Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. S. (buvusios L. L.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu D. S. (buvusi L. L.) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdydamas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir per šešis mėnesius atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tuo pačiu nuosprendžiu T. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su 855 500 Lt (247 769,93 Eur) pajumi) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su 144 500 Lt (41 850,09 Eur) pajumi) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su 855 500 Lt (247 769,93 Eur) pajumi) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su 144 500 Lt (41 850,09 Eur) pajumi) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdydamas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ar mokslą, ir per šešis mėnesius atlyginti neturtinę žalą. Iš D. S. ir T. Z. nukentėjusiajam G. M. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat G. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendį: panaikino D. S. ir T. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 855 500 Lt (247 769,93 Eur) pajaus), jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kurioje D. S. buvo paskirtos subendrintos bausmės ir, pritaikęs BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, jai paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį subendrinęs apėmimo būdu, paskyrė jai subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, kurią vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su bausme, paskirta jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria T. Z. buvo paskirtos bausmės: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, kurią pritaikęs BK 63 straipsnio 4 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrino su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžius: panaikino jų dalis dėl D. S. ir T. Z. pripažinimo kaltais padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė; panaikino nuosprendžių dalis dėl D. S. ir T. Z. paskirtų subendrintų bausmių ir paskyrė D. S. ir T. Z. naujas galutines subendrintas bausmes, o kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis paliko nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė žemesnių instancijų teismų padarytoms išvadoms, kad nuteistoji D. S. yra pagrįstai nuteista dėl nusikaltimų, įtvirtintų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1, 3 dalyse, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. rugsėjo 1 d. gautas D. S. pareiškimas, kuriuo nuteistoji prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodo, kad iš K. R. atsiliepimo į ieškinį Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1488-460/2017 sužinojo, jog baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1, 3 dalis, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, apklausta liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu galimai davė melagingus parodymus apie tai, kad nutraukdama įvairias sutartis, susijusias su nukentėjusiuoju G. M., bei atlikdama kitus veiksmus, vykdė kitų asmenų (nuteistųjų) nurodymus nesuprasdama jų reikšmės ir galimai siekė savo atsakomybę perkelti kitiems nuteistiesiems, nes paaiškėjo, jog K. R. buvo ir kredito unijos paskolų komiteto pirmininkė. Nuteistoji pažymėjo, kad šiame atsiliepime nurodytos aplinkybės, prieštarauja liudytojos parodymams duotiems baudžiamojoje byloje, t. y. jog ji kredito unijos vadove buvo formaliai, ir laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nustatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistosios D. S. pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui priimant nuosprendį ar nutartį ir kurios galėtų įrodyti, jog nuteistoji yra nekalta arba kad padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, už kurią ji yra nuteista, todėl taikyti BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir atnaujinti baudžiamąją bylą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo taikyti BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, nes nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, jog nagrinėdami bylą teisėjai ar atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo, arba nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas arba kitų įrodymų netikrumas.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 29 d. gautas nuteistosios D. S. skundas, kuriuo nuteistoji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą bei atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-97-158/2015. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistosios D. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo atmetė motyvuodamas tuo, kad teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo žinomos nuteistosios akcentuojamos bei atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1488-460/2017 minimos aplinkybės apie tai, jog K. R. kredito unijoje pradėjo dirbti kaip klientų aptarnavimo specialistė, vėliau – klientų aptarnavimo skyriaus vadovė, o nuo 2012 m. balandžio 6 d. buvo ir unijos paskolų komiteto pirmininkė. Be to, pažymėjo, kad jokių esminių prieštaravimų tarp K. R. parodymų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir atsiliepime nurodytų aplinkybių nėra, todėl nepaaiškėjo ir negalėjo paaiškėti jokių naujų aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nuteistoji D. S. skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir atnaujinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamą bylą Nr. 1-197-158/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, siekiant išsamiai ištirti naujai paaiškėjusias aplinkybes.Nuteistosios teigimu, jos nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtas K. R. vaidmuo kredito unijos veikloje, atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad K. R. byloje buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau ne kaip galima nusikalstamos veikos padarymo bendrininkė. Ši aplinkybė paaiškėjo tik civilinėje byloje, kurioje K. R. formuoja kitokią savo poziciją, nei buvo išdėsčiusi baudžiamojoje byloje.Nuteistosios D. S. (buvusios L. L.) skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, BPK pažeidimų nepadarė.Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylą nagrinėjant teisme. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir BPK 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, nustatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.Nuteistoji D. S. nagrinėjamu atveju siekia, kad baudžiamoji byla, kurioje ji Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1, 3 dalis, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos priimant minėtą baudžiamąjį įsakymą. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistosios D. S. prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios pagal BPK 444 straipsnio nuostatas. Pagrindinis argumentas, kuriuo vadovaudamasi nuteistoji D. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-97-158/2015, tai, kad K. R. baudžiamojoje byloje duoti parodymai buvo galimai melagingi, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak nuteistosios, baudžiamojoje byloje K. R. tvirtino, kad buvo tik formali kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, o civilinėje byloje Nr. e2-1488-460/2017 K. R. nurodė, kad 2012 m. buvo išrinkta kredito unijos paskolų komiteto pirmininke. Todėl nuteistosios vertinimu, baudžiamojoje byloje taip pat turi būti sprendžiamas klausimas dėl K. R. baudžiamosios atsakomybės. Susipažinus su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintas liudytojos K. R. parodymų, patvirtinančių su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes, patikimumas. Nors pirmiau minėtos civilinės bylos atsiliepime ir nurodoma, kad K. R. nuo 2012 m. liepos 23 d. buvo paskirta kredito unijos paskolų komiteto pirmininke, būtina pastebėti, kad šiame atsiliepime taip pat nurodoma, kad apie D. S. ir T. Z. panaudotą apgaulę prieš G. M. K. R. nebuvo žinoma, o visus veiksmus, susijusius su pastarojo indėlio perkėlimu į pajaus sąskaitą, ji atliko būdama unijos darbuotoja, vykdydama unijos administracijos nurodymus. Tokius pat parodymus K. R. davė ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie atsiliepime civilinėje byloje nurodyti duomenys ne tik neprieštarauja baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu K. R. duotiems parodymams, tačiau ir neįrodo, kad būtent K. R., o ne nuteistoji D. S., padarė teisei priešingą veiką, už kurią yra nuteista. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad K. R. parodymų patikimumas buvo įvertintas tinkamai.Pažymėtina, kad liudytojos K. R. baudžiamojoje byloje duoti parodymai buvo tik vienu iš įrodymų šaltinių nustatant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Atkreipiamas nuteistosios dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi ne tik K. R. parodymais, bet įvertinęs visumą baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, t. y. liudytojų V. S., K. R. parodymus, VĮ Registrų centro duomenis ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 konstatavo, kad nuteistosios D. S. versija, kad ji buvo tik formali kredito unijos vadovė ir realiai unijai nevadovavo, nuosprendyje motyvuotai paneigta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visos nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės vertinamos tik kaip jos nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek D. S. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajai, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Dėl to daroma išvada, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose, nėra. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistosios D. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistosios D. S. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios D. S. (buvusios L. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.