Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Almos Urbanavičienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių ir varžytynių pripažinimo neįvykusiomis bei antstolio Dariaus Blizniko prašymą patvirtinti varžytynių aktą, suinteresuotieji asmenys antstolis Darius Bliznikas, sodų bendrija „Jurginas“, I. A., G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismui, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus (b.l. 75-78, 128-131, t.2), apeliantė Ž. V. pateikė visą eilę papildomų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių priedų (b.l. 80-113, 136-144, t.2; prašymas ir priedai, pateikti teismui 2011-10-27), papildomus paaiškinimus su priedais pateikė ir antstolio Dariaus Blizniko atstovė R. J. (b.l. 116-120, t.2) bei išieškotojas G. J. (b.l. 114-115, 134, 146-149, t.2).

Motyvuojamoji dalis

Ž. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, papildomus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir jų priedus, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies panaikinti apskųstąją teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

Bylos, tame skaičiuje ir prijungtų vykdomųjų bylų, duomenys tvirtina, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomuosius dokumentus, išduotus Vilniaus rajono apylinkės teismo, dėl išieškojimo iš skolininkės Ž. V. - 2008-01-31 Nr. PK-14-269 dėl 5180 Lt ir 2008-03-06 dėl 2360 Lt išieškotojo G. J. naudai, 2009-08-21 Nr. PK-3-816/2009 dėl 500 Lt ir 2009-08-21 Nr. PK-3-816/2009 dėl 200 Lt išieškotojo I. A. naudai. Vykdant išieškojimus 2008-03-26 antstolis areštavo Ž. V. priklausantį 0,0643 ha ploto žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Jurginas“, Juodasis kelias, Vilniuje. Areštuoto žemės sklypo rinkos vertė 2009-07-21 dienai buvo nustatyta 33600 Lt. Antstolis Darius Bliznikas 2009-11-11 patvarkymu paskelbė pirmąsias areštuoto skolininkės turto varžytynes, nustatydamas pradinę 26880 Lt kainą. Varžytynės įvyko 2009-12-22, kurių metu areštuotas turtas parduotas už 48000 Lt. Skolininkė Ž. V. apskundė antstolio veiksmus, nurodydama, jog antstolis D.Bliznikas nereagavo į jos prašymą sustabdyti varžytynes bei atidėti vykdymo veiksmus, neleido prieš varžytynes susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėjos žemės sklypas buvo pardavinėjamas be geodezinių matavimų, antstolio iškviesti policijos pareigūnai neįleido pareiškėjos į varžytynių salę, po varžytynių irgi neleido susipažinti su byla, antstolis elgėsi grubiai, vos nesugadino diktofono, mušė per rankas, policijos pareigūnų pagalba išvarė pareiškėją iš kontoros. Tokius antstolio veiksmus skolininkė prašė pripažinti neteisėtais, o taip pat pripažinti neteisėtomis įvykusias varžytynes. Pirmosios instancijos teismas Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, jog pareiškėja nenurodė nei vienos CPK normos, kurios reikalavimus antstolis D.Bliznikas būtų pažeidęs, todėl padarė išvadą, kad antstolis D.Bliznikas turėjo teisinį pagrindą 2009-12-22 vykdyti varžytynes ir atmesti pareiškėjos prašymą dėl varžytynių sustabdymo bei vykdymo veiksmų atidėjimo. Ž. V. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų ir kuriuos jau išnagrinėjo bei įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir šioje dalyje apskųstąją teismo nutartį palieka galioti nepakeistą.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjos (skolininkės) Ž. V. tiek skundas dėl antstolio veiksmų, tiek kiti jos procesiniai prašymai ir pareiškimai yra surašyti abstrakčiai, nemotyvuotai, nenurodant konkrečių neteisėtų antstolio veiksmų ar jo padarytų pažeidimų. Nepaisant to, iš skundo turinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų nebuvimo, vykdant 2009-12-22 varžytynes, o būtent: kad pareiškėjos prašymas susipažinti su byla prieš pat varžytynes būtų užkirtęs kelią pravesti varžytynes paskelbtu laiku, todėl antstolio D.Blizniko veiksmai, neleidžiant pareiškėjai susipažinti su byla prieš pat varžytynes, neprieštaravo CPK normoms. Teisėjų kolegija tokiam teismo vertinimui iš esmės pritaria, nes LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

CPK 643 straipsnis, numatydamas skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (2 punktas), nenurodo jokių šios teisės realizavimo terminų. Tokiu atveju visada reikia vadovautis bendraisiais teisės principais, tarp kurių yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Patenkinus pareiškėjos prašymą susipažinti su byla prieš pat varžytynes, būtų užkirstas kelias pravesti varžytynes paskelbtu laiku, todėl antstolio D.Blizniko veiksmai, neleidžiant pareiškėjai susipažinti su byla prieš pat varžytynes, atitiko paminėtus teisės principus ir neprieštaravo CPK normoms. Atskirajame skunde pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kad būtų galima konstatuoti jos teisių pažeidimą arba padaryti priešingą išvadą. Iš esmės tais pačiais motyvais atmestinas ir apeliantės argumentas dėl antstolio neleidimo susipažinti su byla iš karto po varžytynių. Be to nurodyta aplinkybė, įvykusi jau po varžytynių pravedimo, nėra tinkamas pagrindas tenkinti skundą ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nustatė, jog nėra įstatyminio reikalavimo, kad iš varžytynių parduodamas žemės sklypas būtų su atliktais geodeziniais matavimais. Argumentų ir įrodymų, paneigiančių šią išvadą, apeliantė taip pat nepateikė, todėl antstolio veiksmai ir šiuo skundo argumentu negali būti pripažinti neteisėtais.

