- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-6-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01711-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- V. J.
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo, V. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirta 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato, nepakluso teisėtiems uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams išeiti iš „STOP POLICIJA“ juosta aptvertos teritorijos. Iš teritorijos, aptvertos juosta „STOP POLICIJA“, buvo išvestas jėga, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21 straipsnį.Apeliaciniame skunde V. J. atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Atstovas skunde nurodė, kad ginčo dėl to, kad V. J. kaip ir kiti piliečiai nevykdė policijos pareigūnų nurodymo leisti šalinti miesto želdinius, nėra, tačiau buvo keliamas esminis klausimas – ar toks policijos pareigūnų nurodymas buvo teisėtas ir ar V. J. trauktinas administracinėn atsakomybėn, kadangi administracinę atsakomybę užraukia tik teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas (ANK 506 straipsnio 4 dalis). Teismas šios esminės aplinkybės netyrė ir dėl to nepasisakė. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Tokiu būdu privalomi vykdyti policijos pareigūnų nurodymai yra determinuojami tokių nurodymų teisėtumu. Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai, o byloje tokie pareigūnai turėtų įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti. Atstovo nuomone, policijos pareigūnų nurodymas pasišalinti iš ginčo vietos ir leisti žaloti miesto želdinius buvo neteisėtas, niekuo nepagrįstas ir pažeidė imperatyvaus pobūdžio teisės normas.Atstovas nurodė, kad Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad kertami arba genimi medžiai turi būti pažymėti raudonais dažais; kertamas medis žymimas simboliu „x“, genimas – simboliu „“, tačiau ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais). Tai yra fiksuota video medžiagoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl ginčo medžiai negalėjo būti šalinami, o fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo neleisti šių medžių šalinti ar kitaip žaloti (Želdymų įstatymo 14 str. 2 dalis). Kauno miesto savivaldybės leidimas medžiams kirsti buvo išduotas konkrečiam šalintinų medžių skaičiui, t. y. 217 vnt. medžių, kurie A. S. alėjoje dar iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pašalinti. Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės pranešimas. Todėl ketinimas šalinti saugotinus miesto medžius, neturint leidimo, buvo neteisėtas. Be to, remiantis Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 43.2 punktu imperatyviai draudžiama šalinti miesto želdinius jų vegetacijos laikotarpiu, kuris baigiasi tik lapkričio mėnesį, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-358 yra patvirtinta „Kauno miesto kaštonų 2016-2020 metų apsaugos programa”, kurioje nurodyta “išsaugoti kuo daugiau kaštonų miesto želdynuose''’ (3.3 p.). Tuo tarpu Lietuvos dendrologų draugijos sudarytos ekspertų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. protokolu A. S. alėjoje likę kaštonai buvo pripažinti sveikais želdiniais, kurie atitinka aukščiausią kategoriją pagal želdinių vertinimo skalę. Todėl A. S. alėjoje esantys kaštonai negalėjo būti žalojami, o V. J. pagrįstai ir teisėtai siekė neleisti žaloti miesto želdinių ir laikinai užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams. Ši informacija buvo perduota pareigūnams įvykio vietoje, tačiau pareigūnai objektyviai neišsiaiškinę situacijos ėmėsi prievartinėmis priemonėmis operatyviai spręsti kilusį ginčą dėl teisės, aptvėrė „STOP POLICIJA“ juosta ir nurodė pasišalinti iš aptvertos teritorijos, o vėliau panaudojo fizinę prievartą. Tokie neteisėti pareigūnų veiksmai negali sukurti administracinio nusižengimo sudėties V. J. atžvilgiu.Atstovas nurodė, kad „STOP POLICIJA“ juostos aptvėrimas ir nurodymų atlaisvinti aptvertą teritoriją davimas buvo savitiksliai policijos veiksmai, kadangi susirinkę žmonės elgėsi išimtinai teisėtai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu policijos pareigūnai savo nepagrįstais veiksmais tik bandė dirbtinai sukurti administracinio nusižengimo įvaizdį, nes žmonės buvo be jokio pagrindo aptverti vietoje, kurioje buvo ketinama žaloti ir neteisėtai pjauti miesto želdinius. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teritorija, kurioje buvo susirinkę žmonės (ir kuri vėliau buvo aptverta „STOP“ juosta, o dar vėliau ir „STOP POLICIJA“ juosta) buvo visiškai saugi: teritorijoje nebuvo vykdomi jokie darbai, nebuvo įjungti jokie pavojų keliantys agregatai. Susirinkus žmonėms į įvykio vietą, ši teritorija nebuvo aptverta, tuo tarpu darbininkai, o vėliau ir policijos pareigūnai minėtomis juostomis aptvėrė jau susirinkusius žmones.Policijos pareigūnų duotas nurodymas pasišalinti nebuvo grindžiamas tuo, kad žmonės pažeidžia Susirinkimų įstatymą, todėl V. J. administracinė atsakomybė negali būti grindžiama tariamu Susirinkimų įstatymo pažeidimu. Tokia aplinkybė net nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku. Įvykio vietoje nevyko joks susirinkimas. Į ketinamų šalinti medžių vietą V. J. atvyko sužinojęs, kad planuojama neteisėtai šalinti miesto medžius ir ketindamas įgyvendinti Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Remiantis Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, susirinkimas - taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Pažymėtina, jog žmonių susibūrimas vienoje vietoje kvalifikuojamas susirinkimu tik esant tam tikroms sąlygoms, tuo tarpu asmenų sankaupa vienoje vietoje jiems įgyvendinant teisės aktuose nustatytas pareigas nėra ir negali būti laikoma susirinkimu. Aktualioje vietoje piliečiai susibūrė vykdydami Želdinių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą neleisti žaloti miesto želdinių ir želdynų. Taigi šiuo atveju įvykęs pilietinis pasipriešinimas neteisėtam medžių pjovimui negali būti laikomas susirinkimu, juolab, jog nėra nustatyta jokių būtinų susirinkimo prielaidų kaip kvietimas į susirinkimą, skelbimas apie planuojamą susirinkimą, susirinkimo programa, susirinkimo organizatoriaus bei kitų būtinų susirinkimo elementų. Net jeigu spontaniškas žmonių susibūrimas, siekiant sutrukdyti neteisėtą medžių pjovimą, būtų laikomas susirinkimu, tokiu atveju svarbu, kad vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų - advokatas Saulius Dambrauskas - Kauno miesto savivaldybės administracijai iki aktualaus įvykio 2017 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikęs dokumentą elektroniniu paštu, kuriame pranešė apie ketinimą 2017 m. rugpjūčio 21 d. neleisti neteisėtai šalinti medžių A. S. alėjoje, toks pranešimas (kaip Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvos formos pranešimas) lemia žmonių susibūrimo teisėtumą.Dėl išdėstytų motyvų policijos pareigūnų nurodymai, reikalaujant išeiti iš „STOP POLICIJA” juosta aptvertos teritorijos negali būti pripažinti teisėtais, o V. J. veiksmai nesudaro ANK 506 straipsnio 4 dalies bei Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties.Atstovo nuomone, asmuo negali atsakyti už veiksmus, kuriuos jis atliko įgyvendindamas teisės aktuose tiesiogiai nustatytas pareigas. Remiantis Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad V. J. siekė įgyvendinti teisės aktuose (Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintą pareigą, kai ketinama atlikti neteisėtus ir žalą gamtinei aplinkai darančius veiksmus. Tokiu būdu administracinė atsakomybė V. J. atžvilgiu yra negalima, o policijos pareigūnų nurodymai nebuvo teisėti ir žmonės kaip pareigūnui nepavaldūs asmenys neturėjo jokio pagrindo paklusti tokiems nurodymams, bet priešingai - turėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintas pareigas ir apsaugoti miesto želdinius nuo neteisėto žalojimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.Teismo posėdžio metu V. J. ir jo atstovas advokatas S. Dambrauskas prašė skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas tenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Lietuvos Respublikos ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, surengtame posėdyje papildomai apklausęs policijos pareigūną V. P. ir apklausęs 2017-08-01 leidimą dėl kaštonų iškirtimo S. al. patvirtinusią Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai juos gretino vienus su kitais, priėmė teisingas išvadas dėl V. J. veikoje požymių numatytų ANK 506 straipsnio 2 dalyje nebuvimo, tačiau neteisingai vertino V. J. veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes nevertino objektyvių ir subjektyvių požymių visumos buvimo ar nebuvimo V. J. veikoje, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kas ir lėmė teismo neteisingas išvadas.Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.V. J. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančio pastato, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams išeiti iš „STOP POLICIJA“ juosta aptvertos teritorijos, dėl ko buvo iš teritorijos, aptvertos juosta „STOP POLICIJA“ išvestas jėga.Pritariant apelianto nurodytiems skundo motyvams byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teritorija, kurioje buvo susirinkę žmonės (ir kuri vėliau buvo aptverta „STOP“ juosta, o dar vėliau ir „STOP POLICIJA“ juosta) buvo visiškai saugi, darbai nevyko nes tarp suinteresuotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos nebuvo išspręstas ginčas dėl darbų vykdymo – kaštonų pjovimo būtinumo. Žmonių buvimo S. al., Kauno mieste metu, ši teritorija nebuvo aptverta, tuo tarpu darbininkai, o vėliau ir policijos pareigūnai minėtomis juostomis aptvėrė jau susirinkusius žmones ir tai patvirtina filmuota medžiaga. V. J. kaip ir kiti suinteresuoti visuomenės nariai buvo išvestas iš teritorijos, kuri buvo aptverta „Stop policija“ juosta. Jis jokių aktyvių veiksmų policijos atžvilgiu neatliko. Išvestas iš teritorijos į ją negrįžo ir buvo sulaikytas už teritorijos ribų, tai patvirtina prie bylos pridėta filmuota medžiaga( b.l. 24-25). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir kiti žmonės buvo išvesti iš aptvertos teritorijos tokiu pačiu būdu, (imant už rankų ir juos tempiant iš teritorijos) tačiau jie už analogiškus veiksmus administracinėn atsakomybėn patraukti nebuvo. Tokiu neveikimu kitų asmenų atžvilgiu, policijos pareigūnai pripažino, jog pastarųjų veiksmai, nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Policijos pareigūnams visi asmenys privalo būti lygūs ir už analogiškų veiksmų atlikimą, privalo atsakyti ar neatsakyti vienodai. V. J. buvo reiškiami kaltinimai ir dėl veikos numatytos ANK 506 str. 2d., teigiant kad jis dar kartą peržengė „STOP POLICIJA“ juostą ir grįžo į aptvertą teritoriją, tačiau šiai kaltinimo daliai nepasitvirtinus, tai yra visiškai nesant tokių įrodymų ir pripažįstant jog policijos pareigūnai duodami teismui parodymus sąžiningai klydo, administracinio nusižengimo byla privalėjo būti nutraukta, nes jo veiksmas- aktyvus išėjimas iš aptvertos teritorijos, už rankos jį prilaikant policijos pareigūnui ir netempiant, o einant šalia, nelaikomas tiek pavojingas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę ( ANK 5 straipsnis) ir nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.Dėl visuomenės intereso neleisti vykdyti darbų, kurie jų manymu yra žalingi miestui, visuomenei ir gamtai. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno mieste 2017m. rugpjūtį buvo vykdomas medžių, augusių šalia šaligatvių, šalinimas. Visuomenė, ar jos dalis turi teisę gauti visą informaciją apie savivaldybės planuojamus vykdyti darbus ir esant reikalui reikalauti, jog būtų atliktas tyrimas dėl tokių projektų ar darbų tikslingumo. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ( Orhuso konvencijos) tikslas būtent ir yra tai, kad kiekviena Šalis, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, užtikrina teisę gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Konvencijos 2 straipsnio 5 punkte išaiškinta jog „Suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Konvencijos 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekviena Šalis siekia užtikrinti, kad pareigūnai ir valstybės institucijos nukreiptų visuomenę reikiama linkme bei padėtų jai gauti informaciją apie aplinką, supaprastintų visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir padėtų kreipiantis į teismus aplinkosaugos klausimais.Lietuva būdama Europos Sąjungos nare, privalo vadovautis ne tik nacionaliniais įstatymais bet ir tarptautinės teisės normomis, kurios suteikia teisę suinteresuotai visuomenės grupei gauti informaciją apie aplinką, o šiuo konkrečiu atveju apie želdinių – kaštonų pjovimo pagrįstumą, o pareigūnus ir valstybės institucijas įpareigoja nukreipti visuomenę reikiama linkme bei padėti jai gauti informaciją apie aplinką, supaprastinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir padėti kreipiantis į teismus aplinkosaugos klausimais. Bylos duomenimis grupė visuomenės narių, tarp kurių buvo ir V. J. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., būriavosi S. alėjoje, Kaune , netoliese esančio pastato pažymėto Nr.29. ant šaligatvio, prie kurio augo kaštonų medžiai ir taip neleido vykdyti kaštonų pjovimo darbų. Pastarųjų argumentai buvo tie, kad savivaldybės tinklalapyje 2017-08-17 buvo nurodyta informacija jog visi leidime nurodyti 217 medžiai kaštonai Smetonos al. yra nupjauti ( vaizdo medžiaga ir tinklalapio kopija), todėl likusių nepažymėtų medžių pjovimas yra neteisėtas ( b.l.88). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jie šioje vietoje būriavosi ne pirmą kartą, siekdami išsiaiškinti ar medžių – kaštonų pjovimo darbai yra būtini, ar negalima jų išsaugoti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ta pati grupė dar iki nagrinėjamo įvykio kreipėsi į Kauno miesto merą ir savivaldybės administraciją su prašymu sustabdyti Kauno mieste vykdomus medžių šalinimo darbus, atlikti želdinių būklės ekspertizę ( b.l.63-64). 