Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: civilinio ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. V. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje E. Š.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) remdamasis ieškiniu, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 str., 3.182. str. 2 d., 3.183 str. 5 d., 3.184 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 str. 1 d. 5 p., 14 p., ir 2 d., 130 str., 400-403 str., prašo neterminuotai apriboti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią, nepilnametės dukros K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (e.b. l. 1-8).

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovo atstovė nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visoje apimtyje, patvirtino ieškinyje nurodytus faktus ir papildomai paaiškino, kad net ir apribojus laikinai atsakovo A. V. tėvo valdžią, jam buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau iš esmės jis su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovas dukra nesirūpino, neteikė jai išlaikymo, nebandė užmegzti jokio kontakto. Jis vengė įsileisti darbuotojus į savo namus., nerodė iniciatyvos atnaujinti santykius su dukra, kaltino dukrą dėl susiklosčiusios situacijos, kaltino, kad ji pati nenori bendrauti, užmegzti santykių. Atsakovas nesidomėjo dukros mokslo pasiekimais, laisvalaikiu, sveikata. Jis dažniausiai prieštaraudavo pagalbai, vengė ir atsisakė psichologų konsultacijų, nesistengė stiprinti tėvystės įgūdžių, jų mokymuose nedalyvavo. Iš Vilkaviškio Socialinės pagalbos centro buvo gauta informacija, kad nuo 2023 m. birželio 23 d. nepavyksta užmegzti kontakto, jis į telefono skambučius visiškai neatsako, todėl nuo birželio 28 d. jam paslaugos buvo sustabdytos, nes nežinoma jo gyvenamoji vieta. Tėvų valdžią apriboti pagal LAT praktiką užtenka vien to, kad tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Atsakovas nesirūpina mergaitės sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, ji auga nuolatinės rūpintojos šeimoje. Girtavimo atvejai nebuvo fiksuoti. Jis vengdavo įsileisti į namus, o atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvaudavo. Turimais duomenimis jis išlaikymo neteikė. Jis dirbo pavienius darbus. Buvo registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau darbo pasiūlymų atsisakė, ir buvo pašalintas. (2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 12 min. 58 sek. ---18 min. 8 sek.).

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, bei paaiškino, kad atsakovas yra jos brolis, ji jam vyresnioji sesuo. Atsakovas yra jos žiniomis Anglijoje, jos vyras jį išvežė į aerouostą prieš tris mėnesius. Atsakovas ateina pas juos į namus, bendrauja. Jis turbūt dirbti išvažiavo, tačiau per tris mėnesius jokių pinigų neatsiuntė. Jokio kontakto nepalaikantys, tačiau per trečius asmenis jis perdavė linkėjimus. K. pas ją gyvena jau trečias metas. Po laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovo elgesys pasikeitė priešingai, jei anksčiau dar bandydavo užmegzti pokalbį, paskutiniu metu tik pasisveikindavo. Jis skųsdavosi sveikata, vartoja daug vaistų. Atsakovas teigia, kad dukra turi per didelius reikalavimus jam. Mergaitės nuomonė nuo tada, kai atėjo pas ją gyventi, nepasikeitė, nori toliau gyventi su ja, o ji sutinkanti globoti iki 18 metų. Atsakovas po dukros gimimo metė gerti ir dabar jokio alkoholio nevartoja. Jis nedirba, sako tik ,,durniai“ dirba. Jis buvo priklausomybės ligų bendruomenėje, nes turi priklausomybę internetui, vaistams, rūkymui. Mergaitė būna daug ramesnė, kuo ilgiau nemato tėvo, jo nenori matyti. Ji tikrai jam nedraudžianti bendrauti su dukra, gyvenantys viename name, jis ateina. Mergaitė dabar sustiprėjusi, jie lankęsi pas psichologus, psichiatrą, vartojo vaistus. Atsakovui atsiunčia pinigų iš Rusijos, Ukrainos, kas siunčia, nežinanti. Jis gaudavo pašalpų iš Kybartų seniūnijos, atvežė anglių, malkų, pinigų. Jis mergaitei vieną kartą per visą laiką davė 20 Eur, atnešdavo iš seniūnijos produktus, jai nedavė pinigų. Ji išlaikanti pati mergaitę. Ji dabar gaunanti už mergaitės globą 140 Eur ir 400 Eur su virš mergaitei. Ji sutinkanti su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu ir tolesne globa. Mergaitė dabar mokosi gerai, vidurkis 9,5. Ji lanko orchestrą, dalyvauja olimpiadose, iš mokyklos tik pagyrimai. Ji labai gabi, tapo paveikslus, sudarantys jai sąlygas. Atsakovas gali nesistengti rūpintis dukra, nes mato, kad ji dabar viskuo aprūpinta. Jam neįgalumas nenustatytas, turi darbo stažo 5-6 metus per visą gyvenimą (2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 19 min. 6 sek. ---30 min.44 sek.)

