Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.1. Nėra teisiškai suprantamas reikalavimas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kadangi nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta jokia konkreti suma.

8.2. Nutarties aprašomojoje dalyje pasisakoma dėl 73 Eur dydžio vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kas atitinka žyminį mokestį, mokamą už teikiamą grupės ieškinį. Pareiškėja neteikė grupinio ieškinio ir neketina to daryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, pateikdama prašymą dėl termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo. Pirmosios instancijos terminas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 73 Eur dydžio žyminį mokestį už teikiamą pareiškimą.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus. Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, rėmėsi grupinio ieškinio pateikimui nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Žyminio mokesčio dydis, mokėtinas už pateiktą grupės ieškinį, nurodytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 11 punkte, CPK XXIV1 skyriaus taisyklėse. Taip pat, kaip nurodyta, pareiškimą teikiant ypatingos teisenos tvarka, yra privaloma sumokėti žyminį mokestį, o jokių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje nėra ir pati pareiškėja jų nenurodė (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė konkretaus mokėtino žyminio mokesčio dydžio, jis nurodytas nutarties motyvuojamojoje dalyje, t. y. 73 Eur. Sutiktina, kad lingvistinė nuostata „sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį“ šiuo atveju nėra visiškai teisinga tuo aspektu, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi jokios žyminio mokesčio dalies, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta. Teismui nurodžius mokėtino žyminio mokesčio dydį už pateiktą pareiškimą ir pačiai pareiškėjai žinant, kad ji nėra sumokėjusi jokios žyminio mokesčio dalies, akivaizdu, kad teismas jai nustatė terminą sumokėti 73 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnis).

15. Vis dėlto, atsižvelgus į pareiškėjos pateikto pareiškimo dalyką, atkreiptinas tiek pareiškėjos, tiek ir pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

16. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013, 2015 balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015). Klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).

17. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja siekia atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti, t. y. pareiškėja pateikė pareiškimą atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, o tai reiškia, kad pareiškėjos pareiškimas turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administracinės teisenos tvarka. Dėl kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo nurodyta ir pareiškėjai adresuotame NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. rašte. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, panaikindamas savo priimtą 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, iš esmės konstatavo vienintelį pareiškimo trūkumą – nesumokėtą žyminį mokestį, tačiau dėl bylos rūšinio teismingumo nepasisakė. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas vis dar yra priėmimo stadijoje, į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas formaliu aspektu, t. y. dėl to, kad pareiškimas pateiktas ypatingos teisenos tvarka, pagrįstai įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, tačiau nevertino bylos rūšinio teismingumo, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, grąžinant pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti pareiškimo priėmimo klausimą atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylų rūšinį teismingumą (CPK 26 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

18. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.