- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-816-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04878-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- J. V., R. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8113-887/2013 pagal ieškovių J. V. ir R. V. ieškinį atsakovui R. V., išvadą duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. V. ir atsakovas R. V. yra bendraieškovės J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 22 d. nutarimu (civilinė byla Nr. 2-13 541/99) nuo 1999 m. gegužės 27 d. iš atsakovo R. V. priteisti alimentai R. V. po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) sūnaus R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kiekvienam vaikui, dukters J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (1 t. 11 b. l.). Santuoka tarp šalių nutraukta 2000 m. spalio 25 d. Antstolio S. U. kontoroje buvo vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-13541 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. V., kuris iki 2012 m. kovo mėn. buvo skolingas 11 066 Lt nesumokėto išlaikymo (1 t., b. l. 25). Įsiskolinimą atsakovas sumokėjo 2012 m. balandžio 5 d. (1 t., b. l. 59 ).
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pakeisti (padidinti) Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 22 d. nutarimu nustatyto išlaikymo dydį, įpareigojant atsakovą R. V. J. V. išlaikymui skirti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-7 b. l.). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad padidėjo ieškovės J. V. poreikiai, kadangi išlaikymas buvo priteistas kai J. V. buvo 4 metai, dabar ji mokosi 12 klasėje, ieškovė papildomai lanko biologijos ir chemijos užsėmimus. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų, jai nustatyta trumparegystė, viena koja trumpesnė už kitą, dėl ko reikalingos fizioterapijos procedūros, ortopedo konsultacijos, masažas. Ieškovių skaičiavimais, J. V. būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį. Ieškovė R. V., uždirbanti per mėnesį apie 3400 Lt, viena išlaiko dukrą, atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda ir tik gavęs ieškinį sumokėjo 11000 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiems vaikams. Be to, ieškovėms tapo žinoma, kad atsakovas pradėjo dirbti, savo pajamas jis piktybiškai mažina, o turtą perleido savo naujajai sutuoktinei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 22 d. nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki jos pilnametystės (2012-12-23), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė valstybei iš ieškovės R. V. 112 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui R. V. (2 t. b. l. 18-23). Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas pripažino, kad nuo 1999 metų, kuomet J. V. buvo priteistas išlaikymas, jos poreikiai iki ieškinio padavimo išaugo, būtinos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai, dalies komunalinių mokesčių mokėjimui ir pažymėjo, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, nes mergaitei teks ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių poreikių tenkinimu, tačiau, antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Atsižvelgdamas į bylos rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad 17 metų mergaitei (ieškinio padavimo metu ieškovei buvo 17 metų) ieškovių nurodomas 1095,42 Lt išlaikymas yra per didelis. Šią savo išvadą teismas grindė tuo, kad teismui teikta pažyma apie J. sveikatos būklę apėmė 2006 - 2011 metų laikotarpį, tačiau ieškovės nepateikė duomenų, kad mergaitė šiuo metu turi rimtų sveikatos problemų. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta vien tik maistui išleidžiama 547,50 Lt suma vienam mėnesiui yra gerokai padidinta, kadangi šalies minimalus atlyginimas, atskaičius privalomus mokesčius, nesiekia 700 Lt. Be to, teismo nuomone, ieškovių nurodytos išlaidos kompiuteriui - 625 Lt per metus, kas sudaro 52 Lt per mėnesį, ir jų argumentai, jog kompiuterį reikia keisti kas keturis metus (1 t., b. l. 27 ), yra nepagrįsti ir šios išlaidos neturi būti įskaičiuojamos į būtiniausius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines jos aplinkybes ir surinktus įrodymus, protingiems nepilnametės J. poreikiams patenkinti per mėnesį pakaktų 800 Lt sumos. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo teikiamas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išlaikymas dukrai Justinai neatitinka jos poreikių, dėl ko yra pagrindas išlaikymo dydį keisti.
