- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1119-1120/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Esteda“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo V. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1143-513/2019 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Esteda“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Avola“ dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. Ž. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų D. P. (toliau ir – atsakovas) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Esteda“ (toliau ir – atsakovė) priteisti 470 635 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su BUAB „Avola“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmė ieškinį ir netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą grindžia didele ieškinio suma ir galimu atsakovų nesąžiningumu. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad yra kilęs konfliktas tarp akcininko (ieškovo) ir kito akcininko bei buvusio direktoriaus atsakovo nesuponuoja atsakovo nesąžiningumo, kaip ir nesusijusi su nagrinėjamu ginču ieškovo pateikta su ieškiniu UAB „Aros Marine“ pretenzija atsakovui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Aplinkybės, kad nagrinėjamos kitos civilinės bylos, vyksta ikiteisminis tyrimas, susiję su atsakovais, savaime nepagrindžia jų nesąžiningumo. Ieškovo nurodytos aplinkybės susijusios su ginčo dalyku, tačiau ne su atsakovų konkrečiais veiksmais, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai ketina apsunkinti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. slėptų, parduotų savo turtą ir pan. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, o ieškovas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovui, kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų vienos proceso šalies teises daugiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti, o tai neatitinka proporcingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo bei protingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – nepranešant atsakovams ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jo / jų nesat ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su trečiuoju asmeniu BUAB „Avola“. Nurodo šiuos argumentus:
4.1. Teismas, vertindamas sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų pagrįstumą apsiribojo vien tik formaliu teiginiu, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Ieškovas yra bankrutuojančios bendrovės akcininkas, kuris gindamas bendrovę nuo netinkamo valdymo, bankrutuojančios bendrovės vardu pareiškė ieškinį atsakovams – buvusiam bendrovės vadovui už tai, kad jis naujai sukurtai bendrovei atskleidė bendrovės konfidencialią informaciją, kurią neteisėtai pasinaudojo atsakovas – dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu pateikė įrodymus apie tai, kad toks veiksmas buvo akivaizdžiai suplanuotas iš anksto, kadangi buvęs bendrovės vadovas ir jos akcininkas (atsakovas) neteikė atsakymų kitam bendrovės akcininkui (ieškovui) dėl informacijos pateikimo dėl bendrovės finansinės padėties, dėl darbuotojų atleidimo priežasties, dėl bendrovės turto pardavimo ir dėl įmonės užsakymų, įsipareigojimų, taip atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
4.2. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-298-323/2019 jau yra pritaikytas turto areštas 12 323,66 Eur sumai, civilinėje byloje Nr. e2-511-1067/2018 – 18 319,63 Eur turto areštas. Taip pat, kad vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32965-18 dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų dirbant bendrovės vadovo pareigose, padarymo. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovui toks nesąžiningas elgesys yra neatsitiktinis, kadangi UAB „Aros Marine“ dar 2017 m. rugsėjo 15 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl jo neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo ir neatskleidimo, bei nesinaudojimo konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija. Atsakovui tokia verslo praktika yra įprasta, todėl šiuo atveju atsakovams nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, jog atsakovės veikla bus perkelta į kitą naują įmonę, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, užkerta galimybę atsakovei perkelti veiklą į kitą įmonę, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus bankrutuojančiai bendrovei teismo sprendimo įvykdymu.
4.3. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad 2017 m. bankrutuojančios bendrovės veikla buvo sėkminga, įmonė turėjo 26 darbuotojus, stambius užsienio klientus, tačiau atsakovui negavus kontrolinio akcijų paketo, jis, kaip bendrovės vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nurodytas juridinio asmens valdymo organo nario pareigas, taip pat bendrovėje priimtus lokalinius aktus dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, pradėjo veikti prieš bendrovę ir atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Per atsakovo susijusius asmenis įsteigta atsakovė, kuri pradėjo veikti toje pačioje statybos ir apdailos darbų rinkoje, atsakovė perėmė bankrutuojančios bendrovės vykdytą ūkinę-komercinę veiklą, persiviliojo bendrovės darbuotojus, klientus, perėmė verslo projektus. Bankrutuojančiai bendrovei už suteiktas paslaugas sumokėtos paskutinės lėšos iš klientų, kuriuos perėmė atsakovė, po ko atsakovas, kaip bendrovės vadovas, inicijavo bendrovės likvidavimo, o vėliau ir bankroto procesą.
