Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3798-171/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-25
Bylos Nr.: I-3798-171/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02392-2014-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: Ž. V.
Atsakovas: Lietuvos valstybei

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3798-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 24, 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjai Ž. V., vertėjai Ingridai Kisieliūtei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 90–92), ir prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba), priteisti 1 050 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1350/2012 priteisė jai iš Lietuvos valstybės 350 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji su 2012-09-05 prašymu išmokėti 350 Lt kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau ši atsisakė vykdyti teismo sprendimą ir 350 Lt pervedė į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą. Su 2012-11-13 skundu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėtų Teisingumo ministerijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, tačiau skundas buvo atmestas. Buvo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013-12-19 nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Tuomet 2013-12-30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą peticijai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 nutarties Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) parengti. Šiame prašyme prašė skirti advokatą, kuris turi patirties rašyti EŽTT skundus. Pareiškėja siekė apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas asmens teises.

Nurodo, kad Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7)S-6 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir atstovauti paskyrė advokatą J. L.. 2014-02-26 pareiškėja gavo advokato paruoštą 2014-02-25 pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Advokatas į klausimus, kodėl pareiškimas parengtas laisva forma, neužpildytas formuliaras, nėra konkrečiai nurodyti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, paaiškino, kad taip turi būti, kad tokia yra forma ir tvarka. Be to, advokatas pareiškėjai pateikė pareiškimą be savo parašo ir jos vardu užpildytą voką ir atsisakė pasirašyti pareiškimą. Pareiškėja 2014-02-27 kreipėsi į Tarnybą su prašymu paskirti kitą advokatą ir įvertinti advokato J. L. veiksmus bei jo paruoštą pareiškimą. Tarnyba 2014-03-25 sprendimu Nr. (1.7) APS-33 nustatė, kad advokato parengtas pareiškimas EŽTT neatitinka formos reikalavimų, ant voko parašytas neteisingas EŽTT adresas, rekomendavo advokatui susipažinti su pareiškimo formuliaro pildymo atmintine, tačiau 2014-03-25 sprendimu Tarnyba atsisakė advokatą J. L. pakeisti kitu advokatu, todėl pažeidė jos teises ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 18 straipsnio 8 punktą.

Pareiškėja su 2014-06-23 prašymu vėl kreipėsi į Tarnybą paskirti advokatą dėl dar vienos peticijos EŽTT dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-02-12 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-114-626/2014, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, parengimo. Tačiau Tarnyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatą. Pareiškėja akcentuoja, kad šiame sprendime parašytas melas, t. y. nurodyta, kad 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7)-S-45-12 jai kasaciniam skundui paruošti buvo paskirtas advokatas P. V. ir suteikta mokama (50 procentų) valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tarnyba 2013-12-30 išsiuntė pareiškėjai pranešimą sumokėti 120 Lt už advokato P. V. darbą. Minėtam pranešimui grįžus neįteiktam, Tarnyba neva vėl pakartotinai 2014-04-10 persiuntė jai pranešimą, kurį „Greitasis kurjeris“ neva įteikė. Dėl to, kad pareiškėja iki šiol nėra sumokėjusi 120 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, Tarnyba atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2014-06-23 prašymą skirti advokatą dar vienai peticijai EŽTT parengti.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė raštu išdėstytus paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės atstovė atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–31, atsiliepimas į patikslintą skundą b. l. 116–119).

Paaiškino, kad Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7.) S-6 (pagal 2013-12-30 prašymą Nr. (1.7.)-ATP-4302-13) suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai rengiant peticiją EŽTT dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų asmens teisių pažeidimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas J. L.. 2014-02-27 Tarnyboje gautas pareiškėjos pareiškimas Nr. (1.7.) APP-24 pakeisti advokatą J. L.. Tarnyba 2014-03-25 sprendimu Nr. (1.7.) APS-33 atsisakė pakeisti advokatą ir nurodė, kad vien aplinkybė, jog nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti advokatą, savaime nereiškia, kad jos teisės buvo pažeistos.

