- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-289-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00402-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo J. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 40 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. A. pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-03, apie 00.25 val., Vilniuje, Paberžės gatvėje, prie namo Nr. 18, neblaivus vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas vidutinis 1,96 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto reikalavimus, taip pat patikrinimo metu nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą skiriant mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad 2013-01-03, apie 00.10 val., Vilniuje, Paberžės gatvėje, prie namo Nr. 18, užvedė automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu šildė variklį bei krovė akumuliatorių, kad galėtų ryte jį užvesti. Apie 00.25 val. į kiemą įvažiavo policijos automobilis ir priėję policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Kadangi niekur automobiliu nevažiavo, todėl nebuvo pasiėmęs visų dokumentų – jis nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Policijos pareigūnams pasakė, kad gali atnešti dokumentus, tačiau to padaryti jam neleido. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, nustatė 1,96 promilės bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka. Mano, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta.
Apeliaciniame skunde aiškina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, kad jis į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pažymi, kad į teismą atvyko laiku, tačiau nerado posėdžių salės, kurioje buvo nagrinėjama byla. Teisme jis lankėsi pirmą kartą, todėl nežinojo tvarkos, o teismo darbuotojai negalėjo tiksliai nurodyti bylos nagrinėjimo vietos. Kol išsiaiškino posėdžių salę, byla jau buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų dėl nustatytų pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas skyrė per griežtą nuobaudą, pažymi, kad pripažino savo kaltę, jog vairavo neblaivus ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Už vairavimą neblaiviam nėra anksčiau baustas, vedęs, augina nepilnametį sūnų, dirba UAB „D“ (duomenys pakeisti) vairuotoju-ekspeditoriumi (darbe charakterizuojamas teigiamai), todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Anot apelianto, dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis praras darbą ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Šiuo metu jis turi daug kreditorių, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę ir netekus pajamų, negalės su jais atsiskaityti, tokiu būdu neigiamas pasekmes patirs ir visa apelianto šeima. Be to, atsižvelgiant į tai, kad su transporto priemone niekur nevažiavo, o tik sėdėjo užvestame automobilyje, apeliantas mano, kad skirta nuobauda neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio ir yra neadekvati. Apeliantas prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pagal ATPK 30¹ str. nuostatas skirti mažesnę ar neskirti ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), kadangi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti ir skiriant mažesnę piniginę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam J. A. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad teismo posėdis vyks Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-01-24, 8.30 val. Kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jam išaiškintos, J. A. patvirtino pasirašydamas minėtą protokolą (b. l. 2), tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Tai, kad apeliantas galimai nerado teismo salės, kur turėjo vykti teismo posėdis, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą J. A. nedalyvaujant. Kaip minėta, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl apylinkės teismas nepažeidė ATPK 272 str. nuostatų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
J. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pat patikrinimo metu nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Dėl J. A. neblaivumo įvykio metu ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad su transporto priemone niekur nevažiavo, o tik sėdėjo užvestame automobilyje, taip pat dėl to neprivalėjo pateikti nurodytų dokumentų.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. A. 2013-01-03, apie 00.25 val., Vilniuje, Paberžės gatvėje, prie namo Nr. 18, vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas vidutinis 1,96 promilės girtumo laipsnis, taip pat patikrinimo metu nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., o J. A. keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo ir dėl to nepateikė nurodytų dokumentų, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija. Tai, kad įvykio metu J. A. automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo, tarnybiniame pranešime patvirtino įvykį matęs policijos pareigūnas P. K., kuris nurodė, kad 2013-01-03, patruliuodamas kartu su J. B., apie 00.18 val. gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Paberžės g. 18 važinėja juodos spalvos Audi automobilis, įtariama vairuojamas neblaivaus vairuotojo. Atvykus nurodytu adresu, jie pastebėjo minėtą automobilį, kurį sustabdžius, nustatė, kad už vairo sėdi J. A., su kuriuo bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl ko buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kad būtų nustatytas blaivumas. J. A. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 6). P. K. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino policijos pareigūnas S. J., kuris tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant kartu su E. B., iš VPK OVS gavo nurodymą nuvykti Paberžės g. 18, kur sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Atvykę jie rado kitą policijos patrulį ir sulaikytą J. A.. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu ir buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas. J. A. nepateikė techninio paso, techninės apžiūros, draudimo dokumento. J. A. neneigė, jog yra neblaivus ir vairavo automobilį, aiškino, jog reikėjo atvažiuoti minėtu adresu (b. l. 7). Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Protokole J. A. parašęs paaiškinimą, kad gailisi vairavęs išgėręs. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. A. įvykio metu vairavo automobilį. Byloje taip pat įrodyta, kad J. A. nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus. Kad nepateikė minėtų dokumentų apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas, tačiau nurodo, kad automobilio nevairavo, todėl neprivalėjo pateikti šių dokumentų. Tokia apelianto pozicija vertinama kritiškai, kadangi įrodyta, kad jis vairavo automobilį, todėl, vadovaujantis KET 16 p., turėjo pateikti minėtus dokumentus. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. parodymus, matyti, kad jis surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip minėta, savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino, gailėjosi vairavęs išgėręs (b. l. 2), tačiau apeliaciniame skunde jis pakeitė savo poziciją, neigė neblaivus vairavęs transporto priemonę, tačiau tokia J. A. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Dėl nuobaudos švelninimo.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, ATPK 30¹ str. nuostatomis skirti mažesnę ar neskirti ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), kadangi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti ir skiriant mažesnę piniginę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė to, kad jis pripažino savo kaltę, jog vairavo neblaivus ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino, gailėjosi vairavęs išgėręs (b. l. 2), todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau tai neturi įtakos apeliantui paskirtos nuobaudos dydžiui. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad apeliantas anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, yra vedęs, augina nepilnametį sūnų, dirba UAB „D“ (duomenys pakeisti) vairuotoju-ekspeditoriumi (darbe charakterizuojamas teigiamai), todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, netekus vairuotojo pažymėjimo, prarastų darbą ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu neigiamas pasekmes patirs ir visa apelianto šeima, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).
J. A. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos problemos, darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. A. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 313 str. 3 ir 4 d. J. A. motyvuotu rašytiniu prašymu dėl sunkios turtinės padėties, kitų aplinkybių, gali kreiptis į organą, paskyrusį nuobaudą (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą), prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. A. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.