Pirmosios instancijos teismas nepripažino antstolio D.Blizniko veiksmų neteisėtais ir dėl to, kad pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus – pravedant varžytynes, nes laikė, jog policijos pareigūnų veiksmai, neįleidžiant pareiškėjos į varžytynių salę, buvo iššaukti pačios pareiškėjos netinkamo elgesio, dėl ko jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o antstolio grubus elgesys yra etinė - moralinė kategorija, neturinti įtakos varžytynių teisėtumui ar neteisėtumui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo faktų ir įvykių vertinimu sutinka, nes jie yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Apeliantė savo netinkamo elgesio fakto nepaneigė, įrodymų dėl itin grubaus antstolio elgesio jos atžvilgiu nepateikė.

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus dėl bylą nagrinėjusio teisėjo A. Juknevičiaus šališkumo ir suinteresuotumo, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Vien tai, kad pareiškėjos procesiniai prašymai bylos nagrinėjimo eigoje ir skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas ar netiksliai nutartyje nurodyta jos apskundimo tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.

Daug apeliantės atskirojo skundo argumentų yra susiję ne tiek su antstolio D.Blizniko, kiek su kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų (kitų antstolių, teisėjų, teismų pirmininkų), o taip pat išieškotojų veiksmais, tačiau šie argumentai iš esmės yra grindžiami subjektyviais pareiškėjos vertinimais, nuomone, su konkrečia byla nesusijusiais samprotavimais, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog pareiškėjos Ž. V. prašymas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą jau buvo išnagrinėtas ir atmestas teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartimi (b.l. 128-131, t.2), todėl dar kartą šiuo klausimu nepasisakoma, nors pareiškėja ir pareiškė pakartotinį prašymą tais pačiais motyvais.

CPK 725 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, ir klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas viename teismo posėdyje, kaip ir buvo daroma konkrečiu atveju – antstolis Darius Bliznikas kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių 2009-12-22 aktą. Kadangi teisines pasekmes sukelia tik teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 725 str.), teismas, prieš tvirtindamas tokį aktą, turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu. Jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, pagrindai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, teismas negali tvirtinti tokio akto (CPK 725 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes nepakankamai ištyrė ir aptarė skundžiamoje nutartyje, apsiribodamas tik konstatavimu, jog pareiškėjos skundas atmetamas, turto pardavimo iš varžytynių aktas tvirtintinas. Teisėjų kolegija su tokia teismo konstatacija nesutinka, kadangi tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių 2009-12-22 aktą konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrįsto ir pakankamo pagrindo dėl to, kad nebuvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su areštuoto turto įkainojimu ir pareiškėjos (skolininkės) teisių apsauga.

Visuose procesiniuose dokumentuose skolininkė Ž. V. teigė ir įrodinėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas buvo antstolio areštuotas ir vertintojų įkainotas neatsižvelgiant į tai, jog šiame žemės sklype yra statinys. Skolininkės teigimu, tokiu būdu buvo nusavintas jai ir jos šeimai priklausantis turtas be jokio užmokesčio. Kaip tvirtina UAB „Kvadratinis metras“ atliktos ekspertizės duomenys, tame skaičiuje ir 2009-07-21 vertinamo turto apžiūrėjimo aktas, Ž. V. priklausančiame 0,0643 ha žemės sklype, areštuotame antstolio D.Blizniko 2008-03-26 aktu, esančiame sodų bendrijoje „Jurginas“, (duomenys neskelbtini), yra pastatytas metalinis (įstiklintas) šiltnamis ir (neįteisintas) mūrinis ūkio pastatas. Nepaisant to, žemės sklypą turto vertintojas įkainavo, neatsižvelgdamas ir neįvertindamas nurodytų statinių, nors byloje nėra duomenų, kad statiniai yra savavališka statyba. Priešingai, byloje yra duomenys, kad Ž. V. žemės sklypą įgijo nuosavybės teisėmis su jame buvusiu sodo namu, ūkiniu pastatu ir kiemo įrenginiais (b.l. 142, t.2). Už savavališką pastato rekonstrukciją Ž. V. buvo skirta administracinė nuobauda ir ji įpareigota savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka įteisinti arba likviduoti, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-05-16 nutartimi administracinėje byloje Nr.II-714/2001 administracinė nuobauda Ž. V. buvo panaikinta ir administracinė byla perduota nagrinėti iš naujo. Duomenų apie kitas administracines ar kitokias nuobaudas pareiškėjai, susijusias su savavališkomis statybomis, nebuvo pateikta. Todėl, atliekant areštuoto žemės sklypo įkainojimą, nebuvo pagrindo neatsižvelgti į jame esančius statinius ir jų nevertinti, padarius priešingai, konstatuotinas CPK 681 straipsnio nuostatų pažeidimas.

Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. Tokia yra ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju konstatuotas įkainavimo nuostatų pažeidimas suponavo situaciją, kada iš varžytynių buvo parduotas turtas kaina, mažesne, negu ji turėjo būti nustatyta (neatsižvelgta į žemės sklype esančių statinių vertę), kas akivaizdžiai pažeidžia skolininkės teises ir yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nurodytu aspektu. Tuo pagrindu atsisakytina tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių 2009-12-22 aktą, nes priešingu atveju būtų pažeistos ne tik nurodytos CPK nuostatos, bet ir aukščiau paminėti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti – panaikinti jos dalį, kurioje antstolio D.Blizniko kontoroje 2009-12-22 įvykusios varžytynės, kuriose buvo parduotas Ž. V. priklausantis žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Jurginas“, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0643 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintos įvykusiomis ir patvirtintas 2009-12-28 turto pardavimo iš varžytynių aktas, ir šioje dalyje antstolio Dariaus Blizniko prašymo patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių 2009-12-22 aktą netenkinti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.