Paaiškino, kad advokatas, susisiekus su juo telefonu, paaiškino, jog priėmus Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.) APS-33 advokatas skambino pareiškėjai ir prašė atnešti dokumentus (kuriuos ji iš advokato yra atsiėmusi), kad būtų galima pataisyti peticiją, tačiau pareiškėja advokatui minėtų dokumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju advokatas J. L. neatsisako teikti antrinės teisinės pagalbos ir pataisyti peticiją, tačiau pareiškėjai į jį daugiau nesikreipiant ir nepateikiant dokumentų jis tokios galimybės neturi.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad prašė Tarnybą paskirti advokatą, kuris turėtų patirties rengiant peticijas EŽTT. Tarnyba nekaupia duomenų, kurie advokatai, pasirašę antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis su Tarnyba, teikdami privačias teisines paslaugas yra sukaupę patirtį rengiant peticijas EŽTT. Advokatas J. L. Tarnybos sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu buvo rengęs peticijas EŽTT iki antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo Tarnybos 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7.) S-6. Taigi, pareiškėjai pagal Tarnybos galimybes buvo parinktas advokatas, jau turėjęs patirties rengiant ir teikiant peticijas EŽTT.

Pareiškėja skunde nurodė, kad advokatas J. L. kategoriškai atsisako dalyvauti bylos EŽTT nagrinėjime. Tarnybos sprendimu Nr. (1.7.) S-6 antrinė teisinė pagalba jai suteikta tik rengiant peticiją EŽTT, t. y. į teikti antrinę teisinę pagalbą paskirto advokato J. L. įgaliojimus neįeina atstovavimas pareiškėjos interesams bylą nagrinėjant EŽTT. Tai reiškia, kad advokatas (jei peticija būtų priimta) neturi nei teisės, nei pareigos atstovauti pareiškėjos interesams EŽTT.

Pažymi, kad pagal VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalį antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gynyba ir atstovavimas bylose – tai įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba.

Pagal EŽTT reglamento 11 skyriuje nustatytas taisykles (toliau – Reglamento taisyklės) padavusio pareiškimą pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą nuo valstybės atsakovės rašytinių pastabų dėl peticijos priimtinumo gavimo momento arba nuo momento, kai pasibaigia jų pateikimo terminai. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad EŽTT nesuteikia pareiškėjams galimybės pasinaudoti teisine pagalba rengiant pareiškimą EŽTT, darytina išvada, kad pareiškimų EŽTT rengimas įeina į antrinės teisinės pagalbos sąvoką, apibrėžtą VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalyje, tačiau antrinės teisinės pagalbos turinys neapima pareiškėjų interesų EŽTT atstovavimo, kadangi teisinę pagalbą minėtu atveju suteikia EŽTT Reglamento taisyklių 11 skyriuje nurodyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkte nustatyta, kad advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas tik už pareiškimų EŽTT parengimą.

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad Tarnyba nurodinėja advokatams, ką daryti, kokias išvadas rašyti. Be aplinkybių, nurodytų Tarnybos 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7.) APS-33, Tarnyba papildomai akcentuoja, kad nei galiojantys teisės aktai, nei su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarytos sutartys nesuteikia Tarnybai teisės nurodinėti, liepti, kaip parengti konkretų dokumentą, kokias aplinkybes į jį įtraukti ir pan.

