Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18793-977/2016 pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. B. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į antstolę, prašydamas nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir grąžinti išieškotas lėšas. Skunde nurodoma, kad antstolė nesudarė pareiškėjui galimybės įvykdyti sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka, nesilaikė CPK LI skyriuje reglamentuojamos išieškojimo tvarkos. Antstolė nepranešė pareiškėjui apie gautą teismo vykdomąjį raštą, neišsiuntė raginimo, nesupažindino pareiškėjo su vykdomojo rašto turiniu bei nesudarė galimybės išvengti priverstinio vykdymo priemonių. Antstolė neteisėtai 100 procentų nuskaitė pareiškėjo lėšas, esančias pas antstolę N. G., nepalikdama lėšų pragyvenimui, taip pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-154-313/2016 suformuotą praktiką. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad antstolė išieškojo ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas. Antstolė 2016 m. liepos 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (b. l. 4). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per laisvės atėmimo vietos administraciją, dokumentus pareiškėjas gavo. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolė N. G. informavo, kad turi neišmokėtų piniginių lėšų, priklausančių skolininkui E. Č., todėl 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0176/14/00469 „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis ar priklausančias skolininkui iš kitų asmenų“ buvo areštuotos antstolės N. G. žinioje esančios skolininkui E. Č. priklausančios piniginės lėšos 1 223,01 Eur bendros vertės. Šios išieškotos lėšos nėra pajamos, iš kurių antstolis turėtų vykdyti išieškojimą CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens nuomone, pinigų sumos, esančios pas kitus asmenis nėra nei pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, nei darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos pagal CPK 736-737 straipsnius, kurioms turėtų būti taikoma CPK 733 straipsnyje nustatyta išskaitų atlikimo tvarka, taigi, tai pajamos, iš kurių išieškojimą įstatymas leidžia be apribojimų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 15–17). Teismas nurodė, kad antstolė laiku ir tinkamai įteikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, o pareiškėjas neįrodė, kad lėšos, priklausančios pareiškėjui ir esančios antstolės N. G. žinioje, yra tokios, iš kurių išieškojimas yra negalimas, ar tokios, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka, todėl sprendė, kad antstolė nepažeidė CPK 688, 733-743 straipsniuose nustatytos išieškojimo tvarkos. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jis laisvai galėjo disponuoti lėšomis, esančiomis N. G. žinioje ir šios lėšos buvo naudojamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų antstolei areštavus pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo namų sąskaitoje. Taigi, šia nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėjas pragyvenimui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti naudoja savo pajamas, esančias pareiškėjo sąskaitoje Kybartų pataisos namuose, o ne lėšas, esančias antstolės N. G. žinioje. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad lėšos, esančios antstolės N. G. žinioje, yra naujai gaunamos lėšos, kadangi būtent iš tokių lėšų išieškojimas vykdomas CPK 733-743 straipsnių tvarka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas E. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 25–28). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė nesudarė apeliantui galimybės įvykdyti sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka, neteisėtai 100 procentų išskaitė pinigines lėšas, nesilaikydama CPK 736 straipsnyje ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos išieškojimo tvarkos. CPK nenumato antstolio teisės vykdant išieškojimą iš fizinio asmens nesilaikyti išskaitų apribojimų.Teismas keistai interpretuoja ir neteisingai vertina tą faktą, kad pareiškėjo lėšos, nuskaitytos antstolės, nebuvo pareiškėjo sąskaitoje, todėl buvo pagrindas jas visas areštuoti ir nuskaityti. Teismas net nepasidomėjo, iš kur tos lėšos atsirado, kokiu būdu ir kodėl tos lėšos yra ne pareiškėjo sąskaitoje.Šiuo metu pareiškėjas nuo 2014 metų į savo sąskaitą jokių lėšų negauna. Pareiškėjui teismo priteistos lėšos turėjo būti naujai gaunamos lėšos ir turėjo būti paskirstytos pagal CPK 733-743 straipsniuose nustatytą tvarką. Antstolė piktnaudžiavo savo įgaliojimais, ignoruodama teisės aktų reikalavimus savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui didelę žalą. Teismas, priimdamas nutartį, to neįvertino.Antstolė neteisėtai 100 procentų nuskaitė apelianto lėšas, esančias pas antstolę N. G., nepalikdama lėšų pragyvenimui, taip pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuotą praktiką. Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo E. Č. skundą dėl antstolės veiksmų ir pagrįstai jį atmetė (b. l. 32).Išieškotoja atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Pažymėtina, kad nors vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469 pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-747-601/2012, kuriuo nutarta išieškoti iš ieškovo E. Č. 2 296,61 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1 125 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469, b. l. 2). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014 m. kovo 3 d. patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatyta, kad E. Č. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose (vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469, b. l. 5–6). Vadovaujantis CPK 125 straipsnio 2 dalimi procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo išsiųsti laisvės atėmimo vietos administracijai (vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469, b. l. 7). Antstolės kontoroje 2014 m. kovo 24 d. buvo gautas E. Č. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad antstolės raginimą gavo (vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469, b. l. 10). Per raginime nurodytą terminą skolininkui nesumokėjus skolos, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus: 2016 m. balandžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-4395 „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis ar priklausančias skolininkui iš kitų asmenų“.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą, kuriuo antstolė areštavo 990, 97 Eur skolos ir 232,04 Eur vykdymo išlaidų, esančių antstolės N. G. žinioje ir priklausančių skolininkui E. Č., ir nurodė E. Č. priklausančias bei jam išmokėtinas pinigų sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0176/14/00469, b. l. 22). Byloje nustatyta, kad antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 5 d. patvarkyme nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus, antstolė N. G. informavo, jog turi neišmokėtų piniginių lėšų, priklausančių skolininkui E. Č.. Šiuo patvarkymu buvo areštuotos antstolės N. G. žinioje esančios skolininkui E. Č. priklausančios piniginės lėšos, o ne piniginės lėšos E. Č. banko ar asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje (b. l. 4).Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis ). Pareiškėjas iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, pažeidė CPK LI skyriaus nuostatas, nepaskirstė lėšų taip, kaip numato CPK 736 straipsnis, CPK 668 straipsnio 1 dalis ir išieškojo 100 procentų pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių antstolės N. G. žinioje, nepalikdama pareiškėjui pajamų pragyvenimui. Pažymėtina, kad remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI.CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 736 straipsnyje reglamentuojami skolų išieškojimo dydžiai darant išskaitas iš darbo užmokesčio. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos, iš kurių atliekamos išskaitos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, nurodo baigtinį pajamų, prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuo metu dirbtų, ar gautų darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, todėl taikyti CPK 736 straipsnio normą ginčo lėšų atžvilgiu nėra jokio pagrindo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios antstolės N. G. žinioje yra lėšos, priskirtinos tokioms, iš kurių antstolis privalo vykdyti išieškojimą CPK 733-743 straipsnių tvarka, ar tai yra lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jis laisvai galėjo disponuoti lėšomis, esančiomis N. G. žinioje ir šios lėšos buvo naudojamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi. Tačiau minėta nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėjas pragyvenimui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti naudoja savo pajamas, esančias pareiškėjo sąskaitoje Kybartų pataisos namuose, o ne lėšas, esančias antstolės N. G. žinioje. Nagrinėjamu atveju, pinigų suma, priklausanti pareiškėjui, yra (buvo) kitos antstolės N. G. sąskaitoje, todėl antstolė N. B. pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias pas kitą asmenį ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdymo procesą reglamentuojantiems įstatymams nenumatant draudimo išieškoti iš lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, skundžiamas antstolės patvarkymas buvo priimtas pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad antstolė laiku ir tinkamai įteikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, o pareiškėjas neįrodė, kad lėšos, priklausančios pareiškėjui ir esančios antstolės N. G. žinioje yra lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, ar lėšos, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka, todėl pagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė CPK 688, 733-743 straipsniuose nustatytos išieškojimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.