Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

dalyvaujant ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės R. K. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021-09-09 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Ž. G. ir D. G.. 2022-09-19 užfiksuotas pranešimas apie 2022-09-18 įvykį, 2022-09-19 užpildyta žalos administravimo suvestinė, 2022-09-21 turto apžiūros aktas, 2022-09-28 draudžiamojo įvykio tyrimo aktas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei R. K.. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 4 667,00 Eur draudimo išmoką už sugadintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo buto užpylimo vandeniu židinys buvo atsakovės butas. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl apliejimo vandeniu padarytų nuostolių atlyginimo dydžio, ar atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su draudžiamuoju įvykiu patirtus nuostolius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudėjo buto užpylimo vandeniu židinys atsakovės butas. Atsakovė bei liudytojas šios faktinės aplinkybės neginčija, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal aukščiau nurodytas CK nuostatas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kokia buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat, kad įvykį lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Teismui pateiktame 2022-09-21 Turto apžiūros akte aprašant defektus nurodyta: WC (6-3): lubos plastikinės dailylentės, nežymus spalvos pakitimas, viso lubų 0,94 kv. m. Virtuvė/kambarys (6-1, 6-4, 6-5): kambario zona: lubų paviršius išdėta dekoratyvinėmis plytelėmis, nežymiai pakitusi spalva, viso lubų 0,99 kv. m. Lubų vieno medžio karkaso pakitusi spalva. Sienos paviršius išdėtas dekoratyvinėmis plytelėmis, galimai gipsas atšokęs, viena atšokusi plytelė apačioje, viso sienos dalis 3,93 kv. m. Grindys laminuotos grindlentės, išsipūtę, viso grindų 16,79 kv. m. Virtuvės zona: lubos plastikinėmis dailylentėmis, nežymus spalvos pakitimas, viso lubų 6,64 kv. m. Sienos medžio plaušo dailylentė dažyta, pakitusi spalva, skilimai, viso sienų 12,58 kv. m. Sienos plytelės, pakitusi spalva, viso sienų 8,74 kv. m. Grindų dalis plytelės, iškilę visame plote, atšokę, viso plytelių 2,38 kv. m.

Teismui pateiktame 2022-09-28 Draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta, kad aplietos lubos bei sienos virtuvėje, svetainėje ir vonioje, aplieti baldai. Atkreiptinas dėmesys, jog viename dokumente apliejimas fiksuotas tualete, kitame – vonioje.

Tarp šalių nėra ginčo, taip pat liudytojas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vanduo bėgo iš atsakovės virtuvės (8-4) į draudėjo virtuvę (6-4), dėl ko reikėtų keisti lubas ir grindis. Teismui įvertinus ieškovės pateiktas virtuvės fotonuotraukas akivaizdu, kad žala padaryta virtuvės, t. y. patalpos 6-4 luboms (2023-03-24 Nr. DOK 13153 nuotrauka Nr. 191, 2023-03-24 Nr. DOK 13156 nuotrauka Nr. 72) ir grindims dalyje, kurioje sudėtos laminuotos grindlentės (2023-03-24 Nr. DOK 13151 nuotraukos Nr. 105 – 108). Bei tikėtina, jog žala galėjo atsirasti ir sienoms dalyje, kur sudėtos dailylentės bei dažyta aplink langą. Tačiau teismas vertina, jog nepateikti įrodymai, kad kokia nors žala padaryta virtuvės grindinėms plytelėms bei sienoms dalyje, kur sudėtos plytelės (2023-03-24 Nr. DOK 13151 nuotrauka Nr. 111 – 120, 2023-03-24 Nr. DOK 13153 nuotrauka Nr. 191). Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vanduo tekėjęs per siūlę esančią virtuvės viduryje, ką patvirtino ir liudytojas R. K., kuriam, kaip jis paaiškino, pats draudėjas siuntė filmuotą jo virtuvėje tekančio vandens vaizdą.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad grindys turėjo būti keičiamos visoje vientisoje patalpoje 6-1, 6-4 ir 6-5, iš viso 17,00 kv. m, nes negali būti užlopomos tik tam tikros vietos. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo teiginiu pirmiau nurodytais motyvais, pasisakant dėl patalpos vientisumo, be to iš fotonuotraukų matyti, kad visų trijų patalpų grindys nėra vientisos, jos atskirtos grindų sujungimo juostelėmis. Vadovaujantis aukštesnių instancijų formuojama teismų praktika, tokiu atveju galima spręsti dėl grindų pakeitimo tik konkrečioje patalpoje, šiuo atveju tik virtuvėje.

