Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-23 · Byla Nr. E1-2867-917/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-23
Bylos Nr.
E1-2867-917/2024
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00254-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Teikimas Nr. E1-2867-917/2024
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00254-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.6.1; 2.6.2.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nikoletai Jastiuginovai,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,dalyvaujant kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstus Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateiktus dokumentus dėl Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, priimto R. Č. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo. Teikime nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu buvo gauti Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateikti dokumentai dėl Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, priimto Lietuvos Respublikos piliečio R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Liudijime nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, R. Č. yra pripažintas kaltu ir nuteistas 1247 dienų laisvės atėmimo bausme už du grupinės vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis atvejus ir penkis ypač sunkių vagysčių atvejus (iš viso 7 nusikalstamos veikos). Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, įsiteisėjo 2022 m. vasario 25 d. Nurodomas bendras jau atliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, susijęs su bausme, kuri paskirta nuosprendžiais – 339 dienos. Liudijime nurodoma, kad asmuo šiuo metu nėra sulaikytas Lietuvoje. Pagal Gyventojų registro duomenis R. Č. deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki dabar yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Teikime pažymima, kad Kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, R. Č. negali išsiųsti pranešimo, supažindinančio jį su Vokietijos Federacinės Respublikos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai, nes nėra gavusi šio pranešimo iš kompetentingų Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų. Dėl minėto pranešimo pateikimo Kalėjimų tarnyba kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuratūrą. Papildomai informuojama, kad Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos kreipėsi konsultacijų dėl R. Č.. Kalėjimų tarnyba informavo kompetentingą Vokietijos Federacinės Respublikos instituciją, kad sutinka, jog sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo R. Č. socialinei reabilitacijai. Prie teikimo pridėti Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuratūros pridėti dokumentai, išrašas iš Gyventojų registro, Kalėjimų tarnybos raštas, (duomenys neskelbtini) prokuratūros lapai.

Liudijime nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. vasario 25 d., R. Č. nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 244a straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį (du grupinės vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai); pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 25 straipsnio 2 dalį (penki ypač sunkios vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai), ir jam paskirta 3 metų 5 mėnesių (1247 dienų) laisvės atėmimo bausmė. R. Č. yra atlikęs 339 dienas laisvės atėmimo bausmės (liko – 908 dienos).

Nuteistasis R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atlikęs 329 dienas bausmės laiko, daugiau sulaikytas nebuvo. Lietuvoje nėra teistas, pastovi gyvenamoji vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismuose dalyvavo, laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Vokietijoje.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosprendis turi būti pripažintas. Prašo teikimą tenkinti.

Nuteistojo gynėjas advokatas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra jokių duomenų apie nuosprendžio negaliojimo principus, todėl nuosprendį reikėtų pripažinti. Akivaizdu, kad kils klausimų kaip reikia kvalifikuoti veikas. Nori atkreipti dėmesį į teismo nuosprendžio formuluotes. Nuo 2023 m. birželio 1 d., labai didelės vertės mastas yra pasikeitęs ir labai didelė vertė yra nuo 45 000 eurų. Jeigu Vokietijos teismas būtų tiksliau identifikavęs to turto, kuris buvo pagrobtas vertę, galbūt, R. Č. veikos Lietuvoje galėtų būti kvalifikuojamos pagal BK straipsnį, kuris numato didelės, o ne labai didelės vertės turto pagrobimą. Nežino, ar tokia 5000 Eur vertės riba, leidžia teismui numatyti bausmę už didelės vertės turto pagrobimą. Todėl, kad byloje nurodoma „apie 50 000 Eur“. Turi atskirą prašymą dėl bausmės, kadangi BK 41 straipsnyje nurodytas teisingumo principas, kuris nulemią būtinybę kaltinamajam paskirti bausmę tinkamai. Pačiame kalėjimo siųstam laiške teismui, yra kalbama apie resocializaciją. Jie nurodė, kad Lietuvoje pripažinus nuosprendį yra galima resocializacija. Todėl, iš to daro išvada, kad pati Kalėjimų tarnyba pagalvoja apie resocializaciją. Nuteistasis R. Č. Vokietijoje atliko beveik 1/3 savo bausmės dydžio. R. Č. nėra sulaikytas Lietuvos Respublikoje, atlikęs minėtą bausmės dalį, per šį laikotarpį, tai yra 2,5 metų turėjo galimybę laisvai keliauti, sugrįžo į Lietuvą ir įsidarbino. Nėra duomenų, kad būtų padaręs kitą nusikalstamą veiką. Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis galėtų būti atleistas nuo laisvės atėmimo įstaigos lygtinai, atsižvelgiant į R. Č. darbinę padėtį ir šeimyninę padėtį. Kalėjimų tarnybos rašte, nors tiesiogiai neišriektą, užsiminta apie resocializaciją. Todėl iš to sektų, kad dar neatliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje būtų neproporcingas ir pažeistų teisingos bausmės principą. Dėl to, gerbiamo teismo, prašo R. Č., (duomenys neskelbtini) prie Reino apylinkės teismo nuosprendyje esančia bausmę pakeisti į kitą, kuria šiuo atveju, būtų pasiekti bausmės rezultatai, skirti baudą, įskaityti R. Č. Vokietijoje jau atliktos bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad Europos Sąjungos šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo nuteistajam R. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir Liudijimą jo atžvilgiu pagal Pamatinį sprendimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Nuosprendyje ir Liudijime nurodoma, kad R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi gyvenamąją vietą ir šeimą Lietuvoje. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Pagal Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju, yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. Č. atžvilgiu, nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. Č. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant nuteistajam bausmę.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistuVokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, R. Č. nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 244a straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį (du grupinės vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai); pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 25 straipsnio 2 dalį (penki ypač sunkios vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai), jam paskirta 3 metų 5 mėnesių (1247 dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Liudijime bei pridėtuose nuosprendžiuose nurodytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės. R. Č. ir A. susibūrė į grupuotę, naudodamiesi radijo signalo diapazono ilgintuvu, vogė brangius automobilius, kad vėliau juos pelningai parduotų Rytų Europoje. 2020 m. lapkričio 19 d. tarp 2.00 ir 3.00 val. kaltinamieji Č. ir A. nuvyko prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamiesi su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo pastatytą liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 4 MATIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 50 000 eurų, norėdami jį pasilikti sau arba parduoti. Vėliau kaltinamieji nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) kryptimi ir pakeitė automobilio valstybinius numerius, kad būtų sunkiau jį aptikti. Automobilis, kuriame gamintojas buvo įrengęs sekimo sistemą, buvo aptiktas ir rastas paliktas adresu (duomenys neskelbtini) apie 06.00 val. bei konfiskuotas. Galima daryti prielaidą, kad kaltinamieji Č. ir A. paliko automobilį šioje vietoje tada, kai suprato, kad buvo aktyvuota sekimo sistema.