Pareiškėja skunde mini, kad kenkimą jos interesams taip pat patvirtina 2013-11-07 prašymas Nr. (1.7.)-APP-141-13. Tarnyba nurodo, kad minėtą prašymą pareiškėja pateikė gavusi Tarnybos 2013-10-29 raštą Nr. (1.7.)-SD-5351-13, kuriuo Tarnyba kreipėsi į advokatę N. Ž. prašydama, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą Nr. (1.7.)-ATP-3512-13, pateikti išvadą, ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Į pareiškėjos 2013-11-07 prašymą Nr. (1.7.)-APP-141-13 buvo atsakyta 2013-11-11 raštu Nr. (1.7.)-SD-5539-13. Tarnyba rašte pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog advokatė pagal ankstesnius pareiškėjos prašymus yra pateikusi išvadas, nurodančias antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, savaime nesudaro prielaidų ir pagrįstų kliūčių pavesti advokatei N. Ž. išvados pagal prašymą Nr. (1.7.)-ATP-3512-13 teikimą. Vis dėlto, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja išreiškė nepasitikėjimą advokate N. Ž., Tarnyba nusprendė paskirti kitą advokatą teikti išvadą pagal prašymą Nr. (1.7.)-ATP-3512-13. Akcentuoja, kad pareiškėjos prašyme Nr. (1.7.)-APP-141-13 yra dėstoma jos asmeninė nuomonė, kuri jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais nepatvirtina, jog paskyrus advokatę N. Ž. buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad kenkimą jos interesams patvirtina 2013-11-22 prašymas Nr. (1.7.)-GD-2321-13. Pareiškėja skundėsi, kad jos neteisėtai prašoma pateikti dokumentų kopijas. Pareiškėja taip pat prašė pranešti, kad dėl išvados pateikimo pagal prašymą Nr. (1.7)-ATP-3719-13 yra kreiptasi į advokatą A. K. (A. K.). Tarnyba nustatė, kad prašymą Nr. (1.7.)-GD-2321-13 pareiškėja pateikė gavusi Tarnybos 2013-11-1 raštą Nr. (1.7.)-SD-5566-13, kuriame buvo prašoma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties, antstolio D. B. 2013-02-20 patvarkymo kopijas. Į minėtą prašymą Tarnyba atsakė 2013-11-27 raštu Nr. (1.7.)-SD-5844-13, kuriame pabrėžė, jog VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje pareigą pateikti dokumentus, pagrindžiančius siekiamą reikšti reikalavimą, turi pareiškėjai. Tarnyba taip pat nurodė, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bus sprendžiamas gavus prašomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju Tarnybai nėra aišku, kokius pažeidimus patvirtina pareiškėjos 2013-11-22 prašymas Nr. (1.7.)-GD-2321-13, kadangi Tarnyba, prašydama pateikti dokumentus, reikalingus prašymui nagrinėti, vadovavosi VGTPĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja taip pat žalą kildina iš Tarnybos 2013-12-30 pranešimo Nr. (4.37.)-2LPA-188-13. Tarnyba 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-45-12 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SA-58-467/2011 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas P. V.. 2012-01-06 sprendimo Nr. (1.7.)-S-45-12 teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2847-437/2012, kurioje teismas atmetė pareiškėjos skundą, bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A525-340/2013, kurioje teismas atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 5 punktą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse. Taisyklėse nustatytų koeficientų pagrindu yra imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), galiojusi sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dieną. Nagrinėjamu atveju Tarnyba vadovavosi 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2008-01-01 nustatyta 800,00 Lt minimali mėnesinė alga. Vadovaujantis Taisyklių 23.5.1 papunkčiu už kasacinio skundo parengimą mokama 0,3 MMA (jeigu advokatas sugaištų iki 6 valandų). Pagal advokato P. V., kuris teikia antrinę teisinę pagalbą prireikus, Tarnybai 2012-05-23 pateiktą prašymą Nr. (4.9.)-AD-3996-12, advokatas teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal 2012-01-06 sprendimą Nr. (1.7.)-S-45-12 2012-02-01 rengė kasacinį skundą ir tam sugaišo 4 valandas. Tai reiškia, kad advokatui P. V. už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2012-01-06 sprendimą Nr. (1.7.)-S-45-12 buvo išmokėta 240,00 Lt (0,3 x 800,00 Lt). Įvertinus tai, kad pareiškėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, suma, kurią ji turi sumokėti, yra 120,00 Lt (240,00 Lt : 2). Tarnyba pabrėžia, kad aplinkybės, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas ar tai, jog pareiškėja nesutinka sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar galimai neturi tam pakankamai lėšų, savaime nereiškia, jog prašymas jas apmokėti yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo panaikinti 2013-12-30 pranešimą Nr. (4.37.)-2LPA-188-13 jokiais pagrįstais argumentais ar motyvais. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pareiškėjai buvo išsiųstas 2013-12-30 pranešimas Nr. (4.37.)-2LPA-188-13, kad antrinės teisinės pagalbos jai teikimo (pagal 2012-01-06 sprendimą Nr. (1.7.)-S-45-12) išlaidos iš viso sudaro 240,00 Lt, tačiau kadangi pareiškėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, Tarnyba pranešime pažymėjo, jog pareiškėja turi sumokėti 120,00 Lt (240,00 Lt : 2). Minėtam pranešimui grįžus neįteiktam, Tarnyba 2014-04-10 raštu Nr. (1.38.) SD-1843 pakartotinai persiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (4.37.)-2LPA-188-13 ir informavo apie jos pareigą sumokėti 120,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2014-04-24 UAB „Greitasis kurjeris“ pateikė Tarnybai laiško pareiškėjai įteikimo pranešimą Nr. (1.38.) GD-910. Pareiškėja buvo informuota, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas ji turi sumokėti per 30 dienų nuo Tarnybos pranešimo gavimo dienos. Anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste nustačius, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėja nebuvo sumokėjusi 120,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, Tarnybos 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7.) S-2261 buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą (pagal 2014-06-23 prašymą Nr. (1.7.) ATP-2293) VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

