Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-04-3-00010-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2013 m. liepos 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Al. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. V. 2012-01-11), BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Z. 2012-01-11), BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus I. V. sveikatos sutrikdymo 2012-01-17), BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. V. 2012-01-11) – laisvės apribojimu trims mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Z. 2012-01-11) – laisvės apribojimu trims mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus I. V. sveikatos sutrikdymo 2012-01-17) – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu trims mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, dalinio sudėjimo būdu, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė Al. M. paskirta laisvės apribojimas septyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) iki 2013-07-16 atlyginti nukentėjusiajai I. V. 180 Lt dydžio turtinę žalą.

Iš Al. M. nukentėjusiajai I. V. priteistas 180 Lt dydžio turtinės ir 1 400 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam V. Z. – 700 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Skundžiamu nuosprendžiu A. M. ir R. M. išteisinti, apeliacinių skundų jų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Al. M. nuteista už tai, kad sukėlė žmonėms fizinį skausmą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. 2012-01-11, apie 21.20 val., pradėjo stipriai ir agresyviai belstis į privačios kaltintojos I. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o I. V. atidarius buto duris, griebė pastarajai už plaukų ir bandė ištempti ją į koridorių, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Priėjus į pagalbą nukentėjusiosios draugui V. Z., Al. M. ištraukė dujų balionėlį ir papurškė I. V. bei šalia buvusiam V. Z. į veidą. I. V. ir V. Z. išsilaisvinus ir uždarius buto duris, Al. M. pradėjo spardyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ko pasėkoje sulinko durų rėmas ir sugedo durų užraktas, tuo padarydama I. V. 180 Lt turtinę žalą, t.y. Al. M. nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Taip pat Al. M. nuteista už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, t.y. 2012-01-17, apie 16.00 val., bendro naudojimo virtuvėje name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio žodiniu konfliktu metu, griebė nukentėjusiajai I. V. už plaukų, keliu keletą kartų sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį bei dar keletą galva trenkė į virtuvėje stovinčią spintelę, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. Al. M. nuteista už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji Al. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Mano, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta ir įpareigota atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfliktai tarp I. V., apeliantės ir jos tėvų vyko dažnai, kadangi I. V. yra konfliktiška asmenybė ir ji provokuodavo konfliktines situacijas. Apeliantės nuomone, nagrinėjama byla taip pat yra I. V. provokacija, siekiant pasipelnyti ir atkeršyti už tai, kad dėl jos elgesio buvo kreiptasi į policiją, ko pasėkoje, I. V. atžvilgiu buvo inicijuota administracinio teisės pažeidimo byla.

Apeliantės teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta jai. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi privačių kaltintojų parodymais, argumentuodamas tuo, kad jie yra analogiški ir nuoseklūs. Teigia, kad šie asmenys palaiko glaudžius ryšius, be to, abu yra suinteresuoti prisiteisti didelę piniginę kompensaciją, už neva, patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad liudytoja A. D., kuri yra privačių kaltintojų kaimynė, teismui nenurodė nei tariamo įvykio datos, nei bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Todėl, apeliantės nuomone, teismas be pagrindo rėmėsi šios liudytojos abstraktaus pobūdžio parodymais.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio nuostatas, kadangi neįvertino apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad privačių kaltintojų nurodytomis įvykių dienomis ji buvo darbe. Taip pat nebuvo tirta, kada padaryti garso įrašai, kuriais rėmėsi teismas, neįvertinta, ar jie gali būti laikomi įrodymais. Be to, nuosprendyje nėra argumentuota teismo išvada, kad apeliantė tariamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia. Apeliantė mano, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad būtent ji sugadino buto, kuriame gyvena I. V., duris. Atkreipia dėmesį į tai, kad I. V. nėra šio buto savininkė. Durys buvo nufotografuotos tik kitą dieną po tariamo įvykio, be to, jos buvo išlaužtos iš vidaus. Tai, apeliantės nuomone, rodo, kad duris galėjo sugadinti kitas asmuo, nes konfliktinės situacijos bendrabučio tipo name vyksta beveik kiekvieną dieną.