2. Dėl tėvų turtinės padėties. Teismas nustatė, kad ieškovės R. V. vardu yra registruotas sekantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17, 91-103) bei automobilis Opel Astra (1 t.b. l. 21). Ieškovė gauna apie 3900 Lt atlyginimą kas mėnesį (1 t., b. l. 85). J. V. savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 90, 104). Atsakovas R. V. 2011 m. birželio 17 d. sudarė antrą santuoką su J. V., 2007 m. rugpjūčio 5 d. jiems gimė sūnus P. V. (1 t., b. l. 54, 56). Atsakovo sūnus P. serga bronchine astma, alerginiu rinitu (1 t., b. l. 68). Be to, J. V. augina dar vieną nepilnametį sūnų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir gauna apie 700 Lt darbo užmokestį per mėnesį (1 t., b. l. 55, 60). Atsakovo R. V. vardu 2012 m. kovo 14 d. VĮ „Regitra“ duomenimis buvo registruota viena transporto priemonė FORD GALAXY, valst. Nr. DBA876 (1 t., b. l. 22), tačiau jau 2012 m. liepos 16 d. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas transporto priemonių neturėjo, nes 2012 m. balandžio 24 d. minėtą transporto priemonę jis perleido tretiesiems asmenims (1 t., b. l. 163-164). Atsakovo vardu buvo registruotas butas (duomenys neskelbtini) (1 t. 18-20, 162 b.l.), tačiau ir šį turtą atsakovas perleido savo sutuoktinei J. V., dėl ko teisme yra pareikštas ieškinys atsakovams R. V. ir J. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (1 t., b. l. 71-73). Atsakovas nuo 2009 metų buvo bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negaudavo (1 t., b. l. 61). Atsakovui ir jo šeimai už 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. birželio 1 d. laikotarpį buvo skiriamos socialinės pašalpos (1 t. b. l. 62, 63). Nuo 2012 m. spalio 16 d. atsakovas pradėjo dirbti UAB „Langų stilius“ ir už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. gavo 221,74 Lt, o už 2012 m. lapkričio mėn. - 425 Lt atlyginimo (2 t., b. l. 5-7), nors atsakovas neigė šių piniginių sumų gavimo faktą ir negalėjo teismui paaiškinti kokiomis sąlygomis įsidarbino bei kokį gaus atlyginimą po bandomojo laikotarpio. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi paklausią tinkuotojo specialybę ir nors nuo 2009 metų iki 2012 metų pabaigos jis nedirbo, gyveno iš gaunamų valstybės pašalpų bei bažnyčios paramos maistu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskritai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų darbui susirasti. Atsakovo paaiškinimai dėl darbo paieškos yra prieštaringi, dėl ko teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė teismui tikrųjų faktinių aplinkybių (2 t., b. l. 15). Nors atsakovas įrodinėjo teismui aplinkybes apie savo sunkią materialinę padėtį, teismas pažymėjo, kad tokia padėtis susidarė dėl paties atsakovo neveikimo ir aplaidaus požiūrio į savo, kaip vyro bei tėvo, pareigas. Atsakovas nieko nedarė, kad tokia padėtis pasikeistų (pagerėtų), nes galimai tokia situacija atsakovą tenkino. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prasidėjus teismo procesui dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas siekia dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, kadangi jis perleido nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertino atsakovo argumentus dėl savo sunkios turtinės padėties kritiškai ir konstatavo, kad R. V., turėdamas paklausią specialybę, neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas arba teismui neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, sąmoningai bando parodyti ją blogesnę. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo fizinius ar psichinius trūkumus byloje nenustatyta.
3. Dėl dukters išlaikymui reikalingos sumos nustatymo. Teismas sprendė, kad nepilnametės J. V. protingiems poreikiams patenkinti pakanka 800 Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju abu tėvai dukters išlaikyme turi dalyvauti lygiomis dalimis, kadangi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo tėvų lygybės principo, byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir atsakovo turimus kitus išlaikytinius, teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas pagrįstas ir tenkinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas J. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 11 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės (2012-12-23), pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 2-13 541/99 priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytojo teismas neskyrė, kadangi sprendimo priėmimo metu ieškovė J. V. tapo pilnamete ir gali savarankiškai disponuoti jai priklausančiomis lėšomis (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovių ieškinį tenkinus 80 procentų, iš ieškovės R. V. turi būti priteista 112 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui R. V. (2 t., b. l. 2-3). Iš atsakovo valstybei turi būti priteistas 95 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Teismas turėjo 34,16 Lt bylos išlaidų, todėl atsakovui tenkanti mokėti dalis sudarytų 27,32 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, teismas sprendė, jog jam tenkanti mokėti dalis bylinėjimosi išlaidų (27,32 Lt ir 95 Lt) yra atlygintina iš valstybės biudžeto lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 28-30).
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad pateiktais į bylą rašytiniais duomenimis įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje auga atsakovo sūnus P. V., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 54, 56), bei atsakovo sutuoktinės J. V. sūnus K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 55), kuris mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Apelianto sūnus P. V. turi specialių poreikių, jam yra diagnozuota bronchinė astma (1 t., b.l. 68), dėl kurios vaikui pastoviai reikalingi vaistai, bei vitaminai, skirti stiprinti organizmą. Teismo sprendime yra konstatuota, kad apelianto šeimoje dirba viena sutuoktinė, kuri nuo 2011 m. liepos mėn. dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje darželyje ir gauna 701 Lt atlyginimą (1 t., b. l. 60). Nemažą laiko tarpą tai buvo vienintelės keturių asmenų šeimos pajamos. Dėl tokios sunkios materialinės padėties, atsakovo šeimai nuo 2012 m. gruodžio mėn. yra paskirta socialinė pašalpa pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (I t., b.l. 62, 63). Tris mėnesius atsakovui buvo mokama 519,08 Lt socialinė pašalpa, tačiau nuo 2012 m. kovo mėnesio atsakovo šeima gauna tik 216,13 Lt dydžio socialinę pašalpą. Taigi su socialine pašalpa, atsakovo keturių asmenų šeimos pajamos mėnesiui yra tik 917,13 Lt, kas vienam asmeniui sudaro apie 230 Lt. Kadangi šeima iš šių gaunamų pajamų negali išgyventi, šeimai padeda Petrašiūnų bažnyčia, kuri teikia labdarą maisto produktais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas neturi materialinių galimybių teikti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą didesnį išlaikymą ir mokėti po 400 Lt. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog rašytiniai įrodymais yra nustatyta, kad ieškovės R. V. materialinė padėtis yra ženkliai geresnė. Jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17, 91-103), automobilis Opel Astra (1 t., b. l. 21), ieškovė gauna iš Lietuvos kariuomenės apie 3900 Lt mėnesio atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 35-40).
Šalies argumentai
Ieškovės nurodo, kad vaiko poreikiai didėja jam augant. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Spręsdmas išlaikymo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Teismų praktika įtvirtina bendrąją taisyklę, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą. Todėl aplinkybė, kad skolininkas turi išlaikyti ir kitus nepilnamečius vaikus, gimusius vėlesnėje santuokoje, negali patvirtinti jo turtinės padėties esminio pasikeitimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duodamas paaiškinimus atsakovas prieštaravo pats sau, o tai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas nenurodė teismui tikrųjų faktinių aplinkybių. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Teismas visapusiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo atsikirtimai dėl sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai, atsakovas, turėdamas paklausią specialybę, neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas arba teismui neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, sąmoningai bando parodyti ją blogesne. Apeliantas nurodo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, o kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų apeliantas neturi materialinių galimybių teikti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą didesnį išlaikymą mokant po 400 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant poreikį pakeisti išlaikymo dydį, svarbu nustatyti, ar skolininko turtinė padėtis pasikeitė, dėl jo paties kaltės ar ne. Taigi kaltės institutas šiuo atveju taip pat turi būti vertintinas šalia aplinkybės, jog pasikeitė skolininko turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į kiekvieno jų vienodas pareigas teikti išlaikymą vaikams. Priteisiant iš atsakovo pageidaujamą 130 Lt, tai yra tik maždaug 1/6 dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Ir tip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką ir tenkinti jo dvasinius poreikius, tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vaiko vystimuisi, auklėjimui, ugdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisakytina dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais ir teisingais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pasikeitusių ieškovės J. V. poreikių ir būtinybės keisti (didinti) ankstesniu teismo sprendimu (1999 m. birželio 22 d. nutarimu) priteistą išlaikymą. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys nekvestionuoja teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio būtiniems šiuo metu J. V. poreikiams tenkinti, nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šį dydį (800 Lt per mėnesį) vertinti kitaip, nei dėl jo sprendė apylinkės teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliacinio skundo motyvais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamo ginčo atveju prie nepilnametės dukters J. išlaikymo abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis. Visų pirma, netgi sutinkant su teismo argumentais dėl atsakovo netinkamo elgesio (vengimo įsidarbinti, savo turtinės padėties sąmoningo pabloginimo ir kt.), byloje surinkti duomenys apie atsakovo ir jo naujosios šeimos turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su ieškovės R. V. padėtimi, yra nevienoda, tai yra šiuo metu atsakovas gauna žymiai mažesnes pajamas nei buvusi jo sutuoktinė (2 t., b.l. 5-7). Nepaneigta kitais leistinais įrodymais byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2009 metų buvo bedarbis, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. atsakovo keturių asmenų šeima turėjo verstis iš 519,08 Lt socialinės pašalpos ir sutuoktinės gaunamo 701 Lt mėnesinio darbo užmokesčio (1 t. b. l. 62, 63). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad naujoje atsakovo šeimoje jam tenka pareiga išlaikyti ir kitą nepilnametį vaiką – sūnų Paulių, gim. 2007-08-05, sergantį alergine bronchine astma (1 t., b. l. 54, 56, 68). Pažymėtina, kad pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, teismas nepasisakė, ar ieškovas yra pajėgus teikti priteistą (padidintą) išlaikymą (400 Lt) ir antrajam savo vaikui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą išlaikymo sumą sumažinti iki 300 Lt per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. reikalavimų sumos, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, padidinant teismo priteistą valstybei advokato atstovavimo išlaidų sumą nuo 112 Lt iki 224 Lt. Apeliacinės instancijos teisme už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo išmokėta 400 Lt valstybės lėšų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (25 proc.), valstybei iš ieškovės R. V. priteistina 100 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 99 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir sumažinti J. V., gim. 1994 m. gruodžio 23 d., priteistą išlaikymą iki 300 Lt (trijų šimtų litų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki jos pilnametystės (2012-12-23), ir padidinti valstybei iš ieškovės R. V. priteistą 112 Lt sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui R. V. iki 224 Lt (dviejų šimtų dvidešimt keturių litų).
Kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. V. 100 Lt (vieną šimtą litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.