4.4. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pakankamus įrodymus apie tai, kad bendrovės bankrotas buvo atsakovų verslo plano dalis, o bendrovei svarbi informacija, dėl kurios atskleidimo ir neteisėto panaudojimo bendrovė patyrė nuostolius, atitinka konfidencialios informacijos požymius ir sudaro bendrovės komercinę paslaptį.
4.5. Skundžiamoje nutartyje neįvertintos aplinkybės, kad tokie atsakovų veiksmai bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai gali elgtis nesąžiningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškovo ieškinį, t. y. gali siekti išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo. Be to, pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma atsakovams laikytina didele.
Šalies argumentai
4.6. UAB „Esteda“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų už 2018 m., nors įmonė įkurta ir įregistruota tik 2017 m., todėl neįmanoma nustatyti UAB „Esteda“ turimo turto. 2018 m. vasarį – kovą bankrutuojančios UAB „Avola“ darbuotojai perkelti į UAB „Esteda“ , o šiuo metu esamų darbuotojų skaičius UAB „Esteda“ taip pat mažėja.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Ieškovas byloje pareiškė kelių ieškinių junginį. Pirmas ieškinys yra jo, kaip trečiojo asmens UAB „Avola“ akcininko, pareikštas trečiojo asmens UAB „Avola“ buvusiam vadovui ir akcininkui D. P.. Šis ieškinys yra pareikštas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnį. Tai specialus ieškinys, skirtas išimtinai akcinių bendrovių akcininkų ieškiniams dėl žalos atlyginimo akcinių bendrovių vadovams ir valdymo organų nariams netinkamo vadovavimo atvejais. Nesąžininga konkurencija nepatenka į ABĮ 16 straipsnio sritį, nes Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – KĮ) (kitas įstatymo numatytas atvejis) nenumato akcininko teisės teikti reikalavimą akcinės bendrovės naudai nesąžiningos konkurencijos atveju kitam konkuruojančiam subjektui. Antras ieškinys yra jo, kaip trečiojo asmens UAB „Avola“ akcininko, pareikštas atsakovei UAB „Esteda“, grindžiamas nesąžininga konkurencija padaryta žala. Savo esme šis ieškinys yra netiesioginis ieškinys, kurį turi teisę reikšti tik trečiojo asmens UAB „Avola“ kreditorius, o ne akcininkas. Nepaisant to, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas atsakovams kaip solidariai atsakingiems asmenims, atsakovų solidarios atsakomybės nėra ir negali būti, kadangi skiriasi netgi ieškovo nurodomos atsakomybės formos. Buvusio trečiojo asmens UAB „Avola“ direktoriaus D. P. atsakomybė grindžiama jo, kaip vadovo, santykiais su trečiuoju asmeniu UAB „Avola“, o atsakovės UAB „Esteda“ atsakomybė grindžiama nesąžininga konkurencija. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė solidariosios atsakomybės taikymo pagrindų. Yra pagrindas ieškinio reikalavimą atsakovės UAB „Esteda“ atžvilgiu palikti nenagrinėtu. Ieškinys atsakovės UAB „Esteda“ atžvilgiu nėra prima facie pagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
5.2. Žalą dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas įvertino esant lygią trečiojo asmens UAB „Avola“ pardavimo pajamoms už 2017 m. Ieškovas realios žalos neskaičiavo, ieškinyje nurodomi veiksmai nėra susiję su trečiojo asmens UAB „Avola“ 2017 m. pardavimo pajamomis. Ieškovas prilygindamas žalą pardavimo pajamoms, pamiršo pardavimo pajamoms uždirbti patirtas sąnaudas, kurios sudarė 469 091 Eur. Grynas metinis rezultatas buvo 1 544 Eur pelno, kas pagal ieškovo ieškinį tik ir galėtų būti gryna žala, nes vien tik pardavimo pajamų be sąnaudų nebūna.
Atsiliepimas
5.3. Ieškovo reikalavimai atsakovams ne tik turi skirtingą prigimtį, bet ir grindžiami skirtingomis aplinkybėmis. Ieškovo vardinami atsakovo nusižengimai, kuriuos ieškovas dar turės įrodyti, ne tik kad nesusiję su patirta žala ir jos dydžiu, bet nesusiję su atsakovės veiksmais. Ieškovo pateikti argumentai nepagrindžia ne tik formalaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jie negali būti siejami su atsakovės nesąžiningumu.
