- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2-1580-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14550-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ingrida Šimkevičienė, Irina Kizina
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovės V. B. atstovei advokatei Irinai Kizinai, atsakovui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui S. Š., institucijos duodančios išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucijos duodančios išvadas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo A. J. dukros S. J. išlaikymui po 700,00 Lt per mėnesį, ne vėliau iki kiekvieno mėnesio 30 dienos, nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės arba iki vaikas pabaigs mokyklą pagal bendrojo lavinimo programą, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant V. B. uzufrukto teisę į šias lėšas (3-6 b.l.).
Ieškovė V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus atstovauja advokatė Irina Kizina (31 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. atstovė advokatė Irina Kizina teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, šalių dukra Širvintų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje išreiškė norą gyventi su motina, atsakovas neprieštarauja dėl šio reikalavimo. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 700 Lt dukros išlaikymui, geranoriškai atsakovas mokėjai dukros išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį, tačiau tai nepakankama suma. Mergaitė gabi muzikai, be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, jai reikia daugiau lėšų jos poreikiams tenkinti, nei Lietuvoje (167-169, 170 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, tačiau nesutinka su prašomu priteisti 700 Lt išlaikymo dydžiu, nes atsakovo darbo užmokestis 1260 Lt į rankas, be to, jis turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovas sutinka dukters išlaikymui mokėti kas mėnesį po 300 Lt (169 b.l.).
Atsakovo A. J. atstovė advokato padėjėja I. Š. palaikė atsakovo duotus paaiškinimus byloje, pagrindė juos teisiniais argumentais (170-171 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės atstovės, atsakovo bei jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. J. (8 b.l.). 1999-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau nebuvo išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai (9, 128 b.l.)
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove V. B. N. S. J. sugrįžusi į Lietuvą, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje išreiškė savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, t.y., kad nori gyventi su motina (47 b.l.). Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl neesant ginčo tarp šalių, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė šalių dukra visą laiką gyvena su motina ir išreiškė norą toliau gyventi su motina, ieškovės reikalavimas dėl dukros S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su V. B., tenkintinas.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti bei iš duotų paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvoje ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio A. B. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, kuris 2012-11-16 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant santuoką, buvo padalintas po 1/2, tačiau turtas pardavinėjamas iš varžytinių, 2013-04-22 VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (25-26, 27, 82, 129 b.l.), transporto priemonių neturi (152 b.l.). Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą - butą, nuomai ir buto mokesčiams per mėnesį išleidžia 1296 Lt (167 b.l.). Ieškovė dirba įmonėje Estee Lauder Cosmetics Ltd, jos gaunamos metinės pajamos 19635,20 svaro sterlingų, t.y. 6683 Lt (146-149, 167 b.l.) (Pagal Lietuvos Banko duomenis dėl Lietuvos lito santykio su užsienio valiuta 2013 metų birželio mėnesį, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų - 4,0625 Lietuvos litų). Ieškovė turi sveikatos problemų (22-23, 88-89, 90-91 b.l.). Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, yra apie 400000 Lt skola, kurią ieškovė turi sumokėti kartu su buvusiu sutuoktiniu A. B. bei ieškovė šiuo metu pagal kredito kortelę turi 1200 svarų skolos bankui, šią skolą turi sumokėti pati ieškovė (167-168 b.l.).
Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (58 b.l.), turi transporto priemonę (59, 123, 124 b.l.), dirba UAB “Varanas”, paties atsakovo paaiškinimu jo gaunamas mėnesinis atlyginimas yra 1260 Lt į rankas (169 b.l.). Atsakovas sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus (54-55 b.l.). Atsakovas paaiškino, kad su šeima gyvena močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos mokesčio nemoka, moka komunalinius mokesčius (169 b.l.).
