Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014 pagal pareiškėjų V. K. ir I. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. K. ir I. U. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ištirti teisės aktų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) išnagrinėti skundą griežtai laikantis įstatymo viršenybės principo, patikrinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 7 d. priimto teisės akto Nr. (1.64.) 7R-141, veiksmų ir neveikimo atitikimą Konstitucijai ir įstatymams; 3) pripažinti atsakovų neveikimą, jų kompetencijai priskirtų funkcijų ir pareigų neatlikimą; 4) imtis veiksmų apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, apsaugoti pažeistas pareiškėjų teises.

II.

Spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, teisėjas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi skundą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nepašalinti trūkumai (I t., b. l. 64). Dėl šios nutarties 2013 m. kovo 4 d. gautas pareiškėjų atskirasis skundas (I t., b. l. 66–71). Perdavus atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2013 m. balandžio 8 d. gautas dar vienas pareiškėjų skundas, kuriuo reiškiamas nušalinimas visai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijai, turinčiai nagrinėti atskirąjį skundą (I t., b. l. 98–104). Šiuo skundu buvo reiškiamas pakartotinis nušalinimas teisėjui pranešėjui pirmosios instancijos teisme dėl to, kad „teisėjas pats nenusišalino ir teismas jį nenušalino, nors tam, mūsų manymu, yra pakankamai objektyvių priežasčių. Pats skundo padavimas jau yra pagrindas teisėjui būti nušalintam <...>“ Teismo pirmininkei I. Kirkutienei taip pat buvo reiškiamas nušalinimas, motyvuojant tuo, kad ji dalyvavo nagrinėjant kitą bylą, kurioje pareiškėjo giminaitės G. K. atžvilgiu buvo priimtas pastarosios netenkinantis sprendimas. Įvairiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams taip pat buvo reiškiamas nušalinimas dėl to, kad teisėjai kitose bylose priėmė pareiškėjo interesų neatitinkančius sprendimus (I t., b. l. 100, 101,102). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi išnagrinėjo reiškiamus nušalinimus ir jų netenkino. Buvo konstatuota, kad nušalinimai reiškiami nesant pagrįstų abejonių dėl teisėjų nešališkumo, t. y. buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas reiškia pageidavimus nušalinti teisėjus, nesant tam pagrindo (I t., b. l. 107).

Pareiškėjai 2013 m. gegužės 2 d. (I t., b. l. 119) vėl pareiškė nušalinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui ir paskirtos kolegijos, turėjusios nagrinėti pareiškėjų skundą, nariams. Savo pretenzijas grindė nuomone, kad teisėjai „jau turi susidarę nuomonę, nuostatą apie bylos baigtį“, kad teisėjai dalyvavo nagrinėjant bylas ar skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, kurie netenkino pareiškėjo giminaitės, kad vienoje iš bylų buvo patenkinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos reikalavimai ir pan. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymas dėl nušalinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra aplinkybių, kurios leistų abejoti bylą nagrinėti paskirto teisėjo ar teisėjų nešališkumu (I t., b. l. 149–151). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjų nušalinimai teisėjui G. Dzedulioniui ir teismo pirmininkei I. Kirkutienei pripažinti nepagrįstais ir netenkinti; pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu nenustatyta.

2013 m. spalio 22 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes pareiškėjai pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai (I t., b. l. 188–189). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2013 m. spalio 23 d. nutartimi prašymo netenkino ir kolegijos nenušalino, nenustačius objektyvių nušalinimo pagrindų (I t., b. l. 190–191).

2013 m. gruodžio 5 d. turėjęs įvykti teismo posėdis buvo atidėtas, nes pareiškėjai ir vėl pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai bylą, ir teismo pirmininkei (II t., b. l. 82–83). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymas dėl nušalinimo atmestas, nesant absoliučių nušalinimo pagrindų (II t., b. l. 84–85).