5.4. Tikimybė, kad atsakovės veikla bus perkelta kažkur yra tik teorinė tikimybė, nepagrįsta faktiniais duomenimis ar konkrečiomis aplinkybėmis ar veiksmais. Ieškovo ieškinio pagrindimui pateikti įrodymai ir nurodomos aplinkybės neįrodo atsakovės nesąžiningumo, kadangi iš esmės atsakovės atsakomybė ir nesąžiningumas grindžiamas vien tik atsakovo veiksmais. Nė viena nurodoma aplinkybė nepatvirtina, jog atsakovai gali imtis priemonių turtui paslėpti, perleisti.
5.5. Ieškovo argumentas, kad ieškinio suma atsakovams laikytina didele, nepagrįstas, kadangi ieškinio sumą įvardino pats ieškovas. Ieškinio suma, žala, kuri buvo prilyginta trečiojo asmens UAB „Avola“ pardavimo pajamoms už 2017 m., neįvertinus patirtų pajamoms uždirbti sąnaudų, yra aiškiai nepagrįsta. Todėl ir šis argumentas (didelės ieškinio sumos kriterijus) negali būti taikomas šiuo konkrečiu atveju, kadangi gintų nepagrįstus ieškovo reikalavimus, pažeidžiant atsakovų teises.
5.6. Atsakovės metinė finansinė atskaitomybė už 2018 m. yra pateikta. Statybos ir apdailos paslaugų sektoriuje darbuotojų rotacija yra normalus reiškinys, darbuotojų skaičius priklauso nuo tuo metu atliekamų projektų. Esant daugiau projektų, reikalinga daugiau darbuotojų, sumažėjant projektų ir darbų apimčiai, darbuotojų mažėja.
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti atskirąjį skundą, nutartį toje dalyje, kurioje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą, o nutarus pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje dėl jų taikymo leisti disponuoti lėšomis būtinųjų poreikių tenkinimui. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Ieškovas patirtus trečiojo asmens nuostolius grindė 2017 m. UAB „Avola“ gautų pajamų suma, tačiau toks ieškovo nuostolių skaičiavimas yra nepagrįstas. Nurodytoms pajamoms (ieškovo apskaičiuotam nuostoliui) uždirbti UAB „Avola“ 2017 m. patyrė 469 091 Eur sąnaudų, todėl veiklos grynasis pelnas sudarė vos 1 544 Eur. Pagal tai, kaip ieškinys pateiktas, tik nurodytas trečiojo asmens BUAB „Avola“ 1 544 Eur dydžio grynasis pelnas galėtų būti ieškovo reikalautini nuostoliai.
6.2. Ieškovas ieškinį grindžia atsakovų solidaria atsakomybe, tačiau ieškovas UAB „Esteda“ atžvilgiu negali reikšti ieškinio. Savo esme šis ieškinys UAB „Esteda“ atžvilgiu yra netiesioginis ieškinys, kurį turi teisę pateikti tik bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, o ne akcininkai.
6.3. Ši byla yra viena iš daugelio, kurią ieškovas iniciavo buvusio UAB „Avola“ direktoriaus ir akcininko atžvilgiu. Ieškovas, pasitelkdamas teismines institucijas ir dirbtinai užkeldamas pareiškiamų ieškinių reikalavimus, siekia padaryti atsakovui spaudimą akcininkų konflikte.
6.4. Šiuo metu teismuose nagrinėjamos šios civilinės bylos, kurioje atsakovui pritaikytas turto areštas: 1) Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-298-323/2019 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl 12 323,66 Eur sumos atlyginimo trečiojo asmens BUAB „Avola“ naudai; 2) Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-511-1067/2018 pagal ieškovo ieškinį atsakovui ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Apskaitos kubas“ dėl paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir 18 319,63 Eur nuostolių atlyginimo BUAB „Avola“ naudai. BUAB „Avola“ bankroto administratorius, kuriam perduota visa BUAB „Avola“ buhalterija, ieškovo ieškinių nepalaiko. Civilinėje byloje Nr. e2-511-1067/2018 ieškovo prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nors nurodytoje byloje atsakovais solidariai patraukti atsakovas ir MB „Apskaitos kubas“, ieškovas kreipėsi į antstolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tik atsakovo atžvilgiu. Tai parodo, kad ieškovui nėra svarbus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas – laikinosios apsaugos priemonės prašomos tik tam, kad pritaikius atsakovo turtui areštą būtų daromas spaudimas.
