Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-1759-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2-1759-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00682-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
J.M.
Atsakovas
viešajai įstaigai „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1759-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00682-2020-5Procesinio sprendimo kategorija3.2.3.6.1.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12d. nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, civilinėje byloje pagal ieškovės J.M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ dėl 2020 m. kovo 10 d. vekselio, išrašyto 84000 Eur sumai, pripažinimo negaliojančiu bei 10000 Eur restitucijos taikymo.

2. Atsakovė prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3124-910-640/2020. Nurodė, kad tikroji 10000 Eur vekselyje nurodytossumos mokėjimo priežastis buvo ieškovės padarytos atsakovei žalos atlyginimas. Ieškovė savanoriškai atlyginodalį žalos, kuri kilo iš padaryto delikto. Pavedimą šiai sumai ieškovė atliko atsakovei kaip žalos atlyginimą. Šis rašytinis įrodymas yra vertinamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 pagal atsakovės ieškinį ieškovei ir VšĮ „OSFL projektai“ dėl žalos atlyginimo, t. y. vertinama, ar sumokėti 10000 Eur yra žalos atlyginimas, todėl šią aplinkybę pripažinus, ginčas nagrinėjamoje byloje netektų teisinės reikšmės. Abiejose bylose nustatinėjami ieškovės padarytos žalos faktas ir dydis, kokia apimtimi žala neatlyginta. Pažymėjo, kad byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovė turėtų didinti reikalavimus kitoje nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo arba pradėti papildomą procesą dėl žalos atlyginimo prieš ieškovę. Sustabdžius bylą būtų laikomasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas teismo ir šalių laikas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė su prašymu dėl bylos stabdymo nesutiko, nurodė, kad prašymas dėl bylos sustabdymo neatitinka nei privalomųjų nei fakultatyvinių pagrindų. Atsakovė nenurodo jokio faktinio – sutartinio pagrindo, kuris patvirtintų subjektyvią išvadą, kad ginčo vekselio išdavimo faktas susietas su nurodomu žalos faktu. Ieškovė 10000 Eur sumokėjo pagal 2020 m. kovo 10 d. paprastąjį vekselį, vekselyje nėra jokių nuorodų, kad jis surašytas kaip garantas žalos atlyginimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigta ieškovės atlikto mokėjo paskirtis. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 vekselis nėra pareikštų reikalavimų pagrindu. Nurodė, kad atsakovė siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 pagal ieškovės VšĮ „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ ieškinį atsakovėms J.M. ir VšĮ „OSFL projektai“ dėl žalos atlyginimo.

4.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2020 m. kovo 10 d. vekselį, nurodė, kad šalis nesiejo prievoliniai santykiai ir šalys nesitarė dėl 84 000 Eur skolinimo, reikalavimą sudaryti sandorį grindė psichologiniu grasinimu ir ekonominiu spaudimu. Prašė taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės grąžinti 10000 Eur.

4.2. Atsakovė pripažino, kad vekselis negali būti vertinamas kaip vertybinis popierius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio prasme, jis turi būti vertinamas kaip atsakovės patirtos žalos atlyginimas, kurios dalį ieškovė atlygino geruoju, pasirašydama vekselį ir atlikdama dalinį mokėjimą. Tvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę žalos atlyginimo santykiai, kurie yra nustatinėjami kitoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad su ieškove buvo derinamos taikos sutarties sąlygos dėl geranoriško padarytos įmonei žalos atlyginimo, tačiau taikos sutarties nepavyko pasirašyti. Todėl atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu dėl 282794,25 Eur žalos atlyginimo iš J. M. ir VšĮ „OSFL projektai“ (civilinės bylos Nr. e2-3124-910/2020), kurioje bus nustatinėjamas atsakovių padarytas žalos dydis bei kitos aplinkybės.

4.3. Byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad tarp šalių yra susiklostę deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai ir ieškovės pasirašytas vekselis turėjo užtikrinti, kad ieškovė grąžins dalį padarytos žalos, todėl pervedė pagal vekselį 10000 Eur ir tik ieškovei atsisakius sudaryti taikos sutartį ir atlyginti žalą geruoju, atsakovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo.