Pareiškėjos nuomone, kenkimą jos interesams patvirtina ir Tarnybos 2006-01-12 sprendimas Nr. 539, kuriuo jos sutuoktiniui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybai nėra aišku, kuo nagrinėjamu atveju nurodytas sprendimas yra susijęs su pareiškėjos reikalavimu atlyginti žalą, taip pat kokiu būdu ir pagrindais minėto dokumento priėmimas sukėlė jai žalą. Akcentuoja, kad vien aplinkybė, jog asmens netenkina valstybės institucijos sprendimas, nereiškia, jog jis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad žalos reikalavimas negali būti grindžiamas prielaida, t. y. neturtinė žala turi būti patirta realiai, o ne numanoma ir galėjusi atsirasti. Pareiškėja nepagrindė esant civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl šios priežasties nėra pagrindų priteisti žalos atlyginimą. Akcentuotina, kad jos teiginiai apie diskriminavimą, pažeidžiamas teises, trukdymą EŽTT nagrinėti jos bylą bei taip sukeltą žalą, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais. Tai, kad pareiškėjos netenkina Tarnybos sprendimai ir veiksmai, per se nereiškia, jog Tarnyba pažeidė teisės aktų nuostatas ar pareiškėjos teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas nedalyvavo. Atsakovės atstovei apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2013-12-30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT parengti (b. l. 14–15) dėl LVAT 2013-12-19 nutarties (b. l. 37–46). Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7)S-6 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir jai atstovauti paskyrė advokatą J. L. (b. l. 48–50). Advokatas 2014-02-25 paruošė pareiškimą EŽTT (b. l. 53–59). 2014-02-24 pareiškėja kreipėsi į advokatą J. L. prašydama įtraukti tam tikrus faktus ir duomenis ruošiant peticiją į EŽTT (b. l. 52). 2014-02-27 ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu paskirti kitą advokatą ir įvertinti advokato J. L. veiksmus bei jo paruošto pareiškimo formą ir turinį (b. l. 51). Tarnyba 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7) APS-33 konstatavo, kad advokato J. L. parengtas pareiškimas EŽTT nevisiškai atitinka formos reikalavimus, kurie taikomi nuo 2014-01-01, ir rekomendavo advokatui susipažinti su pareiškimo formuliaro pildymo atmintine, tačiau kartu sprendimu Tarnyba atsisakė advokatą J. L. pakeisti kitu advokatu (b. l. 62–68). Pareiškėja 2014-06-23 vėl kreipėsi į Tarnybą prašydama paskirti advokatą dėl dar vienos peticijos EŽTT (b. l. 121–125). Tarnyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatą, nes pareiškėja nebuvo sumokėjusi 120 Lt teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje (b. l. 138–139). Pareiškėjai pranešimai apie 120 Lt skolą siųsti du kartus: 2013-12-30 (b. l. 142) ir 2014-04-10 (b. l. 143), paskutinis pranešimas įteiktas asmeniškai (b. l. 144).