6.5. Ieškovas pateikė melagingą informaciją dėl to, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32965-18. 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32965-18 nutraukimo, nenustačius nurodytoje veikoje nusikaltimų požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, be kita ko, netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
11. Taikant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl antrosios sąlygos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą egzistavimo. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo, apeliantas su šia išvada nesutinka. Paisydamas apeliaciniame skunde suformuluotų ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios sąlygos nustatymo teisėtumo.
13. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo, ieškinio suma savaime neįrodo realios grėsmės būsimam teismo sprendimui egzistavimo. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti, jog ieškovo nurodytos ieškinio sumos dydis (470 635 Eur) gali turėti esminę reikšmę sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi ieškinio sumos nurodymas žalos atlyginimo ieškinyje yra ieškovo prerogatyva, dydis nėra įrodytas, nurodytas ieškinio sumos pagrįstumas bus vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
14. Akcentuotina ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodė, kad aplinkybės, jog yra kilęs konfliktas tarp akcininko (ieškovo) ir kito akcininko bei buvusio direktoriaus (atsakovo) nesuponuoja atsakovo nesąžiningumo, kaip ir ieškovo pateikta UAB „Aros Marine“ pretenzija atsakovui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Aplinkybės, kad nagrinėjamos kitos civilinės bylos, vyksta ikiteisminis tyrimas, susiję su atsakovais, savaime nepagrindžia jų nesąžiningumo. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės susijusios su ginčo dalyku, tačiau ne su atsakovų konkrečiais veiksmais, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai ketina apsunkinti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. slėptų, parduotų savo turtą ir pan. Teismas sprendė, kad ieškovas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė.
16. Apeliantas su paminėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, mano, kad į byla pateikta pakankamai duomenų, kurie sudaro pagrindą atsakovų sąžiningumu abejoti, teigia, kad atsakovai praeityje veikė nesąžiningai apelianto atžvilgiu, tikėtina, kad imsis veiksmų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apelianto vertinimu, pagrindą manyti, kad atsakovai sieks apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą sudaro aplinkybės, jog: 1) atsakovas atskleidė konfidencialią informaciją, kuria pasinaudojo atsakovė; 2) atsakovas, būdamas įmonės akcininku, neteikė kitam įmonės akcininkui (ieškovui) informacijos apie įmonės finansinę padėtį, jos veiklą; 3) atsakovas nesąžiningos konkurencijos veiksmus yra atlikęs ir prieš kitą įmonę; 4) egzistuoja galimybė, jog atsakovės veikla bus perkelta į kitą įmonę; 5) atsakovo atžvilgiu kitose bylos pritaikytas turto areštas; 6) dėl atsakovo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas; 7) atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m.
17. Kaip jau buvo minėta, prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turėjo pateikti įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra galimi nesąžiningi atsakovų veiksmai savo turto atžvilgiu, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Nagrinėjamu atveju, visos (išskyrus dvi - verslo perkėlimo grėsmę ir finansinės atskaitomybės dokumentų valstybės įmonei Registrų centrui nepateikimą) ieškovo nurodytos aplinkybės susijusios išimtinai su ginčo dalyku, o ne su įrodinėjimo dalyku šioje byloje. Be to, be minėtų dviejų išimčių, visos apelianto nurodomos aplinkybės yra susiję tik su vieno atsakovo veiksmais. Taigi, ieškovas neįrodinėjo atsakovų veiksmų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai ketina apsunkinti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, be to, jis apsiribojo išimtinai atsakovo nesąžiningų veiksmų įrodinėjimu.
18. Dėl grėsmės, kad atsakovė perkels verslą į kitą įmonę tokiu būdu apsunkindama galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teismas pažymi, ši tikimybė yra pagrįsta prielaidomis, nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog įmonės veikla bus perkelta, siekiant apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsako atsakovė 2019 m. birželio 20 d. valstybės įmonei Registrų centrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. Konstatuotina, kad apeliantas pakankamų duomenų atsakovės nesąžiningumui įrodyti nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
19. Atsakovo atžvilgiu apeliantas nurodo, kad jo nesąžiningus veiksmus galimo teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu įrodo tai, jog atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32965-18. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteismini tyrimas pradėtas buvo, tačiau 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32965-18 nutraukimo, nenustačius pakankamo pagrindo inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys apie atsakovo galbūt atliktus nesąžiningus veiksmus, turi būti vertinami nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes yra susiję su ginčo dalyku, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmę pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.