- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- BIK-153/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00028-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Artūras Pažarskis, Rima Ažubalytė
- Nuteistasis
- R. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų pažeidimų pobūdį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ar pirmosios instancijos teismui arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir priimti naują sprendimą: išteisinti R. D., nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko savarankiško ir išsamaus įrodymų vertinimo, formaliai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas ir nepašalino šio teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 ir 305 straipsnių nuostatų pažeidimų, kurie suvaržė R. D. procesines gynybos teises ir kurie turėjo įtakos neteisingam sprendimui priimti.
Pasak kasatoriaus, jo veiksmuose nėra BK 306¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismų išvada, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką grindžiama prielaidomis, o ne neabejotinais įrodymais. Teismai, besąlygiškai remdamiesi tik specialistų išvada ir kaltinimu, neteisingai interpretavo bylos medžiagą ir byloje esančias abejones aiškino kaltinamojo nenaudai. Kaltinimas grindžiamas tik automobilio konstrukcinio elemento – pertvaros – pakeitimo aplinkybe. Tuo tarpu automobilio identifikavimo duomenų klastojimo faktas nėra nustatytas. Tai galėjo būti padaryta iki jam įsigyjant automobilį, kuris anksčiau priklausė šešiems savininkams, arba po to, kai automobilis buvo parduotas N. K. Ši gynybos versija nebuvo paneigta. Teismai sutapatino automobilio remontą ir kitų konstrukcinių dalių keitimą (ne pertvaros) su automobilio identifikavimo duomenų klastojimu. Automobilio remontas ir dalių keitimas nebuvo aiškiai įtvirtinti kaip nusikalstama veika, tačiau teismai šiems veiksmams suteikė nusikalstamos veikos reikšmę. Analogiško pobūdžio situacijos teismų praktikoje vertinamos kaip administracinių ar civilinių teisinių santykių dalykas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl automobilio remonto, jo techninės būklės ir tapatumo vertinimo, taip pat dėl turtinių pasekmių. Šie klausimai jau buvo nagrinėti civilinio proceso tvarka ir išspręsti 2020 m. birželio 8 d. civilinėje byloje. Nepaisant to, teismai šiuos santykius kriminalizavo.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teisme po specialisto A. M. apklausos ir pateiktos vaizdinės automobilio tyrimo medžiagos paaiškėjo naujos gynybai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tyrimo metodais, jų taikymu ir specialisto atliktų vertinimų ribomis. Dėl to buvo prašoma papildomai apklausti nuteistąjį, kad šis galėtų pateikti paaiškinimus ir paneigti specialisto teiginius. Taip, pažeidžiant rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus, buvo apribota nuteistojo teisė būti išklausytam bei užkirstas kelias veiksmingai gintis. Šiame kontekste kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jam ir jo gynėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, dėl to negalėjo tinkamai ir savalaikiai pateikti save ginančius įrodymus, teikti su bylos medžiaga susijusius prašymus ir savo gynybos teisę aktyviai realizuoti apeliacinės instancijos teisme.
Taip pat kasatorius teigia, kad specialisto išvadą pateikę specialistai neturėjo akreditacijos vertinti transporto priemonės konstrukcinių elementų keitimo, suvirinimo, remonto technologijų ar atliktų konstrukcinių pakeitimų pobūdžio. Be to, šie specialistai netaikė metodų, skirtų identifikavimo numerio autentiškumui patikrinti ir nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias išvadas. Tačiau teismai tinkamai nepatikrino specialistų kompetencijos ribų, neįvertino jų išvados patikimumo ir pagrįstumo. Taip pat nebuvo patikrintos telefono pokalbių įrašų, darytų juridinio asmens UAB „Auto ekspertas“ interesais, gavimo aplinkybės ir jų teisėtumas (leistinumas), nors šie neatitinka asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Taip buvo pažeisti proceso skaidrumo ir teisėtumo principai, turėję įtakos viso proceso sąžiningumui.
Kasatorius nesutinka su iš jo priteistu turtinės žalos atlyginimu civilinei ieškovei UAB „Auto ekspertas“ ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą šioje byloje, peržengė jam suteiktas kompetencijos ribas. 2020 metais civilinėje byloje civilinis ieškinys buvo priteistas tik iš mažosios bendrijos „Maža paslaugėlė“. Tačiau baudžiamajame procese teismas, remdamasis tuo pačiu civiliniu sprendimu, išplėtė civilinės atsakomybės subjektų ratą, priskirdamas civilinę atsakomybę ir R. D. kaip fiziniam asmeniui ir civilinės atsakomybės klausimą šioje byloje išsprendė iš naujo, nesant tam jokio savarankiško civilinio proceso pagrindo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ne tik paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą, bet ir, nagrinėdamas gynybos skundus, padidino iš R. D. priteistos turtinės žalos dydį, taip pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nuteistojo R. D. kasaciniame skunde kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai nurodomi formaliai. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo R. D. ir jo gynėjos apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. D. dėl ginčijamos nusikalstamos veikos padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuteistasis R. D. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados (taip pat ir dėl specialisto išvados patikimumo bei ją pateikusių specialistų kompetencijos (nuosprendžio 47–49, 51–54 punktai), telefono pokalbių įrašų kaip įrodymų atitikties BPK reikalavimams). Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų, rungtyniškumo, lygiateisiškumo ir kitų teisės principų pažeidimus, tiriant ir vertinant įrodymus, nuteistojo teisių į veiksmingą gynybą pažeidimus grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasatoriaus teiginiai dėl jo teisinės padėties pabloginimo, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal gynybos apeliacinius skundus, buvo padidintas civilinei ieškovei UAB „Auto ekspertas“ priteistinos turtinės žalos dydis, yra klaidinantis. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal civilinės ieškovės atstovų apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma padidinti priteistiną turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo R. D.
Šiame kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįsto R. D. veiksmų, susijusių su automobilio remontu ir jo dalių keitimu, kriminalizavimo bei jų priskyrimo administracinių ar civilinių teisinių santykių sričiai, taip pat pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama, kaip šioje byloje buvo išspręstas R. D. civilinės atsakomybės klausimas. Tačiau šiais aspektais apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šiais klausimais nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.