Ginčo dalykas – Tarnybos 2014-03-25 sprendimo Nr. (1.7) APS-33 ir 2014-06-30 sprendimo Nr. (1.7)S-2261 teisėtumas ir pagrįstumas ir iš to kylantis turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl advokato, teikiančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pakeitimo

VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 2 ir 4 p.). Remiantis VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 str. 4 d.). VGTPĮ 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokią, kokią ji yra pajėgi garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ nustato tam tikrus apribojimus (LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011).

VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalyje, inter alia, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

LVAT aiškindamas ankstesnės VGTPĮ redakcijos (2009 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XI-223) identišką nuostatą, nustatytą VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje (nuo 2014-01-01 18 straipsnio 8 dalyje), nurodė, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Teismas pažymi, kad VGTPĮ nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Analogiška interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia, nustatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.). LVAT išaiškino, kad, VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi. LVAT taip pat išaiškino, kad pagal VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalį pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu gali būti ir kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) pareiškėjo arba paties advokato motyvuotame rašytiniame prašyme išdėstytos aplinkybės. VGTPĮ nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sąrašo, o tai, LVAT nuomone, reiškia, kad minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją (LVAT 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje A62-3038/2011).

Tarnyba, priimdama sprendimus, turi vadovautis ne tik konkrečiomis taisyklėmis, reguliuojančiomis ginčo visuomeninius santykius (vieno advokato pakeitimą kitu), bet ir paisydama VGTPĮ paskirties – suteikti realią ir tinkamą antrinę teisinę pagalbą asmenims, bendrųjų principų, tarp kurių ir principas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nuodugniai įvertinant konkretų atvejį, kada yra sprendžiamas vieno advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo klausimas kitu advokatu (LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2798/2012).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą J. L.. Tarnyba 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7) APS-33, Teismo nuomone, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pakeitimas būtų neefektyvus ir neekonomiškas, kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su byla ir atlikti visus veiksmus, kurie jau buvo atlikti paskirto advokato (b. l. 21). Tarnyba pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad neturi teisės vertinti advokato teikiamų paslaugų kokybės. Nei su advokatais sudaromose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (LVAT 2013 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013). LVAT šią praktiką pripažino ir nagrinėdamas pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. A-525-340/2013, t. y. „[...] už teikiamų teisinių paslaugų kokybę atsakingas konkretus paslaugas teikiantis advokatas, ne Tarnyba, o advokato suteiktų paslaugų kokybės vertinimas, pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, yra Lietuvos advokatūros kompetencija“. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 51 straipsniu, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą, kurie sprendžia ginčus, kylančius dėl paslaugų teikimo. Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Taigi remdamasis nurodytomis Advokatūros įstatymo nuostatomis, asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba ir kurio netenkina teikiamų teisinių paslaugų kokybė, gali inicijuoti advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimą ir efektyviai ginti savo interesus. Šia teise pareiškėja pasinaudojo (b. l. 32–36). Teismas atkreipia dėmesį, kad advokato J. L. veiksmai nepažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, tai nustatė Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2014-10-09 sprendimu nusprendusi nekelti advokatui J. L. drausmės bylos (t. II, b. l. 37–38). Teismas pakartoja, kad pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktą advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Atsižvelgus į Advokatų tarybos sprendimą, Teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad minimas advokatas būtų pažeidęs Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktą.