Taigi, abi šalys nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi transporto priemonę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ieškovė gauna ženkliai didesnes pajamas negu atsakovas. Atsakovas dirba, kas ketvirtą parą, tačiau darbo grafikas slenkantis, darbo dienos ir laisvos dienos pastoviai kintančios, todėl atsakovui sudėtinga dirbti kitą darbą, nes sutaptų grafikas. Tai pat atsakovas nurodė, jog vadovybė nepalankiai vertina, kuomet darbuotojai užsiima papildoma veikla (169 b.l.). Tačiau savo darbovietėje, esant galimybei, atsakovas visada imasi papildomų darbų, dėl ko jo gaunamas atlyginimas padidėja iki 1400 Lt - 1500 Lt (169 b.l.). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės atstovės argumentą, kad atsakovas neišnaudoja visų galimybių pakankamai uždirbti, kad pagal savo darbo grafiką gali dirbti papildomus darbus. Ieškovė nurodė, kad turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kredito Lietuvoje ieškovė nemoka, o Anglijoje paimtas vartojamasis kreditas naudojamas pragyvenimui, kurį grąžinusi ieškovė vėl pasiima. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 6683 Lt, ji pragyvenimui dar paima apie 5000 Lt kreditą pragyvenimui, šie faktai teismui kelia abejonių dėl ieškovės gebėjimo tinkamai, protingai tvarkyti šeimos finansus, tai yra įvertinti gaunamas pajamas, numatyti būtinas, protingo dydžio išlaidas ir galimybę prisiimti finansinius įsipareigojimus. Ieškovė nurodė, kad turi sveikatos problemų dėl kurių turėjo pakeisti darbą į mažiau apmokamą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2013 metų sausio mėnesį yra kreipusis į medikus ir nurodžiusi, kad turi lėtinių problemų, dėl ko buvo gavusi savaitės laiko nedarbingumą. Bei 2012 metų balandžio mėnesį kreipusis į medikus dėl padidėjusio nerimo ir panikos priepuolių, dėl ko ieškovė išreiškė pageidavimą dirbti mažiau darbo dienų (22-23, 88-89, 90-91). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikti tik ieškovės kreipimaisi į medicinos darbuotojus, kuriuose nurodyta, ką paaiškino ieškovė gydytojams, tačiau nėra pateikta objektyvių medicininių pažymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad ir šiai dienai ieškovė turi sveikatos problemų, kad medikai būtų konstatavę tam tikrus apribojimus darbo sąlygoms ar darbo laikui dėl ieškovės sveikatos. Be to, ieškovė turi tik vieną nepilnametį išlaikytinį, atsakovas be dukros S. turi dar du nepilnamečius išlaikytinius. Todėl teismas vertina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo ir ji turi galimybę prisidėti didesne dalimi prie dukros išlaikymo (Kauno apygardos teismo 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-816-413/2013). Teismas sutinka, kad Anglijoje, kur gyvena ieškovė su dukra, tam tikros išlaidos yra didesnės, tačiau atsakovas gyvena bei dirba Lietuvoje, todėl, teismas mano, kad būtų neteisinga ir nesąžininga daryti išvadą, kad šalių dukrai reikia didesnio išlaikymo vien todėl, kad ji gyvena užsienio valstybėje, ir šiuo pagrindu priteisti iš atsakovo prašomo dydžio išlaikymą. Vaiko poreikiai ir tėvo galimybės teikti išlaikymą vertintini pagal Lietuvos pragyvenimo lygį.
Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, poreikių skaičiuotėje nurodė, kad penkiolikos metų dukros S. poreikiai yra apie 2500 Lt per mėnesį: išlaidos maistui sudaro – 800 Lt per mėnesį, papildomiems užsiėmimams – 260 Lt, dainavimo ir fortepijono pamokoms – 870 Lt, būsto nuomos mokesčio dalis – 435 Lt, akinių rėmeliams per metus – 217 Lt, išlaidos transportui - 100 Lt, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams – 80 Lt, drabužiams, avalynei, mokyklinėms prekėms – 400 Lt, interneto, mobiliojo ryšio telefono išlaidoms – 150 Lt, dainininkės A. P. dainavimo pamokoms – 900 Lt, ekskursijoms, laisvalaikio išlaidoms – 100 Lt (4 b.l.). Tuo tarpu prie ieškinio pateiktoje vaiko išlaikymo išlaidų lentelėje ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 3310 Lt (28-29 b.l.), tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo pakomentuoti ieškovės sudarytos poreikių skaičiuotės, tik nurodė, kad ne visi pirkiniai perkami kas mėnesį ir išlaikymą prašo priteisti kaip nurodyta ieškinyje (168 b.l.). Akivaizdu, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai, tačiau ieškovės nurodytos tam tikros sumos skiriamos penkiolikmečio, šiuo metu šešiolikmečio vaiko išlaikymui, teismo nuomone nepagrįstai išdidintos. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių dukra neturi sveikatos problemų susijusių su mityba, jai neperkamas joks specialus ar brangesnis maistas, todėl, teismo nuomone, ieškovės neva išleidžiama 800 Lt suma kas mėnesį dukros mitybai, net ir gyvenant Anglijoje yra išdidinta. Juolab, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad patiriamos išlaidos dėl papildomų anglų kalbos ir matematikos pamokų bei, kad kasmet keičiami dukros akinių rėmeliai, tačiau teismui įrodymai, patvirtinantys šias faktines aplinkybes, nepateikti. Teismui pateikti dokumentai byloje nekelia abejonių, kad S. J. yra gabi muzikai ir lanko menų mokyklą (14, 83-84 b.l.), tačiau ieškovė nurodydama patiriamas dėl to 870 Lt išlaidas, nepagrindžia jų įrodymais. Ieškovė teikdama iš menų mokyklos charakteristiką (83-84 b.l.), taip pat galėjo pateikti objektyvius duomenis apie atliktus mokėjimus, tačiau ieškovė pateikė teismui bendrus informacinio pobūdžio duomenis iš viešos erdvės (15 b.l.), kurie neatspindi, kiek dažnai, kokius S. lanko užsiėmimus ir kokias realias išlaidas dėl to patiria. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra Lietuvoje lanko dainininkės A. P. dainavimo pamokas, kurios kainuoja 900 Lt. Vaikui turinčiam gabumų, reikia sudaryta galimybę juos tobulinti, todėl S. J. lanko menų mokyklą, tačiau dar papildomų užsiėmimų lankymas pas dainininkę A. P., jau yra ieškovės apsisprendimas. Teismas vertina, kad ieškovė apsvarsčiusi savo finansines galimybes, nusprendė, jog yra pajėgi prisiimti papildomas tokio dydžio išlaidas, tačiau teismo nuomone, šios išlaidos nėra būtinieji vaiko poreikiai ir ši vienasmeniškai ieškovės prisiimta finansinė našta, neturi būti perkeliama atsakovui. Ieškovė kaip dukrai skiriamą dalį skaičiuoja 435 Lt gyvenamojo būsto nuomos mokesčio. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad į vaiko būtinuosius poreikius privalo būti įtraukta jam skiriama komunalinių mokesčių dalis. Kadangi šalių dukros gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, ieškovė privalo užtikrinti dukrai gyvenamąjį būstą jai tinkamiausiu būdu (įsigijimas nuosavybėn, nuoma), tačiau šios išlaidos nepriskiriamos prie vaiko būtiniausių poreikių. Iš ieškovės pateiktų įrodymų apie patiriamus komunalinius mokesčius (142-145 b.l.), matyti, kad ieškovė moka mokesčius už dujas ir elektrą 529 svaro sterlingų už tris mėnesius, t.y. 176 svaro sterlingų už vieną mėnesį. Ieškovės atstovė nurodė, kad su ieškove ir jos dukra gyvena ieškovės buvęs sutuoktinis, todėl komunalinių mokesčių mėnesio suma turi būti dalijama trims asmenims, todėl S. J. dalį sudaro – 59 svaro sterlingų, t.y. apie 240 Lt. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių 150 Lt išlaidų patiriamų dėl dukros naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir interneto, nenurodė teismui keli asmenys naudojasi internetu, kokios išlaidos iš viso patiriamos ir kokia reali išlaidų dalis priskiriama šalių dukrai. Ieškovė nurodė vienokias patiriamas išlaidas dukros išlaikymui ieškinyje, kitokias poreikių skaičiuotėje ir jų praktiškai nepagrindė įrodymais, dėl ko teismas neturi galimybės patikrinti nurodytų sumų. Akivaizdu, kad nepilnamečiam vaikui reikalingas išlaikymas, tačiau ieškovė prašydama gerokai didesnio išlaikymo negu vidutinis, privalėjo įrodyti, kad jos prašomo dydžio išlaikymas dukrai būtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei faktus, teismo nuomone, turėtų būti mažinama S. J. skiriamo išlaikymo suma. Ieškovė įvertinusi savo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, turi protingai tenkinti vaiko poreikius. Juolab, kad ieškovė nenurodė teismui, kad dukra turi kokių nors sveikatos problemų dėl ko jai reikėtų pirkti brangesnius drabužius, avalynę ar specialų maistą, vaistus.
Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Pagal šioje byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 700 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko normalią sveikatos būklę, įprastus poreikius, išskyrus tai, kad S. turi gabumų muzikai, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus byloje, yra nepagrįstas, išdidintas, todėl turi būti mažinamas. Teismas vertina, kad iš atsakovo turi būti priteistas 450 Lt kas mėnesį dukros Simonos išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Teismas vertina, kad atsakovas papildomai dirbdamas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti dukrai tokio dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad dukra turi gabumų muzikai ir lanko papildomus užsiėmimus. Nors atsakovas nurodo, kad turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, tačiau jie yra ženkliai jaunesni, todėl jiems reikalingas mažesnis išlaikymas, vaikai specialiųjų poreikių neturi. Įvertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovų išvadas (47, 170 b.l.), įvertinant abiejų šalių – S. J. tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas S. J. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės (CK 3.196 str.).
Ieškovė ieškinyje suformulavo sąlyginį reikalavimą prašydama priteisti išlaikymą iki dukros pilnametystės arba iki vaikas pabaigs mokyklą pagal bendrojo lavinimo programą. Įstatymas numato bendrąjį principą, kad tėvas ar motina su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo vaikui iš kito tėvo iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Vaikas sulaukęs aštuoniolikos metų, t.y. įgijęs visišką civilinį veiksnumą ir dar nebaigęs vidurinės mokyklos, įgyja teisę pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nuo pilnametystės iki šios lavinimo įstaigos pabaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Todėl šioje byloje išlaikymas S. J. priteistinas iki jos pilnametystės.
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės S. J. atstovė V. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir teismo atmestų reikalavimo daliai.
Ieškovė V. B. patyrė 143 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio (7 b.l.), 1100 Lt dėl advokato teisinės pagalbos (32 b.l.), 291 Lt dėl dokumentų vertimų (158-159 b.l.), viso 1534 Lt. Atsakovės atstovė su ieškiniu pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą Nr. 594592 (32 b.l.), kuriame nurodyta, kad V. B. sumokėjo advokatei Irinai Kizinai 1100 Lt. Advokatė prašydama priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė visų įstatymo (98 str. 1 d.) nustatytų dokumentų, t.y. prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovė rengė teismui procesinius dokumentus, atstovavo ieškovę teisme, kuri neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pateikė tik vieną pinigų priėmimo kvitą, prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas vertina, kad šios bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nebuvo, iš atsakovo ieškovei priteistina 552,24 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistina 11,58 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 180 Lt už priteistą išlaikymą, viso 191,58 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti šalių nepilnametės dukros S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nepilnametei dukrai S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) UK, išlaikymą po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-31 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovę V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Priteisti ieškovei V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) UK, iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 552,24 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt du litus 24 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 11,58 Lt (vienuolika litų 58 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį už priteistą išlaikymą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.