Detaliai susipažinus su ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kurios objektyviausiai atspindi realią situaciją, teismo vertinimu, užfiksuoti vaizdai visiškai nepatvirtina žalos atsiradimo bei neįrodo jos masto draudėjo buto vonioje (6-2), tualete (6-3) (2023-03-24 Nr. DOK 13154) ir svetainėje (2023-03-24 Nr. DOK 13156). Todėl vertintina, jog į lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukta: Nr. 6 R61P-2109 Dekoratyvinių plytelių dangos atskirų vietų remontas, dalies keitimas – 171,43 Eur; Nr. 9 N15P-0301 Sienų vidinių paviršių aptaisymo keraminėmis plytelėmis keitimas – 426,47 Eur; Nr. 10 N11P-0501 Keraminių plytelių grindų dangos keitimas – 106,29 Eur. Bei laminuotos grindlentės, teismo vertinimu, keistinos tik virtuvės patalpoje 6-4, t. y. 5,41 kv. m, minusuojant plytelėmis išdėtą plotą (7,79 kv. m. (2023-03-24 Nr. DOK 13149 planas Nr. 3) – 2,38 kv. m. (2022-12-21 Nr. DOK 59310 turto apžiūros aktas)), kas pinigine išraiška sudaro 170,72 Eur (536,45 x 5,41 : 17). Todėl lokalinėje sąmatoje nurodyta 2 989,73 Eur suma mažintina 874,91 Eur ir šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Taip pat ieškovė kilnojamojo turto apžiūros akte nurodė, kad vonios pakabinamos spintelės viršus išpūstas bei virtuvės baldų spintelių išpūstos plokštės (2022-12-21 Nr. DOK 59310). Pagal kilnojamojo turto sąmatą buvo paskaičiuota ir išmokėta draudėjui už virtuvės baldų remontą 650,00 Eur ir už vonios spintelę 155,00 Eur, iš viso 805,00 Eur (2022-12-21 Nr. DOK 59310 kilnojamojo turto apžiūros aktas ir sąmata 1). Be to, draudėjas pateikė ieškovei UAB „Energodek“ direktoriaus raštą, kuriame nurodyta, kad jis siunčia naujų virtuvės baldų paskaičiavimus pagal Ž. G. virtuvės matmenis ir tokį patį medžiagų lygį. Virtuvės baldų kaina 2 500,00 Eur surinkimas ir sumontavimas 500,00 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi pastaruoju raštu, draudėjui papildomai sumokėjo 1 829,34 Eur (2022-12-21 Nr. DOK 59310, 2023-03-24 Nr. DOK 13149).

Teismo vertinimu, į bylą nepateikti objektyvūs įrodymai dėl padarytos žalos vonios spintelei bei virtuvės baldams. Vonios spintelės fotonuotraukos nepateiktos, virtuvės baldų fotonuotraukos atspindi tik tai, kad baldai kurį laiką naudoti ir visiškai nesimato baldų sugadinimo požymių, būdingų vandens daromai žalai. Be to, pateiktas dokumentas neinformatyvus ir nepagrįstas objektyviais lydinčiaisiais dokumentais, kurie patvirtintų jame nurodytos piniginės sumos teisingumą, dėl ko vertintina, kad ieškovė be pagrindo išmokėjo draudėjui 1 829,34 Eur sumą ir ši suma nepriteistina iš atsakovės.

Atsakovės atstovės argumentus, kad lokalinė sąmata neaiški, nežinoma kas ją sudarė, kokia kvadratūra skaičiuojama, kad draudėjas buto neremontavo, dėl ko neturi būti skaičiuojama už šiukšlių valymą ir išvežimą, teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Taip pat atstovė nurodė, kad turėjo būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog draudėjas su ieškove pasirašė Gyventojų turto draudimo polisą naujai (atkuriamajai) draudimo vertei. Ieškovo internetiniame puslapyje esančiose viešai prieinamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse, dalyje „Kaip mes skaičiuojame draudimo sumą“ nurodyta, kad, atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo, statybos išlaidas netaikant nusidėvėjimo. Pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Investicijos į pastatą visais atvejais draudžiamos atkuriamąja verte (7.3.1. papunktis). Tai reiškia, kad jeigu turtas apdraustas atkuriamąja verte – nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Vadovaujantis pastarosiomis taisyklėmis, nusidėvėjimas skaičiuojamas, jeigu turtas apdraustas likutine verte.

Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-764/2002, Nr. 3K-3-301/2006).

Nors atsakovė nepridėjo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, tačiau nesant prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovės padėtį ir tuo pačiu pažeistų ieškovės interesus, nesant galimybės objektyviai iš karto įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės prašomu skolos išdėstymu, taip pat įvertinus skolos dydį, nustatytinas šešių mėnesių laikotarpis teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, toks sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) bei nesukels ieškovei didelių neigiamų turtinių pasekmių, todėl prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vertintina, jog teismas patenkino 45 procentus ieškinio reikalavimų. Ieškovė byloje patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 500,00 Eur išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos (2023-05-02 Nr. DOK 18651) bei 105,00 Eur dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2022-11-28 Nr. CBP 10321, 2022-12-21 Nr. DOK 59310). Valstybė dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 314,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-05-02 Nr. DOK 19552). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 272,25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės priteistina valstybei 173,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Taip pat valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Atitinkamai iš ieškovės valstybei priteistina 7,30 Eur ir iš atsakovės valstybei priteistina 5,98 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 114,82 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, j. a. k. 40103840140.

Išdėstyti 2 114,82 Eur sumos mokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, nustatant atsakovei R. K. mokėti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje kas mėnesį po 352,47 Eur iki skolos visiško sumokėjimo.

Priteisti iš ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, j. a. k. 40103840140, 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 bei 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.