Remdamasi neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių nuostatų analize, apeliantė mano, kad nukentėjusiesiems iš jos priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Teigia, kad šie asmenys nepatyrė išgyvenimų, už kuriuos įstatymas numato neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, bylą išnagrinėjusio teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo nemotyvuotas.

Teismo posėdyje nuteistosios Al. M. gynėjas adv. K. Mironovas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Privatūs kaltintojai ir nukentėjusieji I. V., V. Z. bei jų atstovė adv. S. Mažeikienė prašė nuteistosios Al. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios Al. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl Al. M. kaltės padarius jai inkriminuojamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-01-11 epizodo I. V. bei V. Z. atžvilgiu, dėl 2012-01-17 epizodo I. V. atžvilgiu) ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Sprendžiant iš nuteistosios Al. M. apeliacinio skundo argumentų, pastaroji savo kaltę neigia motyvuodama tuo, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2012-01-11, apie 21.20 val., ir 2012-01-17, apie 16.00 val. ji buvo darbe, todėl negalėjo padaryti jai inkriminuojamų veikų.

Šią nuteistosios Al. M. versiją paneigia byloje objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių visetas.

Analizuojant nukentėjusiosios I. V. parodymus matyti, kad 2012-01-11, 21.20 val., į buto, kuriame ji gyvena, duris pasibeldė Al. M. Ir nors, nukentėjusiosios teigimu, siekdama išvengti konflikto, iš pradžių ji neketino atidaryti durų, Al. M. ir toliau brovėsi į butą. Todėl galiausiai atidarė duris. Tarp jos, nuteistosios bei šios motinos kilo žodinis konfliktas. Jo metu Al. M. griebė nukentėjusiąją už plaukų ir bandė ją ištempti į bendrąjį koridorių. Kai tuo metu svečiuose pas I. V. buvęs jos draugas V. Z. bandė ją apginti, Al. M. netikėtai ištraukė dujų balionėlį ir papurškė juo nukentėjusiajai į akis. Dujų kliuvo ir šalia I. V. buvusiam V. Z. Nukentėjusiesiems grįžus atgal į butą ir uždarius duris, nuteistoji pradėjo stipriai spardyti buto duris, ko pasėkoje, šios buvo sugadintos. I. V. teigimu, ji tą pačią dieną kvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai neatvyko, o medikai jiems patarė dujomis apipurkštą veidą ir akis prausti šaltu vandeniu. Analogiškas šio įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis V. Z..

Aiškindama tarp jos ir Al. M., 2012-01-17, apie 16.00 val., įvykusio žodinio konflikto aplinkybes, nukentėjusioji I. V. parodė, kad jo metu Al. M. čiupo ją už plaukų, tempė per virtuvę, paskui keliu sudavė į galvą, taip pat kelis kartus trenkė galva į bendroje virtuvėje esančią spintelę. Po konflikto, ji iškvietė policiją, kreipėsi į medikus.

Netikėti tokiais nukentėjusiųjų I. V. ir V. Z. parodymais, kurie papildo vieni kitus ir, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-01-11, 21.50 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas skambutis dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Į centrą paskambinusi moteris minėtu adresu kvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. 21. 59 val., greitosios medicinos pagalba buvo atšaukta. 2012-01-17, 16.07 val., centre taip pat buvo fiksuotas policijos kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 95).

Pagal Vilniaus AVPK automatinės registracijos pažymą 2012-01-11, 21.53 val., sistemoje buvo užregistruotas I. V. pranešimas, kad jai atidarius savo buto duris, kaimynė iš 43 buto jai ir jos draugui papurškė į akis ašarinių dujų (ikiteisminio tyrimo Nr. 15-1-00045-12 medžiaga, b.l. 6). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-12-05 rašto Nr. 10-S-20170 matyti, kad 2012-01-17, 16.10 val. Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas dėl konflikto tarp kaimynų, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) (b.l. 99).

Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokole užfiksuota, kad 2012-01-17, 18.00 val., buvo apžiūrėta I. V., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo raumenų patempimas (b.l. 10). Specialisto išvada Nr. G 189/12 (01) nustatyta, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-17) I. V. kaktos centre padaryta kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymiu nenustatyta. Šis sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 11-12).