4.4. Teismas vertino, kad bylose sutampa nustatinėtinos faktinės aplinkybės dėl žalos padarymo, kuriomis atsakovas grindžia atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio, todėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3124-910-640/2020 nustatytinos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir fakto pripažinimo turės nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę sprendžiant restitucijos klausimą, todėl atsakovės prašymas tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliantė J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m.spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Skirti atsakovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos paskiriant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pažeista ieškovės teisė į teisingą teismo procesą, neatsižvelgta į ieškovės atsikirtimus dėl prašymo sustabdyti bylą, todėl pažeistas šalių lygybės principas, teisė į rungtynišką procesą. Teismas privalėjo nurodyti, kodėl atmeta ieškovės poziciją pateiktu klausimu.

5.2. Teismo nurodytas formalus civilinės bylos sustabdymas neatitinka nei įstatyme numatyto privalomo, nei fakultatyvinio sustabdymo pagrindų.

5.3. Ieškovė nepripažįsta atsakovės subjektyvaus vertinimo dėl vekselio sudarymo pagrindo; ji nesudarinėjo ir neišdavinėjo vekselio kaip užtikrinimo priemonės.

5.4. Ieškovės ginčijamas vekselis neatitinka imperatyvaus reikalavimo dėl notarinės formos. Skundžiamo ginčo esmė yra tai, kad atsakovė gavo 10000 Eur, remiantis niekinio paprastojo vekselio pagrindu.

5.5. Vekselyje nėra duomenų, kad jis sudarytas kaip garantas atsakovės nurodytam „žalos atlyginimui“.

5.6. Vekselis nėra kitoje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas bei pareikštų reikalavimų pagrindas. Tarp nagrinėjamų bylų nėra jokio ryšio ir nebus prejudicinio ryšio.

5.7. Atsakovė piktnaudžiauja procesu ir vilkina bylos išnagrinėjimą per teisingą ir protingą terminą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6.1. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė deliktiniai žalos atlyginimo santykiai, todėl svarbu ne vekselio formos trūkumai ir jo galiojimas, bet, kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo pasirašytas ir kokie faktiniai teisiniai santykiai lėmė ieškovės mokėjimus atsakovei. Atskirai vekselį vertinti nereikia, kadangi jis bus įvertintas kitoje byloje.

6.2. Nors ieškovė turi teisę laisvai naudotis jai suteikta teise kreiptis į teismą, tačiau byloje reiškiamam reikalavimui (taikyti restituciją ir grąžinti 10000 Eur) prejudicinę reikšmę turės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3124-910/2020 atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad šalis sieja prievolinis teisinis santykis, pagal kurį ir buvo išduotas vekselis.

6.3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3124-910/2020 vekselis yra vienas iš rašytinių įrodymų byloje, patvirtinančių tarp šalių egzistuojančius santykius. Pripažinus, kad pagal 2013 m. kovo 10 d. vekselį sumokėta 10000 Eur suma yra ieškovės atsakovei sumokėta dalis žalos atlyginimo, ginčas byloje netektų prasmės. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčija vekselį (nerealizuotą ĮVPĮ) tvarka, todėl atsakovės vertinimu, jis negali būti nagrinėjamos bylos dalykas.

6.4. Abejose bylose yra nustatinėjamos analogiškos aplinkybės ir faktai, kad J. M. padarė žalą VšĮ „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“, žalos dydis, ar dalis žalos yra atlyginta. Žalos atlyginimo byla pradėta anksčiau ir joje nustatytos aplinkybės turės reikšmės šiai bylai.

6.5. Atsakovė nepiktnaudžiauja procesu, tik naudojasi jai priklausančiomis teisėmis, siekdama išvengti tų pačių aplinkybių vertinimo skirtingose bylose.

6.6. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės nutartis, kuria spręstas bylos sujungimo klausimas, neturi jokios reikšmės vertinant klausimą dėl bylos sustabdymo.

7. Trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

7.1. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės vertina ir pasisako dėl materialinio teisinio pobūdžio bylos aplinkybių vertinimo.

