt žalos atlyginimo, 3067,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-25 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo UAB „Ergo Lietuva.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) I. K. su pareiškėjo (išieškotojo) ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, reikalavimu nesutiko, nes sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinės neįgalumas, pats nedirba, jokių išmokų negauna. Teismo priteista suma yra už avariją.

Suinteresuotas asmuo – skolininko sutuoktinė – J. K. su pareiškėjo (išieškotojo) ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, reikalavimu nesutiko, nurodė, kad su sutuoktiniu gyvena tik iš jos gaunamos neįgalumo išmokos – 331,00 Lt, sutuoktinis ieško darbo, tačiau neranda.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 ir 4 d.).

Pagal Lietuvos teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Lietuvos Respublikos CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos teismų praktiką, siekiant nustatyti, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.). Kai civilinės bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius, esant solidariai prievolei, turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui, įrodinėdamas Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. taikymo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Panevėžio apygardos teismo 2009-01-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-145-280/2009, kurioje atsakovu buvo nurodytas tik I. K., o jo sutuoktinė J. K. nurodytoje byloje nedalyvavo. Vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik I. K. ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakinga skolininko sutuoktinė J. K..

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d., jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atvejui teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai I. K. ir J. K. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (Lietuvos Respublikos CK 3.101-3.108 str.). Panevėžio apygardos teismo 2009-01-19 sprendimu iš I. K. priteistas 2007 m. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimas. Ši prievolė yra asmeninė I. K., tačiau I. K. ir J. K. šiuo metu yra sutuoktiniai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog skolininko I. K. sutuoktinės J. K. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininko ir jos) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui I. K. priklauso ½ jos sutuoktinės J. K. pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo (išieškotojo) ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.