2012-01-12 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys yra apgadintos (ikiteisminio tyrimo Nr. 15-1-00045-12 medžiaga, b.l. 8).

Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina nukentėjusiosios I. V., taip pat nukentėjusiojo V. Z. parodymus apie tai, kad 2012-01-11, apie 21.20 val., ir 2012-01-17, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp I. V. ir jos kaimynės įvyko konfliktai, kurių pasėkoje nukentėjusiesiems I. V. ir V. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas, I. V. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintas svetimas turtas.

Susipažinus su byloje surinktais duomenimis bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau minėtus veiksmus būtent Al. M. Todėl jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Ir nors nuteistoji Al. M. savo dalyvavimą jai inkriminuotuose nusikaltimuose neigia, tokia pastarosios pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Priešingai nei mano apeliantė, tai, kad ji dalyvavo šioje byloje nagrinėjamuose įvykiuose, be nukentėjusiųjų parodymų, neabejotinai patvirtina byloje esantys garso įrašai. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog teismas negalėjo remtis nukentėjusios I. V. gynėjos į bylą pateiktais garso įrašais, kaip įrodymų šaltiniu, nepagrįsti ir atmetami.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje dalyje pasakyta, kad teismai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti, išanalizuoti ir teisingai įvertinti, nei vienam iš įrodymų, tame tarpe ir garso įrašams, neteikiant pranašumo prieš kitus.

Tai, kad teismas, anot apeliantės, nesiėmė pašalinti abejonių dėl šių garso įrašų tikrumo bei jų autentiškumo, esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui neturi. Viena vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu dėl šiuose įrašuose užfiksuotų pokalbių turinio bei juose dalyvaujančių asmenų balsų ginčo nebuvo (nuteistoji Al. M. neneigė, jog įrašuose yra užfiksuotas jos balsas). Kita vertus, įrašuose užfiksuotas pokalbių turinys nuoseklia ir logine grandine jungiasi su kitais objektyviai byloje nustatytais duomenimis, be to, nesiskiria ne tik nuo nukentėjusiųjų, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų nurodytų aplinkybių.

Liudytoja A. D., apklausta teisme, nurodė, kad tuo metu, kai ji jau buvo atsigulusi miegoti ir žiūrėjo laidą „Dviračio žinios“, už durų išgirdo triukšmą, įžeidimus, keiksmažodžius. Iš balsų suprato, kad konfliktuoja kaimynės I. V. ir Al. M. Triukšmui nutilus, išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad I. V. ir V. Z. buvo paraudusiomis akimis, iš ko suprato, kad jiems buvo papurkšta dujų. Liudytojos teigimu, būtent šio konflikto metu buvo sugadintos bendros jos ir I. V. butų (duomenys neskelbtini) durys, po ko jos blogai darinėjosi. Taigi, liudytojos A. D. parodymai taip pat patvirtina, jog Al. M., priešingai nei teigia ji pati, dalyvavo 2012-01-11 vakarą vykusiame konflikte su I. V. bei V. Z. Šiuos parodymus vertinti, kaip duotus suinteresuoto asmens, nėra pagrindo, nes, kaip nurodė liudytoja, ji sutaria gerai tiek su I. V., tiek su Al. M. šeima. Aplinkybė, jog liudytoja negali nurodyti tikslios įvykio datos, įvertinus tai, kad nuo įvykio iki jos apklausos teisme praėjo daugiau nei vieneri metai, taipogi nemenkina šios liudytojos parodymų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumo.

Byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas esmingai būtų pažeidęs baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, jų vertinimą, kas, beje, yra teismo prerogatyva, bei nuosprendžio surašymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, jomis abejoti nėra pagrindo, jų nepaneigia ir nuteistosios darbovietės teismui pateikti dokumentai. Kolegija pažymi, kad rašytiniai įrodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriam prioritetinė įrodomoji reikšmė nesuteikiama. Tai reiškia, kad nors UAB „R.“ dokumentais ir nustatomos aplinkybės, susijusios su Al. M. darbine veikla šioje įmonėje, šis įrodymų šaltinis, kaip ir kiti, privalo būti palygintas su kitais byloje surinktais įrodymais ir įvertintas kitų bylos duomenų visumoje. Kaip jau minėta, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir juos palyginęs tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Al. M. dalyvavo jai inkriminuojamų veikų padaryme, kaltinime nurodytu laiku. Tuo tarpu tai, kokiu būdu Al. M. atsirado nagrinėjamų veikų padarymo vietose, nors tuo metu turėjo dirbti, teisinės reikšmės, sprendžiant pastarosios atsakomybės klausimą, neturi.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama Al. M. pirmosios instancijos teismo pripažinta kaltė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nepagrįsti ir atmestini.