Be to, R. Č., naktį iš 2020 m. lapkričio 21 d. į 2020 m. lapkričio 22 d. nuvyko prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamasis su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo stovėjusį liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW 540 ixDrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 45 000 eurų, norėdamas jį pasilikti sau arba parduoti. Vėliau kaltinamasis Č. federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė pavogtą automobilį į (duomenys neskelbtini).

Be to, R. Č. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 2.39 val. nuvyko prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamasis su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo stovėjusį liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW 530i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 50 000 eurų, norėdamas jį pasilikti sau arba parduoti. Vėliau kaltinamasis Č. federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė pavogtą automobilį į (duomenys neskelbtini).

Be to, R. Č. 2020 m. gruodžio 3 d. apie 3.25 val. nuvyko prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamasis su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo stovėjusį liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW 540 ixDrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 60 000 eurų, norėdamas jį pasilikti sau arba parduoti. Iškart po to kaltinamasis Č. federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė pavogtą automobilį į (duomenys neskelbtini).

Be to, R. Č. 2020 m. gruodžio 5 d. apie 2.00 val. nuvyto prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamasis su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo stovėjusį liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW x5 xDrive 40d,“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 30 000 eurų, norėdamas jį pasilikti sau arba parduoti. Iškart po to kaltinamasis Č. federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė pavogtą automobilį į (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamieji, naktį iš 2021 m. kovo 11 d. į 2021 m. kovo 12 d. Č. išsinuomotu automobiliu j nuvyko prie liudytojo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir, naudodamiesi su savimi atsivežtu radijo signalo diapazono ilgintuvu, pavogė prie sklypo pastatytą liudytojo (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW 540i xDrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 50 000 eurų, norėdami jį pasilikti sau arba parduoti. Kai kaltinamasis M. pagal susitarimą gabeno vogtą automobilį į užsienio valstybę Rytų Europoje, kaltinamieji Č. ir A. su Č. išsinuomotu automobiliu „VW Golf lydėjo jį į (duomenys neskelbtini).

Be to, R. Č., A. ir M., 2021 m. kovo 16 d. anksti ryte išsinuomotu automobiliu „VW Golf“ nuvažiavo į gatvės „(duomenys neskelbtini). Tada kaltinamieji pėsčiomis nuėjo į iš anksto išžvalgytą sklypą adresu(duomenys neskelbtini), kur atsineštu radijo signalo diapazono ilgintuvu atidarė ten stovėjusį liudytojui (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „BMW X5 xDrive40d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį užvedė. Siekdami išvežti automobilį į užsienį ir parduoti nežinomiems tretiesiems asmenims, kaltinamasis M. automobiliu iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į vietovę (duomenys neskelbtini), o kiti du kaltinamieji grįžo prie pastatyto išsinuomoto automobilio ir taip pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur galiausiai visi kaltinamieji buvo sulaikyti minėtuose automobiliuose.

