- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-216-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00077-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- S. D.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties S. D. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) įėjo į aptvertą padidintos rizikos teritoriją, rėkė, kėlė sumaištį, lipo ant keltuvo strėlės, kai tuo metu keltuvo krepšys su jame buvusiu darbininku buvo iškeltas į 6 m aukštį, dėl ko buvo sutrikdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu S. D. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. D. pateikė apeliacinį skundą teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas ir Institucijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė tik abstraktaus pobūdžio frazėmis, nurodytų duomenų įvertinimui nepateikė jokios analizės, pagrindimo, neanalizavo skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų teisinių argumentų. Teismas nepagrįstai rėmėsi išskirtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų (2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 1 d. rašytinių paaiškinimų ir kt.). Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliktas S. D. nežinant. Tokiu būdu buvo paneigtos jo procesinės teisės dalyvauti įrodymų rinkime, o visi duomenys buvo surinkti apklausus tik vieną suinteresuotą pusę. Tačiau nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys buvo dalyvavę incidento metu, kadangi pareigūnai įvykio vietoje liudytojų nefiksavo. Tuo tarpu pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymai jokių aplinkybių dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties nepatvirtina. S. D. teigimu, toks jam įstatymu garantuojamų teisių apribojimas yra ydingas ir netoleruotinas, jo ištaisyti galimybės nėra, kadangi procesas jau yra pasibaigęs. Todėl teorinė galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jokios esminės reikšmės dėl negalimumo vadovautis šiais duomenimis neturi. Skunde taip pat nurodoma, kad ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais), kaip to reikalauja Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 32 punktas. Esant tokiai situacijai, jie negalėjo būti šalinami, o fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo neleisti jų šalinti ar kitaip žaloti (Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Be to, Taisyklių 43.2 punkte imperatyviai draudžiama šalinti miesto želdinius jų vegetacijos laikotarpiu, kuris baigiasi lapkričio mėnesį. Todėl bandymas šalinti medžius rugpjūčio mėnesį turėjo būti užkardytas. Juolab, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-358 yra patvirtinta Kauno miesto kaštonų 2016–2020 metų apsaugos programa, o Lietuvos dendrologų draugijos ekspertų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. protokolu konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) likę kaštonai buvo sveiki želdiniai, kurie atitinka aukščiausią kategoriją pagal želdinių vertinimo skalę. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis pagrįstai ir teisėtai siekė neleisti žaloti miesto želdinių ir laikinai užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams. Pažymima, kad visą įvykį fiksavo žinių televizijos INIT reporteris. Apylinkės teismas neanalizavo pateikto vaizdo įrašo medžiagos ir jos nevertino kaip įrodymo. Tačiau joje ne tik užfiksuotas ginčo įvykis, bet matomos aplinkybės, kurios akivaizdžiai paneigia ikiteisminio tyrimo duomenyse liudytojų parodymais tendencingai nustatytas aplinkybes. Jokia padidintos rizikos teritorija S. D. atvykus nebuvo aptverta, o medžių šalinimo darbai buvo vykdomi grubiai pažeidžiant darbų saugą. S. D. nerėkė ir nekėlė sumaišties, o griežtai pareikalavo nedelsiant nutraukti darbus. Byloje nėra jokių skundžiamame Institucijos nutarime nurodytas nusižengimo aplinkybes patvirtinančių duomenų. Apeliantas teigia, jog jis nelipo ant padidintos rizikos įrenginio – keltuvo – strėlės, o užšoko ant darbinės platformos, vėliau užlipo ant automobilio kabinos, kad su grandininiu pjūklu triukšme dirbantis darbininkas jį išgirstų. Jis tik pagrasino, kad lips ant strėlės, jeigu nedelsiant nebus nutrauktas darbas ir nebus nuleista strėlė. Jis siekė užtikrinti viešąją tvarką ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi, policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė būtent jis. Pareigūnams atvykus, jis elgėsi ramiai ir korektiškai, prisistatė ir aiškiai išdėstė medžius pjaunančių asmenų vykdomų veiksmų neteisėtumo esmę. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra jokių duomenų, kad jiems atvykus į įvykio vietą, darbininkai būtų pareiškę kokias nors pretenzijas dėl darbų nutraukimo, svetimų asmenų įėjimo į padidintos rizikos teritoriją, rėkimo, kėlimo sumaišties, lipimo ant padidintos rizikos įrenginio – keltuvo – strėlės ir pan., o administracinio nusižengimo protokolas įvykio vietoje surašytas nebuvo. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tam tikrais tyčiniais veiksmais, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu visų S. D. atliktų veiksmų tikslas buvo ne pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o užkardyti neteisėtus veiksmus iki tol, kol į įvykio vietą atvyks iškviesti policijos pareigūnai. Atlikdamas šiuos veiksmus jis vykdė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareigas, taip pat veikė kaip „suinteresuotos visuomenės“ (Orhuso konvencijos prasme) narys ir kitų „suinteresuotos visuomenės“ narių teisinis atstovas – advokatas. Asmuo negali atsakyti už veiksmus, kuriuos jis atliko įgyvendindamas teisės aktuose tiesiogiai nustatytas pareigas. Kauno miesto savivaldybės atstovams įvykio išvakarėse informavus per viešojo informavimo priemones, kad darbai nebus vykdomi, jis turėjo pagrindo manyti, kad darbai vykdomi savavališkai. Jo veiksmai buvo adekvati ir pateisinama priemonė, siekiant užkardyti daromą (ar galimai daromą) pažeidimą. Be to, pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sauso 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-530/2018 išdėstyti argumentai, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos situacija. Minėtame nutarime teismas pateikė medžių šalinimo teisėtumo ir suinteresuotos visuomenės veiksmų, siekiant sustabdyti (duomenys neskelbtini) likusių medžių šalinimą, teisinę kvalifikaciją. Jame konstatuota, jog Suinteresuota visuomenė (duomenys neskelbtini) vykdė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Įvykyje dalyvavusių Suinteresuotos visuomenės asmenų veiksmai teismui nekėlė jokių abejonių, kad jie siekė išsaugoti medžius, nes pastaruosius nukirtus ir sunaikinus jų kelmus, dendrologinė ekspertizė, kurią Suinteresuota visuomenė 2017 m. liepos 13 d. pareiškimu reikalavo Kauno miesto savivaldybę ir merą atlikti, būtų negalima. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, jog ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini, o visuomenė ar jos dalis turi teisę gauti visą informaciją apie savivaldybės planuojamus vykdyti darbus ir, esant reikalui, reikalauti, kad būtų atliktas tyrimas dėl tokių projektų ar darbų tikslingumo. Įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir Suinteresuotos visuomenės narių grupės nebuvo išspręstas teisinėmis priemonėmis, todėl skubotas medžių kirtimas nebuvo būtinas. Atkreipiamas dėmesys, kad skundas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo paduotas tik 2018 m. rugpjūčio 21 d., tai yra jau po to, kai S. D. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą prokuratūrai ir kitoms valstybinėms institucijoms dėl padarytos didelio masto žalos, neteisėtai plynuoju kirtimu šalinant medžius bei po to, kai 2018 m. rugpjūčio 21 d. įvyko kitas pilietinis incidentas (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių šalinamų medžių, kurio teisinis įvertinimas pateiktas minėtame Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarime. Taigi, pareiškėjo manymu, 2018 m. rugpjūčio 21 d. skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vertintinas kaip teisinė atsakomoji priemonė. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime teigiama, kad S. D. skunde dėstomos aplinkybės nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties elemento. Jo veiksmai buvo nevienkartiniai ir tyčiniai, o kiti ginčų sprendimo būdai jam žinomi ir profesine prasme. S. D. nesilaikė ir sąmoningai ignoravo teisės aktų laikymąsi. Administracinis nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43333-17 metu surinkti bei procesiškai įtvirtinti duomenys yra pakankami konstatuoti pažeidėjo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nesutiktina su apelianto skundo motyvais, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė tik abstraktaus pobūdžio frazėmis, nurodytų duomenų įvertinimui nepateikė jokios analizės, pagrindimo, neanalizavo skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų teisinių argumentų, kad nepagrįstai rėmėsi išskirtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas, motyvuotai atmetė S. D. skundą dėl Institucijos nutarimo, ir , pagrįstai nusprendęs, jog S. D. veiksmuose buvo ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos požymiai, paskyrė jam nuobaudą.ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Nagrinėjamu atveju S. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) atliko tyčinius veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį – įėjo į aptvertą padidintos rizikos teritoriją, rėkė, kėlė sumaištį, lipo ant keltuvo strėlės, kai tuo metu keltuvo krepšys su jame buvusiu darbininku buvo iškeltas į 6 metrų aukštį, dėl to buvo sutrikdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai. Skunde ginčydamas apylinkės teismo 2018 m. kovo 19d. nutarime nustatytas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį, apeliantas teigia, kad jis nurodytų veiksmų neatliko, jokia padidintos rizikos teritorija nebuvo aptverta, jis nerėkė ir nekėlė sumaišties, o tik griežtai pareikalavo nedelsiant nutraukti darbus. Ant keltuvo strėlės jis nelipo, tik užšoko ant darbinės platformos ir automobilio kabinos, kad darbininkas jį išgirstų. Tačiau iš byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo vietą (duomenys neskelbtini), šios įmonės darbuotojams aptveriant pavestų darbų atlikimo vietą „Stop“ juosta, S. D., staiga iššokęs iš automobilio, pradėjo šaukti ant darbus atliekančių darbininkų, įbėgo į tveriamą teritoriją, taip sutrukdydamas ją galutinai aptverti. Po to nubėgo ir užšoko ant keltuvo kabinos stogo, darbinės platformos, bandė lipti ant keltuvo strėlės, šaukdamas: „stabdykit arklius“ ir pan., laikydamas rankas prie pat keltuvo darbinės dalies judamų mechanizmų, taip sukeldamas grėsmę savo sveikatai ar gyvybei, grasindamas, jog lips keltuvo strėle, o tokius grasinimus patvirtindamas lipimu strėlės stovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie šio asmens veiksmai negali būti vertinami kaip adekvatus ir priimtinas reikalavimas nedelsiant nutraukti darbus. Tokie veiksmai pasireiškė ne vienkartiniu ir atsitiktiniu veikimu, o siekiu iššaukiančiu bei išsiskiriančiu elgesiu atkreipti aplinkinių bei teritorijoje dirbusių asmenų dėmesį pažeidėjo norimam rezultatui pasiekti. Dėl šios priežasties nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, jog jo veiksmuose nebuvo subjektyviojo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmuo, veikdamas tokiu būdu (atvykęs į įvykio vietą ir staiga užšokdamas ant specialiosios transporto priemonės kabinos stogo, darbinės platformos), neabejotinai turėjo suvokti savo iššaukiantį ir neteisėtą savo veiksmų pobūdį, ką iš dalies pripažino ir pats apeliantas, teigdamas, jog tokiu būdu jis siekė atkreipti šia transporto priemone dirbančių asmenų dėmesį, kad jie įvykdytų jo reikalavimą. Dėl tokių pavojingų bei neteisėtų nubaustojo veiksmų buvo pradžioje sutrikdytas, o vėliau ir nutrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nubaustojo veiksmų tyčios vertinimui įtakos šiuo atveju neturi tai, kad policijos pareigūnus iškvietė pats nubaustasis, kaip ir S. D. nurodoma aptariamų veiksmų priežastis – siekis apsaugoti kertamus medžius. Sutiktina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais, įprastai be jokios priežasties ar esant menkavertei dingsčiai. Tačiau asmens ar grupės asmenų asmeninio pobūdžio paskatos bei veiksmai, prasilenkiantys su galiojančioms teisės normoms, negali paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų prieštaravimo viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju, kai asmuo, savo tikslui pasiekti pasirinko būtent viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai trikdė visuomenės narių (įmonės darbuotojų, praeivių, aplinkinių gyventojų) rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – šaukė ant teisėtai darbus ir tiesiogines pareigas atliekančių žmonių, savo veiksmais sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, lipo ant transporto priemonės stogo ir ten buvo iki tol, kol darbai nebuvo nutraukti, taip sutrukdydamas įmonės darbuotojams dirbti, jo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius. Nors S. D. skunde teigia, jog policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nenurodė apie jo atliekamų veiksmų priešingumą teisei, pažeidžiant viešąją tvarką, ir jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau po nagrinėjamo incidento, jo nematė. Vien tai, kad apeliantas jų akivaizdoje elgėsi ramiai ir viešosios rimties nebetrikdė, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Skunde