Pagal BK 187 straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas svetimu turtu BK 187 straipsnio prasme yra laikomas bet koks pačiam kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Todėl ta aplinkybė, kad I. V. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nepaneigia Al. M. atsakomybės dėl šio buto durų sugadinimo. Aplinkybės, kuriomis dėl Al. M. veiksmų buvo apgadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys, nustatytos byloje surinktais įrodymais, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakė aukščiau, išanalizavusi ir įvertinusi Al. M. dalyvavimo jai inkriminuotose veikose įrodytumą. Tuo tarpu tai, kad durys buvo apžiūrėtos ne tuoj pat po 2012-01-11, apie 21.20 val., įvykusio konflikto, o kitą dieną, po to, kai nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, kaip ir nustatytų sugadinimų lokalizacija nepaneigia aplinkybės, kad durys buvo sugadintos būtent 2012-01-11, apie 21.20 val., kai Al. M. tyčia jas spardė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios Al. M. priteisė nukentėjusiajai I. V., kaip teisėtai buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai, 180 Lt turtinės žalos atlyginimą, kompensuojant pastarajai dėl durų remonto patirtas išlaidas, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 13, 14).

Apeliantės argumentai dėl nukentėjusiųjų I. V. ir V. Z. patirtos neturtinės žalos įvertinimo taipogi nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju nukentėjusioji I. V. patyrė žalą sveikatai, t.y. dėl nuteistosios Al. M. tyčinių smurto veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kas objektyviai konstatuota specialisto išvada (b.l. 11-12). Dėl nuteistosios pavartoto smurto fizinį skausmą patyrė ne tik nukentėjusioji I. V., bet ir apginti ją nuo Al. M. veiksmų bandęs V. Z. Neabejotina, kad šios aplinkybės, kaip teigia ir patys nukentėjusieji, sukėlė jiems neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiosios I. V. teigimu, dėl prievartinio pobūdžio Al. M. veiksmų ji patyrė pažeminimą, baimę, kurią jaučia iki šiol, todėl nebesinaudoja kai kuriomis bendro naudojimo patalpomis, be to, dėl patirto streso jai paūmėjo liga, kuria serga, dėl ko teko papildomai lankytis gydymo įstaigoje. Kaip teigia nukentėjusysis V. Z., jis taip pat patyrė baimę dėl I. V., kuri yra jo draugė, nerimą dėl jos saugumo jaučia nuolat, kadangi iš nuteistosios ir jos šeimos sulaukia grasinimų.

Įvertinusi išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į Al. M. kaltę, nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajai I. V. 1 400 Lt dydžio, o nukentėjusiajam V. Z. – 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Al. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, yra įrodyta, jos veiksmų juridinis vertinimas yra teisingas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiųjų I. V. ir V. Z. atstovė advokatė S. Mažeikienė prašė iš nuteistosios Al. M. nukentėjusiesiems priteisti išlaidas už jų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą, t.y. 2013-07-02 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 709164) 200 Lt sumai.

BPK 104 straipsnio 2 dalies pagrindu šios nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. V. ir V. Z. išlaidos, pastarųjų patirtos dėl advokatės S. Mažeikienės, kuri juos atstovavo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, teisinių paslaugų apmokėjimo, pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistosios Al. M. skundą, kuris atmetamas, taip pat į tai, kad prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijų, nukentėjusiųjų I. V. ir V. Z. turėtos išlaidos, susijusios su jų atstovavimu apeliaciniame teisme, priteistinos iš Al. M.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš A. M. priteisti I. V. ir V. Z. 200 Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.