Atsakovas A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokatė J. B., todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Vaikas, K. V., teismo posėdyje išreikšdama savo nuomonę, su ieškiniu sutiko, bei teigė, kad norinti gyventi su teta, pas tėtį ji nenorėtų. Ji gyvendama su tėčiu neturėjusi normalių gyvenamųjų sąlygų ir patyrusi smurtą. Nuo 2022 m. liepos mėnesio jos santykiai su tėčiu nepasikeitė. Ji nenorinti su juo bendrauti, o jis nelabai domisi jos gyvenimu, nes žino, kad jai viskas gerai. Paskutinis jos pokalbis su juo jai buvo nelabai malonus, jai nepatiko su juo bendrauti. Jai jis nieko neduodavo, išskyrus maisto, kurio jis nesuvartodavo, ir nenorėdavo išmesti. Teta su tėvu jai netrukdo bendrauti. Jis kartais ateidavo pas juos, bet jai tada būdavo nervingi trūkčiojimai (2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 33 min. 20 sek. ---36 min. 19 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v.Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09). CK 3.180 straipsnio 1 dalis reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinasis tėvų valdžios ribojimas gali būti nustatomas konkrečiam terminui su perspektyva, kad tėvai pasitaisys ir ateityje galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1913-633/2022 buvo skirtas laikinas tėvo valdžios apribojimas atsakovui A. V. dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (e. b. l. 10-14). Teismas sprendime akcentavo, kad bylos duomenimis įrodyta, kad atsakovas netolimoje praeityje vaiko atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą (nustatytas apsaugos vaikui poreikis), piktnaudžiavo savo tėvo valdžia jam, kaltai tinkamai nevykdydamas vaiko išlaikymo prievolės, nesudarydamas ir neužtikrindamas jam bent minimalius poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas ir sveiką bei saugią socialinę aplinką, t. y. su juo netinkamai elgėsi ir juo reikiamai nesirūpino.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu skirtą laikiną atsakovo tėvo valdžios jo vaikui K. V. apribojimą į neterminuotą apribojimą. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą pakeisti laikiną tėvų valdžios apribojimą griežtesniu neterminuotu apribojimu grindžia tuo, kad laikinai apribojus atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu, atsakovui ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, vyko trys atvejo nagrinėjimo posėdžiai 2022 m. rugpjūčio 16 d., lapkričio 16 d., 2023 m. vasario 15 d., kuriuose atsakovas nedalyvavo, jis nevykdė plane numatytų įpareigojimų, nesiekė teigiamų pokyčių šeimoje, stebėtas jo priešiškumas į teikiamą pagalbą ir paslaugas, nesiekia atkurti ryšio su dukra ir tinkamai ja rūpintis, įsipareigojimo stiprinti tėvystės įgūdžius nevykdė, jo finansinė situacija šeimoje ypač bloga, todėl galimybių teikti išlaikymą dukrai, gerinti gyvenimo sąlygas neturi, nesidomėjo dukros laisvalaikiu, mokslo pasiekimais, emocine ir dvasine būkle, neteikė išlaikymo, nevykdė pasiūlymo lankyti gydytojo psichiatro konsultacijas, vartoti paskirtus medikamentus, dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose (e. b. l. 18 -115). Ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu - Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2023 m. vasario 15 d. raštu Nr. SD-59 nustatyta, kad atsakovas nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, socialinei darbuotojai ne visada teikia teisingą informaciją apie situaciją šeimoje, nesistengia keisti gyvenimo būdo, sudaryti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas savo nepilnametei dukrai, nesuvokia šeimoje esančių problemų, jas neigia, nesprendžia, nededa pastangų atkurti ryšį su dukra, jo tarpusavio santykiai su dukra išlieka sudėtingi, įtempti, bendravimo ryšio nėra, dėl problemų šeimoje nuolat kaltina socialinę aplinką, specialistus, nesuvokia pagalbos reikalingumo, buvo išnaudotos visos pagalbos priemonės, siekiant įgyvendinti nuolatinės globos tikslą, siekiant atsakovui susigrąžinti dukrą į šeimą, bet dėl jo neveikimo, atsisakymo priimti pagalbą paslaugų poreikio neigimo, priemonės buvo neefektyvios (e. b. l. 116). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūnijos pateikta atsakovo charakteristika nustatyta, kad jis registruotas užimtumo tarnyboje, nesistengia ieškoti nuolatinio darbo, pakeisti savo ir nepilnametės dukters gyvenimo aplinkybių; dėl jo elgesio visuomenėje nusiskundimų nėra gauta (e. b. l. 121). Teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovas nedirba (e. b. l. 137)