apeliantas, analizuodamas medžių – paprastųjų kaštonų kirtimo teisėtumo (duomenys neskelbtini) klausimą, remiasi Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte bei 43.2 punkte nurodytais reikalavimais, taip pat kitais lokaliaisiais teisės aktais – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-358 patvirtinta „Kauno miesto kaštonų 2016–2020 metų apsaugos programa“. Minėtuose teisės aktuose nustatyta medžių kirtimo Kauno mieste tvarka ir tam reikalingos sąlygos. Taip pat remiamasi Lietuvos dendrologų draugijos sudarytos ekspertų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. protokolu, kuriame konstatuota, jog savivaldybės ketinamų kirsti ir jau nukirstų medžių būklė buvo gera.Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama „suinteresuotos visuomenės“ sąvoka. „Suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys – 2017 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartys, sudarytos tarp klientų ir S. D. bei jo padėjėjo E. D., patvirtina jų teisę atstovauti šiuos asmenis, be kita ko, ir jiems dalyvaujant procesuose, susijusiuose su Kauno mieste vykdomu medžių šalinimu. Tačiau Orhuso konvencijoje, kurią cituoja ir pats nubaustasis, pripažįstant visuomenės atstovams teisę būti informuotiems apie dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus tvarką, konstatuojama ir tai, jog suinteresuotai visuomenei ginant savo teisėtus interesus ir vykdant įstatymus, turi būti sudaryta galimybė naudotis veiksmingomis teisminėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys (suinteresuotos visuomenės nariai ar jų atstovai) šia deleguojama teise negali naudotis savo nuožiūra, jiems patiems nesilaikant ar pažeidžiant įstatymais nustatytas teisės normas ar visuotinai priimtus elgesio reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pats būdamas teisininku – advokatu t. y. turėdamas profesionalių teisinių žinių, ne tik galėjo, bet ir turėjo suprasti, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. jo atlikti veiksmai jokiame kontekste negali būti vertinami kaip priimtini teisiniu požiūriu. Apeliantas, atstovaudamas Suinteresuotos visuomenės (Orhuso konvencijos prasme) narius pagal atstovavimo sutartis, galėjo aktyviai naudotis teisės aktuose suteikta jam teise ginčyti veiksmus institucijų, priėmusių sprendimą šalinti medžius veiksmus bei priimtus sprendimus. Tačiau jo veiksmai, kuriais akivaizdžiai viešoje vietoje trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis, negali būti vertinami kaip objektyviai būtini ar pateisinami. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog teritorija, į kurią pateko S. D., buvo pradėta tverti pavojingą zoną žyminčia „Stop“ linija. Pareiškėjo teigimu, jam suformuotame kaltinime nepagrįstai teigiama, jog jis įėjo į aptvertą padidintos rizikos teritoriją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai šioje teritorijoje buvo vykdomi nesilaikant saugos reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie nubaustojo teiginiai, juos vertinant ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo prasme, nėra pagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui svarbi galimo jo padarymo vietos specifika. Vertinant, ar ji gali būti laikoma viešąja vieta, būtina atsižvelgti pirmiausiai tai, kad šioje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), pastoviai vaikščiojo žmonės, važinėjo transporto priemonės, aplinkui gyvena žmonės. Šioje vietoje buvo atliekami pavojingi darbai, kuriuos atliko įmonės darbuotojai. Viešoji vieta pagal teismų praktiką – tai vieta, kurioje bet kuriuo momentu gali atsirasti ar būti kitų asmenų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, S. D. administracinis nusižengimas buvo padarytas gatvėje – (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu, todėl ši vieta pagrįstai įvertinta kaip viešoji vieta. Be to, nors iš vaizdo įrašo matyti, jog atvykus S. D. teritorija dar tik buvo pradedama tverti apsaugine juosta, tačiau akivaizdu, jog ji nebuvo aptverta tik dėl pažeidėjo veiksmų. Joje esant specialiajai transporto priemonei – keltuvui su iškelta strėle ir jos krepšyje esančiu darbininku, siekiančiu nukirsti pasirinktą medį, ši teritorija objektyviai vertintina kaip padidintos rizikos zona. Tad ir dėl to apelianto veiksmai pagal savo pobūdį vertintini kaip itin pavojingi ir iššaukiantys.Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-530/2018, priimtą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarimą. Šiame nutarime teismas pateikė medžių šalinimo teisėtumo ir suinteresuotos visuomenės veiksmų, siekiant sustabdyti (duomenys neskelbtini) likusių medžių šalinimą, teisinę kvalifikaciją. Vis tik nesutiktina su pareiškėjo teigimu, jog 2018 m. sausio 10 d. nutarime aptartos aplinkybės gali būti vertinamos kaip tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos situacija. Cituojamoje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamas kito asmens kaltės dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų pasišalinti iš „Stop policija“ aptvertos teritorijos klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra vertinami S. D. veiksmai, kaltinant jį padarytu nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu. Nepaisant to, kad tiek šioje, tiek ir apelianto minimoje byloje konfliktinės situacijos kilo dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijoje kertamų medžių, tačiau vertinant skirtingų pagal pobūdį bei skirtingose ANK straipsnių dispozicijoje aprašomus nusižengimų sudėties požymius, o ne paties medžių kirtimo teisėtumo klausimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-530/2018 išdėstytos aplinkybės negali būti laikomos precedentu nagrinėjamoje byloje. S. D. administracinio nusižengimo byla pradėta 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų S. D. veiksmų. Tyrimas buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami proceso veiksmai – apžiūrima įvykio vieta, apklausiami asmenys, galintys suteikti tyrimui reikšmingos informacijos. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais administraciniame procese teisėtumo, kadangi S. D. apie atliekamą ikiteisminį tyrimą informuotas nebuvo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui, kas, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju ir buvo padaryta. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra imperatyviai numatytas reikalavimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar apie aplinkybių patikrinimo metu atliekamus procesinius veiksmus informuoti asmenį, dėl kurio galimai nusikalstamų veiksmų šis tyrimas buvo pradėtas (išskyrus įstatyme numatytus atvejus). Taigi, įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos minėtų tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros ar liudytojų apklausos metu – apie jų atlikimą neinformavus S. D.. Įvertinus byloje pateiktų šių procesinių veiksmų atlikimą patvirtinančių protokolų kopijas, nėra pagrindo spręsti, jog veiksmai buvo atlikti neteisėtai ar nesilaikant jų atlikimui keliamų reikalavimų, todėl, priešingai nei teigiama skunde, jų panaudojimas administracinio nusižengimo byloje, pradėtoje nutraukus ikiteisminį tyrimą, S. D. veiksmams nesiekiant tokio pavojingumo, dėl kurio galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, taip pat negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad minėtų liudytojų parodymai buvo pagarsinti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išreiškus prašymą apeliacinį skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, laikytina, kad jis būtent savo iniciatyva nepasinaudojo teise dalyvauti jų tyrime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklaustų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Objektyvaus pagrindo abejoti jų teisingumu, nėra. Todėl vien tai, kad, kaip teigia S. D., į įvykio vietą atvykę pareigūnai iš karto neužfiksavo įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų duomenų, savaime nepaneigia šių liudytojų parodymų teisingumo. Juolab, kad jų išdėstytas aplinkybes objektyviai patvirtina paties apelianto į administracinio nusižengimo bylą pateikti vaizdo įrašai, o pagrindo pareigūnams įvykio vietoje fiksuoti šių asmenų duomenų, nei vienam asmeniui tuo metu neišreiškus pageidavimo pradėti detalesnį įvykio tyrimą, nebuvo. Skunde pareiškėjas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktas pareiškimas su prašymu pradėti tyrimą, yra tik atsakomoji priemonė į „Suinteresuotos visuomenės“ narių ir jo paties, kaip šios grupės atstovo, veiksmus. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį turi būti pranešama įgaliotoms institucijoms ar jų įgaliotiems subjektams apie galimai priešingus teisei veiksmus. Todėl teiginiai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pareiškimą pateikė tik dėl jiems galimai nepalankių S. D. veiksmų, nepaneigia pastarojo kaltės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas S. D. skundą dėl Institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.