7.2. Siekiant prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad būtų išvengta tų pačių aplinkybių nustatymo kelis kartu, yra įtvirtinta pareiga bylos nagrinėjimą sustabdyti.

7.3. Kadangi tarp abejų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, ir nagrinėjamos bylos susijusios taip, kad vienoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

7.4. Atsakovė nesiekia vilkinti bylos nagrinėjimo, tačiau nori išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo tarpusavyje susijusiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl sustabdymo teisėtumo

9. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nagrinėjimas, iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos sustabdymo institutas yra tiesiogiai susijęs su iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio išplaukiančia valstybės pareiga organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad būtų užtikrintas bylų nagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką, t.y. vidaus teismai procesui privalo vadovauti taip, kad jis vyktų skubiai ir veiksmingai (žr., pvz., Z. and S. Switzerland, no. 8737/79, judgment of 13 July 1983, M. v. Ukraine, no. 43482/02, judgment of 1 February 2007, H. v. Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007 ir kt.). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybės atsakomybės dėl galimų proceso trukmės pažeidimų klausimo vertinimas priklauso nuo nacionalinių procesinių normų specifikos (proceso organizavimo principų, proceso šalių pareigos kontroliuoti bylos nagrinėjimo eigą ir pan.). Vis dėlto Teismo praktikoje pabrėžiama, kad net teisinėse sistemose, pripažįstančiose šalių procesinės iniciatyvos teisę, teismai nėra atleidžiami nuo pareigos užtikrinti spartų procesą (teismai turi pareigą reaguoti į nerūpestingą šalių elgesį, privalo naudoti savo įgaliojimus užkirsti kelią šalių delsimo taktikai) (žr. cituotą H. v. Germany, § 78; C.R. v. Portugal, no. 54926/00, judgment of 30 April 2003). Tokiomis nuostatomis remiamasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. balandžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-309/2009).

11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymą pritaikė formaliai, ne tik nenustatė civilinės bylos ryšio, tinkamai nemotyvavo, kokie ieškinio reikalavimų faktai turi būti nustatyti kitoje byloje, t. y. nenustatė, koks prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys yra tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civilinėje byloje dėl kurios ši byla sustabdyta, bet ir deklaratyviai nurodė bylos sustabdymo teisinius pagrindus (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 164 straipsnį).

13. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. M. yra pareiškusi ieškinį atsakovei VšĮ „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ dėl 2020 m. kovo 10 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo – pagal vekselį sumokėtų 10000 Eur priteisimo ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, kad panaudojus grasinimus ir psichologinį spaudimą, jai buvo nurodyta pasirašyti vekselį 84000 Eur sumai dėl viešosios įstaigos „OSFL PROJEKTAI“ tariamai neteisėtai gautų daugiau nei 300000 Eur. Ieškovė atliko pavedimą 10000 Eur, pavedime nurodė „apmokama pagal paprastąjį vekselį 2020-03-10“. Ieškovė teigia, kad ginčijamo vekselio pasirašymo metu tarp ieškovės ir atsakovės neegzistavo jokie teisiniai santykiai, kuriais remiantis galėjo būti išduotas ginčijamas vekselis. Reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu grindžia jo neatitikimu sandorio formos imperatyviam reikalavimui (CK 1.93 straipsnio 3 dalis); ginčijamo vekselio neatitikimu ieškovės tikrosios valios turiniui bei prievolinio pagrindo vekselio sudarymui nebuvimu.

15. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2020 m. balandžio 22 d. pradėta nagrinėti civilinė byla bylą Nr. e2-3124-910/2020 pagal ieškovės VšĮ „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ ieškinį atsakovėms J. M. ir VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ dėl 282794,25 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad J.M., dirbusi ieškovės vyriausiosios finansininkės pareigose, ir buvusi VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ direktore ir vienintele dalininke, kuri teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas, nuo 2017 m. iki 2019 m. be jokio pagrindo atsakovei VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ pervedė 329165 Eur sumą, kurią panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti. Atsakovės atlygino 71748,89 Eur padarytos žalos, todėl likusi neatlyginta turtinė žala sudaro 282794,25 Eur.

16. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą dėl vekselio ginčijimo bei restitucijos taikymo, konstatavęs, kad negalima bylos nagrinėti tol, kol bus išspręsta Vilniaus apygardos teisme civiline tvarka nagrinėjama byla Nr. e2-3124-910/2020 pagal ieškovės VšĮ„ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ ieškinį atsakovėms J. M. ir VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ dėl 282794,25 Eur žalos atlyginimo, kurioje yra nustatinėtinos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir fakto pripažinimo, kurios turės prejudicinę reikšmę sprendžiant šioje byloje restitucijos klausimą.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sprendė, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 nustatyti faktai turės prejudicinę galią sustabdomai bylai.

18. Dėl kitoje byloje nustatytų faktų įrodomosios galios sustabdomai bylai kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2011); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

19. Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą, nustatyti faktai, turi esminė reikšmę nagrinėjamai bylai. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

20. Kaip nurodyta nutarties 14-15 punktuose, abejų nagrinėjamų civilinių bylų dalykai yra skirtingi (vekselio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas bei žalos atlyginimas (civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas)). Tai iš esmės pripažino ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. 2020 m. birželio 19 d. nutartyje, spręsdama VšĮ „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ prašymą sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-3124-910/2020 ir Nr. e2-3258-619/2020, šio prašymo netenkindama.

21. Aplinkybė, kad kitoje byloje bus vertinamineteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio klausimai bei nustatinėjama, ar 2020 m. kovo 10 d. ieškovė pavedimu sumokėdama 10000 Eur, tokiu būdu iš dalies atlygino žalą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad šios bylos rezultatas yra kliūtis nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo vertinti vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindus bei spręsti dėl restitucijos taikymo pagrindo, kadangi reikalavimai yra skirtingi ir faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas konkrečioje byloje niekaip tarpusavyje nesietinas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ginčydama vekselį, jo negaliojimo pagrindą grindžia ir aplinkybe, kad jį pasirašė grasinimo ir psichologinio spaudimo įtakoje, taigivekselio negaliojimo pagrindai gali būti patikrinti tik nagrinėjamoje byloje. Nepaisant, koks bus vienos bylos rezultatas, kitoje byloje galės būti nustatinėjamos reikšmingos individualiai bylai faktinės aplinkybės ir ištiriami įrodymai.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tik konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 nustatytinos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Vis dėlto, vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją galią sustabdomai bylai negali lemti bylos sustabdymo. Jei bylai reikšmingus faktus gali nustatyti pats bylą sustabdantis teismas, tai toks bylos sustabdymas reikštų neteisėtą kompetencijos kitam teismui perkėlimą. Kaip minėta, byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių iš esmės išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios (CPK 162³ straipsnis), o pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylą privaloma sustabdyti, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla.

23. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas negalėtų išnagrinėti bylos tol, kol nebus išnagrinėtacivilinė byla dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kliudančių pirmosios instancijos teismui iš esmės spręsti klausimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas gali šį klausimą išspręsti, nesustabdydamas bylos ir nelaukdamas, kol kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3124-910/2020 bus įvertinti ir pasisakyta dėl ieškovės galimai neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio, kadangi tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, dėl kurios išnagrinėjimo ir sustabdyta byla, paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka kitų metų vasario mėnesį, tai reiškia, kad be pagrindo sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, bus esmingai pažeidžiami ir civiliniame procese įtvirtinti principai – kuo operatyviau per įmanomai protingą terminą išnagrinėti bylą.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta, panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovės prašymą sustabdyti bylą netenkina. Apeliacinės instancijos teismas nepasiako dėl kitų skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės vertinant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl baudos skyrimo

25. Apeliantė prašo skirti atsakovei 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos paskiriant ieškovei. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovė teikdama prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą piktnaudžiavo procesu ir tyčia veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą.

26. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Teismų praktikoje laikomasi vieningos praktikos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą, nenustatė pagrindų, kad atsakovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, atsakovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikšti prašymus, todėl vien pareiškimo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pateikimas, niekaip negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas jai suteiktomis teisėmis ar veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės viešosios įstaigos „ATVIROS LIETUVOS FONDAS“ prašymą dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Teisėja Asta Radzevičienė