Apklausus vaiko nuolatinę globėją E. Š. teismo posėdyje, nustatyta, kad ji iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, teigdama, kad atsakovas prie dukros išlaikymo praktiškai visiškai neprisidėjo, dirbęs iš viso gal 5 metus per gyvenimą, darbo vengia, nors prieš tris mėnesius išvyko į Angliją dirbti, jokių pinigų neatsiuntė; jis nuolat skundžiasi savo sveikata, vartoja įvairius vaistus; nors gyvena tame pačiame name, su dukra iš esmės nebendrauja, po laikino apribojimo nustatymo jis bendrauja dar mažiau, priekaištauja, kad dukra jam kelia per didelius reikalavimus; dukra nori gyventi ir toliau pas ją, ji būna ramesnė, jei nemato tėvo, jos mokslo rezultatai pagerėjo žymiai, atsakovas net nesistengia ja rūpintis, matydamas, kad ji viskuo aprūpinta. Vaikas, K. V., teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, kad ir toliau nori gyventi su teta, jos santykiai su atsakovu nepasikeitė, tėvo atėjimas jai kenkia nervams.

Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovo A. V. elgesys nuo 2022 m. gegužės 24 d.. teismo sprendimo visiškai nepasikeitė, jo santykiai su dukra tik blogėjo, t. y. bendravimas tapo retesnis, jis dukros gyvenimu visiškai nesidomėjo, dėl savo problemų kaltino tiek dukrą, tiek aplinką, tiek savo sveikatą. Jis nedalyvavo ne tik minėtos bylos nagrinėjime, tačiau ir nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje. Nors ieškinys ir teismo pranešimas jam buvo įteiktas tinkamai, atsiliepimo nepateikė, bylos eiga teisme nesidomėjo, kas neginčytinai rodo, jog jis nededa jokių pastangų susigražinti dukrą, jį tenkina dabartinė situacija, kai jos dukra auga pas tetą, ir yra jos išlaikoma. Jis neteikia vaikui išlaikymo, neieško darbo. Tai teismas vertina kaip visišką nesirūpinimą vaiku, bei daro išvadą, kad ši padėtis negali pasikeisti dėl atsakovo nenoro rūpintis vaiku ir priimti teikiamą pagalbą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant kokį tėvų valdžios apribojimo būdą taikyti, ar jo iš viso netaikyti, neužtenka vertinti kelių mėnesių tėvų elgesio, o tokias aplinkybes, kurios yra esminės, tam, kad išvengti vaiko psichikos traumavimo jį gražinant ir paimant iš tėvų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali trukti be pagrindo ilgai, vaiko teisinė padėtis turi paaiškėti kuo greičiau, siekiant užtikrinti jo interesus, gyvenamosios aplinkos tęstinumą. Šiuo metu vaikas yra paimtas iš tėvo jau beveik 2,5 metų laiko, tiek laiko trunka jos padėties neapibrėžtumas. Teismo procesai trunka pakankamai ilgai, todėl pratęsus laikino apribojimo terminą, tokia padėtis gali trukti dar apie metus laiko. Šiuo metu K. V. yra daugiau kaip 16 metų amžiaus, motyvuotai išreiškė savo nenorą gyventi su tėvu, nori gyventi su globėja teta, kuri sutinka mergaitę globoti ir toliau iki jos pilnametystės.