Taip pat, Teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad, advokatui panaudojus senesnį kreipimosi į EŽTT formuliarą, kyla pagrindas abejoti jo teikiamų paslaugų kokybe. Šiame kontekste tai vertintina kaip techninė klaida, nes naujasis formuliaras įsigaliojo nuo 2014-01-01, o peticija EŽTT parengta 2014-02-25, be to, šis laiko tarpas nėra didelis, o advokatas, kaip matyti iš teiktos pareiškėjos peticijos turinio (b. l. 7–13) ir kitų EŽTT teiktų peticijų (t. II, b. l. 17), turi reikiamą patirtį ir žinias. Be to, po Tarnybos sprendimo Nr. (1.7.) APS-33 priėmimo advokatas skambino pareiškėjai ir prašė atnešti dokumentus, kad būtų galima pataisyti peticiją, tačiau ši jam minėtų dokumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju advokatas J. L. neatsisako teikti antrinės teisinės pagalbos ir pataisyti peticiją, tačiau tokios galimybės neturi, kadangi pareiškėja į jį daugiau nesikreipė ir nepateikė dokumentų. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Teismas neturi pagrindo abejoti advokato teikiamų paslaugų kokybe ar jo nešališkumu. Vien subjektyvus požiūris į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius advokatus negali suponuoti pakeitimo reikalingumo, nes tokiu būdu būtų nepaisoma ekonomiškumo principo, naudojant valstybės skirtas lėšas. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir anksčiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Tarnybos 2014-03-25 sprendimas Nr. (1.7) APS-33 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl atsisakymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

Teismas vertindamas Tarnybos 2014-06-30 sprendimą Nr. (1.7)S-2261 pareiškėjos teiginius laiko nepagrįstais.

Tarnyba 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-45-12 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SA-58-467/2011 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas P. V.. Pareiškėjai buvo išsiųstas 2013-12-30 pranešimas Nr. (4.37.)-2LPA-188-13, kuriame nuodyta, kad antrinės teisinės pagalbos jai teikimo (pagal 2012-01-06 sprendimą Nr. (1.7.)-S-45-12) išlaidos iš viso sudaro 240,00 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, Tarnyba pranešime pažymėjo, jog pareiškėja turi sumokėti 120,00 Lt.

Pažymėtina, kad 2012-01-06 sprendimo Nr. (1.7.)-S-45-12 teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2847-437/2012 (pareiškėjos skundas atmestas) bei LVAT administracinėje byloje Nr. A525-340/2013 (atmestas pareiškėjos ir apeliacinis skundas). Taigi kadangi įsitesėjusiu sprendimu Tarnybos 2012-01-06 sprendimas Nr. (1.7.)-S-45-12 pripažintas teisėtu ir pagrįstu, Teismas šio sprendimo pagrįstumo neturi pagrindo vertinti.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatą, nes pareiškėja nebuvo sumokėjusi 120 Lt teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje (b. l. 138–139). Pareiškėjai pranešimai apie 120 Lt skolą siųsti du kartus: 2013-12-30 (b. l. 142) ir 2014-04-10 (b. l. 143), paskutinis pranešimas įteiktas asmeniškai (b. l. 144). VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, kad pateikdama prašymą 2014-06-23 būtų apmokėjusi minėtas išlaidas, o pranešimą apie įsiskolinimą asmeniškai gavo, Teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2014-06-30 sprendimas Nr. (1.7)S-2261 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. LVAT praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kitose dalyse pateikiamus teismo motyvus ir vertinimus, nėra nustatyta neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-25 sprendimas Nr. (1.7) APS-33 ir 2014-06-30 sprendimas Nr. (1.7)S-2261 yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip neįrodytas. Kiti pareiškėjos argumentai yra nesusiję su skundo dalyku, todėl neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė