Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 11595 Eur skolos, 1270 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad 2013-07-12 šalių susitarimu atsakovė už jį dalyvavo aukcione dėl turto pardavimo iš varžytinių, veikdama savo vardu jo naudai. Atsakovė aukcioną laimėjo ir įsigijo 2 kambarių butą Klaipėdos mieste. Jis atsakovei pravedė 40 000 Lt (11 595 Eur), tačiau po aukciono ji atsisakė jam perduoti butą. Nurodo, jog jis kreipėsi į teismą dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-583/2015 paliko galioti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimo dalį, kurioje atsakovė A. M. liko buto adresu Turgaus a.17-11, Klaipėdoje pirkėja ir savininkė, nors ji šį butą įsigijo jo sąskaita. Kadangi 2015-11-17 atsakovė butą įregistravo savo vardu, todėl ji turi grąžinti jam be pagrindo jai perduotus 11595 Eur. Nurodo, jog nuo 2013-09-09, kai atsakovė atsisakė perduoti jam šį butą ir jis kreipėsi dėl to su ieškiniu į teismą, iki šio ieškinio teismui padavimo dienos yra susidariusios 1270 Eur palūkanos, kurias jis taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių susiklostė faktiniai paskoliniai santykiai, kadangi įvyko varžytinės, kuriose atsakovė buto įsigijimui panaudojo iš ieškovo gautus pinigus, laikytus jo tuometinės sugyventinės A. P. sąskaitoje Šiaulių banke. Tokiu būdu ieškovas per kitus asmenis dalyvavo varžytinėse, tačiau vėliau tarp šalių atsiradus nesutarimams ir teismui nusprendus, kad buto savininke yra atsakovė, ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į butą, už kurį buvo atsiskaityta jo pervestais pinigais. Kadangi atsakovė pasinaudojo ieškovo pinigais, turi juos grąžinti kaip paskolą; apie tai užsiminta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-11-06 nutartyje. Nors pinigai pervesti iš A. P. sąskaitos ir ji pavedime nurodyta kaip pinigų mokėtoja, tačiau realiai pinigus pervedė ieškovas, nes jis tuo metu ta sąskaita naudojosi ir disponavo vienas pats, nenorėdamas rodyti savo pajamų kreditoriams. Bylą nagrinėjusių teismų yra nustatyta, kad pinigus atsakovei pervedė J, nes pati A. P. teismo apklausta nurodė, kad sąskaita Šiaulių banke buvo J, jos pinigų ten nebuvo. Palieka teismui spręsti, ar priteisti palūkanas nuo 2013-09-09, kaip prašo ieškovas, ar nuo 2016-07-13, kai buvo pateiktas teismui šis ieškinys. Tai, kad atsakovė deklaravo pasiskolintą pinigų sumą kaip gautą iš A. P., neįrodo, kad pinigus realiai jai suteikė A. P.; kadangi mokesčių inspekcijai reikia nurodyti, iš kieno sąskaitos buvo gauti pinigai, o šiuo atveju jie buvo gauti iš A. P. sąskaitos, todėl taip ir buvo deklaruota, bet tai nepakeičia nustatytų aplinkybių, kad toje sąskaitoje buvę pinigai priklausė J. J.. Šalys nesitarė sudaryti konkrečiai paskolos sutartį, bet joms neįvykdžius kito susitarimo perduoti iš varžytinių nupirktą turtą, susidarė faktiniai paskoliniai santykiai. Ieškovas turėjo lėšų, pasiėmęs iš Ūkio banko savo terminuotus indėlius, pervedė juos į A. P. sąskaitą. Pati A. P. pripažino, kad jos atidaryta sąskaita Šiaulių banke realiai disponavo J. J., ji savo pinigų bent iki tol, kai buvo pervestos lėšos atsakovei, joje nelaikė. Kadangi ieškovo pinigai buvo pervesti atsakovei ir jie nėra grąžinti, ieškovas turi teisę jų reikalauti, o atsakovė privalo juos grąžinti.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi ieškovo J. J. sugyventinė. Tuo metu, kai buvo pervesti pinigai atsakovei, ji gyveno su J faktinėje santuokoje ir bendrai valdė lėšas esančias jos sąskaitoje Šiaulių banke. Paaiškino, kad ji pervedė atsakovei 40 000 Lt iš savo sąskaitos, o kad ieškovas J. J. jai nereikštų pretenzijų, paėmė iš jo patvirtinimą, kad jai jokių jis pretenzijų jis dėl to nereikš. Paaiškino, kad pinigai iki pervedimo atsakovei sąskaitoje buvo tik ieškovo, tik po to ji irgi įnešė į šią sąskaitą pinigų. Tada jau J. J. naudojosi jos pinigais, pirko nekilnojamą turtą, todėl mano, kad 40 000 Lt lėšos buvo jų bendros. Paaiškino, kad ji paskolino atsakovei šią sumą butui įsigyti, pinigai buvo paskolinti su J žinia, kadangi jie kartu disponavo ta sąskaita. Nurodė, kad ji dar nėra apsisprendusi dėl pinigų susigrąžinimo iš atsakovės, o J. J. paskolintus pinigus yra jau susigrąžinęs iš S. K..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės: vietinio mokėjimo nurodymas Nr.07051524 patvirtina, kad 2013-07-08 A. P. iš AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo atsiskaitomosios sąskaitos pervedė atsakovei A. M. 40000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama – už butą, Turgaus a.17-11, Klaipėda (4 b.l.). AB Ūkio banko Klaipėdos filialas 2012-11-19 raštu patvirtino, kad ieškovas J. J. banke turėjo terminuotą indėlio sutartį 50000,00 Lt sumai (2 b.l.). 2012-09-04 liudytojo apklausos protokolas, kuriuo Klaipėdos apskr. VPK buvo apklausta A. P. patvirtina, kad apklausos metu A. P. patvirtino, jog „J. J. savo santaupas laikė Ūkio banke, tačiau jam žlugus jis paprašė jos vardu atidaryti sąskaitą Šiaulių banke, kad iš Ūkio banke turimas santaupas pervesti į jos sąskaitą“..., „Ji J. J. pinigais niekada nedisponavo, visas operacijas su pinigais atliko pats J. J. elektroninės bankininkystės būdu...“ (5-7 b.l.). 2013-08-29 J. J. rašytas patvirtinimas A. P. įrodo, kad J. J. visus bankinius pavedimus iš A. P. sąskaitos Šiaulių banke atliko pats A. P. nedalyvaujant, nes lėšos buvusios minėtoje sąskaitoje niekada nepriklausė A. P. ir ji jomis nedisponavo (8 b.l.). Iš byloje esančių antstolio patvarkymų sustabdyti lėšų išmokėjimą ir turto aprašų matyti, kad J. J. turi įsipareigojimų kreditoriams ir jie yra išieškomi antstolio priverstiniu būdu (12-23 b.l.). Iš 2014-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad byloje trečiuoju asmeniu buvo apklausta A. P., kuri patvirtino, jog ji pati pervedė A. M. jai priklausančią 40000 Lt sumą, nes pastaroji norėjo įsigyti gyvenamąjį būstą. Ji nurodė, jog sąskaitoje buvusios piniginės lėšos litais buvo J. J., o eurais jos (31-34 b.l.). 2015-02-26 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu panaikino 2014-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir nustatė, jog buto esančio Turgaus a.17-11, Klaipėda, pirkėjas yra S. K. (35-41 b.l.). Iš 2015-11-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-583-421/2015 nustatyta, kad atsakovė A. M. savo kasaciniame skunde pripažino, jog lėšas atsiskaityti už butą ji gavo iš kitų asmenų, jog jai buto įsigijimui buvo suteikta paskola (42-47 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo.

Iš Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Įstatymas reikalauja, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, viršijanti 600 eurų, būtų rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai.

Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą

Ieškovas savo reikalavimą grindžia susitarimu su atsakove, jog ji dalyvaus varžytinėse jo vardu ir nupirks butą, ir šiam tikslui jai pervestų 40000 litų faktu. Svarbu pažymėti, kad byloje net nebuvo įrodinėjama kitokia ginčo pinigų sumos pervedimo paskirtis kaip lėšų suteikimas buto pirkimui. Tai, kad šalys galimai skirtingai suvokė savo teisių ir pareigų apimtį pagal žodinius susitarimus ( kas taps tikruoju buto savininku), niekaip neįtakoja paties fakto, kad atsakovė gavo šią sumą be jokio kitokio pagrindo – ne už jos suteiktas paslaugas, perduotą turtą ar pan. ir tai įrodo paskolinę šio sandorio prigimtį. Tai, kad jo sudarymo metu tarp šalių neįvyko paskolos sutartims būdingi susitarimai dėl lėšų grąžinimo termino, grafiko, palūkanų, sankcijų ir kt., paaiškinama tuo, kad tuo metu atsakovas įsivaizdavo perkantis butą Turgaus a.17-11, Klaipėdoje ir tikėjosi kitokios naudos – ne paskolintų pinigų ir palūkanų atgavimo, o nuosavybės teisės įgijimo. Kadangi bylą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu išnagrinėję teismai galiausiai nusprendė buto pirkėja ir savininke pripažinti A. M., ne tik šalių susitarimai, bet ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje suformavo ir galutinai apibūdino susidariusį teisinį santykį kaip paskolą, suteiktą nenustatant galutinio jos grąžinimo termino nei kitų sąlygų, aptariamų iš karto žinant, kad sudaroma paskolos sutartis. Realus pinigų perdavimas tarp šalių įvyko, atsakovė pati rašydama kasacinį skundą bei pildydama pajamų deklaraciją gautas lėšas iš A. P. sąskaitos pripažino paskola, todėl visa tai ir lemia vidinį teismo įsitikinimą, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai.

Byloje nustatyta, kad atsakovė savo vardu įsigijo ginčo butą, tardamasi dėl to su atsakovu, o prieš tai į jos sąskaitą A. P. pravedė 40 000,00 litų. A. P. tuo metu gyveno faktinėje santuokoje su J. J.. Atsakovė teigė, kad ji skolinosi pinigų iš A. P. ir ši jai juos pervedė, tačiau pati A. P. patvirtino, kad šie tuo metu jos sąskaitoje buvę pinigai priklausė tik J. J., tik jis jais ir disponavo, jos pinigų sąskaitoje atsirado tik vėliau. Atsakovė pripažino ir tai, kad iki šiol nei ieškovui, nei A. P. nėra grąžinusi gautų 40 000 litų. Įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją, kad J. J. pinigus skolino S. K. ir iš jo yra atgavęs, atsakovė nepateikė, be to ir byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas J. J. turėtų pagrindo susigrąžinti skolą iš S. K.. Priešingai, ieškovas įrodė, jog 2013-07-08 vietinio mokėjimo nurodymu jis iš A. P. sąskaitos AB SEB banke, pravedė atsakovei A. M. 40 000 litų sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas už butą, Turgaus a.17-11, Klaipėda. Tai patvirtino ir liudytoja A. P., nurodžiusi, kad pinigai šioje jos vardu atidarytoje sąskaitoje buvo ieškovo, ji savo vardu atidarė jam sąskaitą AB SEB banke, kad J. J. galėtų pervesti pinigus iš bankrutuojančio Ūkio banko, ir jis asmeniškai buvo priėmęs sprendimą pervesti juos atsakovei buto pirkimui. Tai, kad J. J. Ūkio banke turėjo 50000 litų kaupiamąjį indėlį, patvirtina byloje esantis 2012-11-19 Ūkio banko pranešimas (2 b.l.) . Tas pačias aplinkybes tiek ji, tiek atsakovas yra patvirtinę 2013-08-29 sudarytame rašytiniame dokumente, kuriuo J. J. nurodė, kad visus bankinius pavedimus iš A. P. sąskaitos Šiaulių banke atliko pats A. P. nedalyvaujant, nes lėšos buvusios minėtoje sąskaitoje niekada nepriklausė A. P. ir ji jomis nedisponavo, o A. P. pasirašė su tuo sutinkanti ir niekada nereikšianti dėl to pretenzijų J. J.. Dėl šių lėšų pripažinimo bendromis neatsižvelgiant į tai, kuriam iš sugyventinių jos realiai priklausė – šios bylos ribose tai nebuvo ir negali būti sprendžiama, kadangi, priešingai nei sutuoktinių atveju, sugyventinių turtas bendros nuosavybės statusą įgyja tik teismo sprendimu. Šiuo atveju toks sprendimas priimtas nebuvo, ieškovo ir liudytojos A. P. parodymais nustatyta, kad šios konkrečios lėšos priklausė ieškovui, todėl nėra jokio pagrindo bei įrodymų, kad jos būtų vertinamos kaip bendros ar liudytojai priklausančios ir tai darytų ieškinį nepagrįstu.

Kadangi ieškovas įrodė realų pinigų perdavimą atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad pinigus yra grąžinusi ar kitaip už juos atsiskaičiusi, jo reikalavimas dėl 11 595 Eur (40000 litų) skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo šios pareigos geruoju, kreditoriui kreipusis į teismą ir esant jo reikalavimui, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu pradedamos skaičiuoti įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios teismų praktikoje vadinamos procesinėmis. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio normose nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovo priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys.

Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-09-09 iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 1270 Eurų. Reikalavimo pagrindu nurodė, jog ginčas dėl skolos tarp šalių prasidėjo 2013-09-09, t.y. nuo pirmos civilinės bylos iškėlimo teisme dienos pagal jo ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir jo pripažinimo šio turto pirkėju.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo piniginę prievolę, kadangi laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei. Kadangi ieškovas 2013-09-09 kreipėsi į teismą reikalaudamas ne piniginės prievolės įvykdymo, o teisių į daiktą (butą) jam pripažinimo, ir jo reikalavimai buvo atmesti, atsakovė neturi pareigos mokėti procesines palūkanas ieškovui nuo šio ieškinio padavimo dienos. Teismui priėmus sprendimą pripažinti atsakovę buto savininke, ieškovas, kurio lėšos panaudotos šiam butui įsigyti, tapo kreditorium, o atsakovė –skolininke ir nuo tada juos sieja piniginė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Vadovaujantis CK 6.873 str. 2d., jeigu paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, jos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tokio pareikalavimo; jei jis to nepadaro, vadovaujantis CK 6.874 str. 1d., jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir bylos aplinkybėmis, daro išvadą, kad ieškovui yra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos (11 595,00 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo atstovas teismui pateikė įrodymus, kad už ieškinio padavimą ieškovas sumokėjo 40,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti jo patirtas aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis). Ieškovui 2016-07-21 teismo nutartimi dalis, t.y. 346,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, yra pagrindas atidėto žyminio mokesčio dalį (308,00 Eur) priteisti iš atsakovės valstybei, o dėl nepatenkintos reikalavimo dalies paskaičiuotą žyminį mokestį - 38,00 Eur - priteisti iš ieškovo valstybei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2016-07-21 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (pakeistos 2016-07-22 nutartimi), sprendimą visiškai įvykdžius panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini 11595 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 306,00 Eur (tris šimtus šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų (36,00 Eur žyminio mokesčio ir 270,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini.

Priteisti iš atsakovės A. M. 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovo J. J. 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Informuoti ieškovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2016-07-21 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeistos 2016-07-22 nutartimi) – atsakovei A. M. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo, o jam nesant piniginių lėšų areštą, panaikinti visiškai įvykdžius teismo sprendimą (turto arešto numeris 2016034158).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.