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau teismo išanalizuotus ir įvertintus ieškovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą ieškinį, ieškovo atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, trečiojo asmens ieškovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. Š. paaiškinimus, konstatuoja, kad ilgalaikis Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų darbas su atsakovo šeima nedavė teigiamų rezultatų, atsakovas iš esmės neišsprendė savo tarpusavio santykių su dukra problemos, oficialiai niekur nedirba, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, visiškai neteikia vaikui priteisto išlaikymo, netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikams gyventi su juo šeimoje. Ši situacija šeimoje tęsiasi ilgą laikotarpį ir šiuo metu nėra pasikeitusi (ji nepasikeitė į teigiamą pusę, nei nustačius vaikui laikiną globą, nei priėmus teismui sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo). Tokia situacija susiklostė dėl pačio atsakovo kaltės, dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Atsakovui buvo suteikta galimybė rūpintis dukra, dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau reikiamų išvadų nepadarė ir šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas savo netinkamu elgesiu - nesirūpinimu vaiku, neužtikrinimu jam tinkamų gyvenimo sąlygų, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, atsakovo pasirinktas gyvenimo būdas negali užtikrinti jo nepilnamečio vaikų gerovės bei sukurti jam elementariai saugią aplinką, nesuteikia pagrindo tikėtis, kad padėtis (jo elgesys) ateityje gali pasikeisti. Neapibrėžta vaiko teisinė padėtis trunka per ilgai, kas neatitinka jo interesų.

Teismas, atsižvelgdamas į virš paminėtas aplinkybes, ir vadovaudamasis vaikų intereso prioriteto principu, vaikų teise į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ir atsakovui skirtas tėvo valdžios laikinas apribojimas keistinas neterminuotu tėvo valdžios apribojimu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovas norėdamas, kad būtų panaikintas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas galės pats kreiptis į teismą, įrodinėdamas, kad jis ir padėtis jo šeimoje pasikeitė, kas teismo vertinimu jam leis suvokti, kad jis tik pats yra atsakingas už savo ir vaikų ateitį, o ne socialiniai darbuotojai, kurių pagalbą jis vertina kaip prievartinę priežiūrą, o ne nuoširdų norą padėti jam ir jo vaikams.

Apribojus tėvų valdžią atsakovams, sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams. Atsakovams išaiškintinos neterminuoto tėvų valdžios teisinės pasekmės, numatytos CK 3.180 straipsnio 4 dalyje, CK 3.181 straipsnio 2 dalyje, CK 3.181 straipsnio 3 dalyje, CK 3.181 straipsnio 6 dalyje).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, kas reiškia, kad nuo žyminio mokesčio šioje byloje atleistinas tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovui buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl iš jo valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 260 str., 263 – 270 str., 290, 291 str., 293 str. 3 d., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti į neterminuotą tėvo valdžios apribojimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1913-633/2022 nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atsakovui išaiškinti, kad apribojus tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti sprendimo paskelbime nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.