Nuosprendyje nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnis, 243 straipsnio 1, 2, 3 numeriai, 244a straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už grupinę vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis; Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnis, 243 straipsnio 1, 2, 3 numeriai, 25 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ypač sunkią vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Iš nuosprendžio ir nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis nuteistas už tai kad, kartu su organizuota grupe pavogė automobilį, kurio vertė apie 50 000 Eur, taip pat pasikėsino pavogti automobilį, be to, R. Č. pavogė 5 skirtingus automobilius, kurių bendra vertė yra 185 000 Eur. Šios nuteistojo R. Č. veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (4 veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 1 dalyje. 178 straipsnio 4 dalyje, BK 24 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. Č. paskirtą bausmę pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 244a straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį (du grupinės vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai); pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1, 2, 3 numerius, 25 straipsnio 2 dalį (penki ypač sunkios vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis epizodai), paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (4 veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 1 dalyje. 178 straipsnio 4 dalyje, BK 24 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ir yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL, tai yra, 45 000 Eur, dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL, tai yra, 20 000 Eur, dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, tai yra, 45 000 Eur, dydžio sumos.

Kadangi nuteistajam paskirta bausmė neviršija maksimalios bausmės, kurią galima skirti už labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą ir didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą, o taip pat, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė, suderinus nuteistajam R. Č. Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, paliktina tokia pati laisvės atėmimo bausmė – 1247 dienos, tai yra, 3 metai 5 mėnesiai.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad už nesunkų bei apysunkį nusikaltimą R. Č., bausmes suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, skirtinos mažesnės nei 4 metų laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.).

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad R. Č. Lietuvos Respublikoje neteistas, užsienyje teistas 3 kartus. R. Č. būdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliko dalį, tai yra, 339 dienas (daugiau nei 10 mėnesių) Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltės neginčijo, nurodė, kad daugiau suimtas nebuvo, Lietuvoje neteistas. Šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, vedęs, augina du mažamečius vaikus.

Remiantis aplinkybėmis, teigiamai charakterizuojančiomis R. Č., konstatuotina, kad šiuo atveju su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis suderinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies švelnesnės bausmės skyrimo nuostatas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.).

Teismas įvertina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 727, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymą Nr. XIV-2573, kurio įsigaliojimo data nustatyta 2024 m. lapkričio 1 d. Pagal šias naujas pataisas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas ir BK 75 straipsnio nuostatoms.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Šioje konkrečiai situacijoje, siekiant greitumo ir racionalumo, bei taikant baudžiamojo proceso operatyvumo, teisingumo, protingumo principus, įvertintinas ir itin greitas virš paminėtų įstatyminių nuostatų įsigaliojimas šios nutarties paskelbimo atžvilgiu.

Taip pat atsižvelgtina ir į dėl teisėjų trūkumo susidariusį didelį teisėjų darbo krūvį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kuris po paminėtų įstatymo pataisų įsiteisėjimo dar labiau išaugs dėl galimų baudžiamųjų bylų peržiūrėjimo nuteistųjų padėtį švelninančiais pagrindais, tokias galimybes numato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir susiformavusi teismų praktika, todėl apylinkės teisme nagrinėjamam Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimui iškiltų grėsmė ilgalaikiam klausimo išsprendimo iš esmės atidėjimui.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, kaip ir nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi tiek pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, tiek lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. Č. lavina darbinius įgūdžius bei dirba, net ir laisvėje būdamas nesilaiko kriminalinės subkultūros, vertina šeiminius santykius.

Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, jog nuteistojo R. Č. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, priešingu atveju būtų pažeisti ne tik pagrindiniai teisės principai, bet ir padaryta pernelyg neigiama įtaka R. Č. teigiamiems socialiniams ryšiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. Č. atžvilgiu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis ir paliktinos 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtinas, atlikus 339 dienas (daugiau nei 10 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės, 2 metams paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai susiję su mokslų ar darbu, tęsti darbą arba mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, R. Č. paskirtas 235 000 Eur turto konfiskavimas, paliktinas galioti, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimi, iš R. Č. konfiskuoti 235 000 Eur.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą.

Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, pakeistą Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, Nr. (duomenys neskelbtini), R. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinti ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

R. Č., nuteistam Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistą Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1247 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt septynių) dienų, tai yra 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių, laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalimi (4 veikos), BK 178 straipsnio 3 dalimi, BK 24 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 4 dalimi, BK 24 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 1 dalimi, ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1247 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt septynių) dienų, tai yra 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti R. Č. po šios nutarties įsiteisėjimo nedelsiant atlikti iš aukščiau suderintos laisvės atėmimo bausmės trukmės – 339 (trijų šimtų trisdešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant pirmųjų vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai susiję su mokslų ar darbu; o viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - tęsti darbą arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 paroms.

Į R. Č. realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 75 straipsnio 3 dalimi, įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, pakeistą Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu – 339 (tris šimtus trisdešimt devynias) dienas, ir laikyti, kad R. Č. pilnai atliko šia nutartimi nustatytos nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimi, iš R. Č. konfiskuoti 235 000 (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius) Eur.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą (kopiją) išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė