Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zemvaida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Zemvaida“, juridinio asmens kodas 303526859, buveinės adresas Telšių r. sav., Užgirių k., Žemaičio Sodų 3-oji g. 20. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. duomenimis atsakovė yra skolinga 1 548,50 Eur sumą, iš kurios 1 534,84 Eur yra valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 13,66 Eur delspinigiai. Nors ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jie atsakovė nepadengus viso įsiskolinimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 2–4).

Iškeltina bankroto byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Zemvaida“ kreipėsi jos kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę (b. l. 23–24). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 124 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovės buveinės adresu 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nebuvo įteikti adresatui, todėl grąžinti teismui (b.l. 35, 38). Be to, apie ieškinio priėmimą bei paskirtą teismo posėdžio datą buvo skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 26), todėl darytina išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymų numatyta tvarka ir ji yra tinkami informuota apie bankroto procesą.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę būklę, todėl vertindamas įmonės (ne)mokumą teismas remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Zemvaida“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. sausio 13 d., finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą registrui teikti už 2015 m. finansinius metus (b. l. 27). 2015 m. finansinių metų balanse nurodoma, kad UAB „Zemvaida“ turėjo 19 107 Eur vertės turto, kurį sudarė 9 421 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas ir 9 686 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė 1 092 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 8 463 Eur per vienerius metus gautinos lėšos bei 131 Eur pinigai ir jų ekvivalentas. Nuosavą kapitalą sudarė 7 640 Eur, iš kurio 10 200 Eur yra kapitalas ir 2 560 Eur nepaskirstyti nuostoliai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 11 467 Eur sumą, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (b. l. 28, 29, 30–31). Iš 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad finansiniais metais įmonė patyrė 2 560 Eur nuostolių (b. l. 28). Vertinant atsakovės turtą, nurodytą pateiktame 2015 m. balanse matyti, kad didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (2016 m. balanse numatyta bendra trumpalaikio turto vertė 9 686 Eur, o iš jų 8 463 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad UAB „Zemvaida“ kreipėsi į teismą dėl minėtų skolų priteisimo ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekiant atgauti sumas iš debitorių, todėl vertinant atsakovės (ne)mokumą per vienerius metus gautinos sumos neįskaitomos į realią turto vertę.VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Zemvaida“ neturi nekilnojamojo turto (b. l. 32). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė yra registruota kaip dviejų transporto priemonių valdytoja (b. l. 32). Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.Nors 2015 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad ataskaitinių metų pabaigoje (2015 m. gegužės 31 d.) įmonė dirbo trys darbuotojai (b. l. 30–31) tačiau VSDFV viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų, taigi manytina, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veikos.Ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio 5 d. d. atsakovės skola buvo 1 548,50 Eur (b. l. 6), tačiau VSDFV viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovės skola buvo 1 590,86 Eur, taigi atsakovės UAB „Zemvaida“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui vis auga. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis atsakovė nėra skolinga savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams (b. l. 10). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose dalyvautų atsakovė UAB „Zemvaida“.Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „Zemvaida“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 10 053,86 Eur (1 590,86 Eur skola ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui + 8 463 Eur per vienerius metus gautinos sumos), 2015 m. balanso duomenimis įmonės turtas vertas 10 644 Eur (t. y. 9 421 Eur vertės ilgalaikis turtas + 1 092 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys + 131 Eur pinigai ir jų ekvivalentas), tačiau neturi darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl yra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Zemvaida“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinkta bankroto administratorė UAB „Likvidas“ pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę UAB „Zemvaida“. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių UAB „Likvidas“ negalėtų būti UAB „Zemvaida“ administratorė, todėl įmonės bankroto administratore skirtina UAB „Likvidas“, sąrašo eilės Nr. B-JA201.Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu UAB „Zemvaida“ valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 Eur dydžio baudą.Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus operatyviai pateikti bankroto procedūrų vykdymui reikšmingus dokumentus, bankroto administratorė privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų buvimo vietą ir juos sugrąžinti įmonei, pavyzdžiui, siuntė pranešimus bei bandė nuvykti įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pan.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą UAB „Zemvaida“, juridinio asmens kodas 303526859, buveinės adresas Telšių r. sav., Užgirių k., Žemaičio Sodų 3-oji g. 20.

Bankrutuojančios UAB „Zemvaida“ administratore paskirti UAB „Likvidas“, sąrašo eilės Nr. B-JA201, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Areštuoti atsakovės UAB „Zemvaida“, juridinio asmens kodas 303526859, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Uždrausti atsakovei UAB „Zemvaida“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.

Nustatyti terminą UAB „Zemvaida“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti bankroto administratorę sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Zemvaida“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Zemvaida“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti UAB „Zemvaida“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratorei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Zemvaida“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai bankroto administratorei, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.