2014 m. gegužės 5 d. prasidėjęs teismo posėdis atidėtas, nes pareiškėjas V. K. ir vėl pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (II t., b. l. 100–107). Nušalinimas buvo grindžiamas visais prieš tai nurodytais pagrindais, kurie jau buvo pripažinti nepagrįstais, bei tuo, kad nebuvo tenkinami prieš tai reikšti nušalinimai (II t., b. l. 106–107). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymas dėl pareikšto nušalinimo netenkintas, nesant absoliučių teisėjų nušalinimo pagrindų (II t., b. l. 111–112).

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas ar teisėjas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą.

Pareiškėjų V. K. ir I. U. skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2013 m. sausio 28 d. Nuo to laiko įvyko keturi teismo posėdžiai, kurie buvo atidėti dėl reiškiamų nušalinimų, ir trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiai, kai buvo nagrinėjami pareikšti nušalinimai.

Kaip minėta, nušalinimai buvo reiškiami dėl to, kad teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kuriose priimti sprendimai netiko pareiškėjui V. K., dėl to, kad N. V. nedalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, dėl to, kad rinkimuose dalyvauja trys asmenys ir t. t. Visos pareiškėjų nurodytos priežastys daug kartų pripažintos nepagrįstomis, tačiau nušalinimai vėl buvo reiškiami iš esmės tais pačiais pagrindais.

III.

Pareiškėjo nuomone, jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o priešingai – siekė teisingumo, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo atkeršyta, ši nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas turi vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, buvo pažeista jo teisė kreiptis teisminės gynybos, teisė į nešališką ir teisingą teismą, teisė į gerą viešąjį administravimą, teisė į informaciją ir reikšti įsitikinimus bei kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą.

IV.

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl pareiškėjo daugkartinių nušalinimų, reikštų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams dėl to, jog teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kuriose priimti sprendimai netiko pareiškėjui V. K., dėl to, kad N. V. nedalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, dėl to, kad rinkimuose dalyvauja trys asmenys ir t. t., buvo priimtos pareiškėjo prašymų netenkinančios keturios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys (2013 m. vasario 19 d., 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 7 d.) ir trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (2013 m. balandžio 12 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. liepos 31 d.).

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai bylą nagrinėjančioms teisėjų kolegijoms ar atskiriems teisėjams buvo grindžiami aplinkybėms, susijusiomis su visuomenėje vykstančiais procesais, kitų asmenų atžvilgiu išnagrinėtomis bylomis, o tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ar atskirų teisėjų nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi nei reikšdamas nušalinimus, nei teikdamas atskirąjį skundą.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikštų nušalinimų klausimus sprendę teismai nustatė, jog reikalavimai nušalinti bylą nagrinėjančius teisėjus nėra pagrįsti įstatyme numatytomis aplinkybėmis, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus net septyniais teismų procesiniais dokumentais, sprendė, jog šie pareiškėjo veiksmai pagrįstai laikyti piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir pareiškėjui paskirta vidutinio dydžio bauda (baudos dydžio pagrįstumo pareiškėjas neginčijo).

V.

Prašyme kartoja argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šališkumo, nurodo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, tinkamą teismo procesą. Pabrėžia, kad baudos skyrimas pareiškėjui įrodo teismo šališkumą. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė teisės normas, nes pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Taigi nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai tai yra nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai prašant, pvz., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Taigi minėtu reglamentavimu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.) yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res iudicata galią – teismo galutinai išspręstas klausimas, draudimas pareikšti tapatų reikalavimą), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą, dėl kurių yra galimas proceso atnaujinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui 2 500 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Taigi šia teismo nutartimi išspęstas procesinis klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrimo. Pagal teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad byla iš esmės iki šiol nėra išnagrinėta (2014 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nes byla išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiraisiais skundais). Taigi nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjui paskirta 2 500 Lt dydžio bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis, kuria patikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumas, nelaikytina sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis negali būti laikoma nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas dėl nutarties, kuria išspręstas baudos paskyrimo pareiškėjui klausimas, nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014 negalėjo būti paduotas, todėl jis netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014 pagal pareiškėjų V. K. ir I. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.