2017-08-13 stabdyti medžių pjovimo darbus prašė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorių ( b.l.102) bei stabdyti medžių šalinimo darbus 2017-08-20 prašė ir LR Aplinkos ministeriją bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą ( b.l.66-68). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad visos šios aplinkybės buvo nurodytos policijos pareigūnams atvykusiems į vietą pagal savivaldybės pareigūnų iškvietimą palaikyti tvarką, tačiau pareigūnai vadovavosi darbų vykdytojo pateiktu leidimu išduotu Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2017-08-01, kuriuo buvo leista iškirsti 217 medžių paprastųjų kaštonų, augančių S. al. Kaune ir kuriame nebuvo nurodytas plynas kirtimas, bet nurodytas medžių skaičius ir medžių skersmens diametrai. Teisme apklausta R. S. patvirtino, kad leidime nebuvo nurodytas plynas kirtimas, tačiau leidimo esmė ta, kad buvo leista išpjauti visus paprastuosius kaštonus augusius S. al., Kaune. Ji pripažino, kad paprastai medžiai prieš nupjovimą yra ženklinami kryžiumi, tačiau šiuo atveju medžiai pažymėti specialiu ženklu nebuvo. Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad kertami arba genimi medžiai turi būti pažymėti raudonais dažais; kertamas medis žymimas simboliu „x“, genimas – simboliu „“, tačiau ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais). Tai yra fiksuota video medžiagoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl teismo vertinimu taisyklės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmens yra privalomos ir galioja tol, kol jos nėra panaikintos. Todėl šios aplinkybės rodo, kad įvykio dieną policijos pareigūnai negalėjo būti tikri, kad rengiamasi šalinti medžius, kurie nurodyti leidime. Teismo nuomone svarbi aplinkybė ir tai, kad esant informacijai, jog yra kilęs ginčas dėl teisės, buvo protinga pasiūlyti abiem šalims ginčą išspręsti teisinėmis priemonėmis ir tik esant aiškiai situacijai, priimtam sprendimui dėl ginčo, imti ginti kurios nors vienos iš šalių interesus. Apklaustas pareigūnas V. P. patvirtino, kad 2017-08-01 leidime nurodyta informacija jis rėmėsi kaip patikima, o savivaldybe netikėti jis neturėjo jokio pagrindo. Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnas neturėtų selektyviai rinktis, kokias įstatyme numatytas (Policijos įstatymo 25 str.) pareigas vykdyti, ir vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir išlaikant balansą tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams. Šio įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės narių grupės buvo neišspręstas teisinėmis priemonėmis, todėl policijos pareigūnų nurodymai V. J. ir kitiems ten buvusiems asmenims, pasitraukti iš aptvertos teritorijos ir leisti vykdyti medžių kirtimo darbus, konkrečioje situacijoje buvo skubotas ( priešingai nei teigiama atsikirtime į skundą), o tuo pačiu ir neteisėtas. Teismo nuomone, medžių skubotas kirtimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinas ir tai patvirtina 2017-08-28 Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta šalinti medžius kitose miesto gatvėse ( b.l. 82-86) iki bus atlikta dendrologinė ekspertizė ( tuo metu S. alėjoje kaštonai buvo iškirsti).Pritartina skundo argumentams kad V. J., kaip ir kiti ten buvę asmenys buvo įsitikinę savo teisumu ir vykdė LR Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jų pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Šis įstatymas, bei aukščiau nurodyti teisės aktai, Konvencijos, leido, jam kaip suinteresuotos visuomenės nariui ginti teises bei vykdyti įstatymo deleguotas pareigas, todėl jo veiksmuose nėra ir subjektyvių nusižengimo požymių – kaltės tiek tyčios, tiek neatsargios kaltės. Teismui nekelia abejonių, kad jis kartu su kitais Kauno miesto gyventojais taip siekė išsaugoti medžius, nes pastaruosius nukirtus ir sunaikinus jų kelmus, dendrologinė ekspertizė, kurią jie 2017-07-13 pareiškimu Kauno miesto savivaldybei ir Merui reikalavo atlikti, būtų negalima. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje, kuriame įtvirtintos žmogaus teisės būti apsaugotam nuo netinkamo valstybės pareigūnų elgesio, o asmeniui argumentuotai teigiant kad jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą šio skundo tyrimą. Turima galvoje tai, kad suvaržyti piliečių teises įtvirtintas Konvencijos 3 straipsnyje negalima, jie turi teisę laisvai naudotis savo teisėmis ir argumentuotai laisvai reikšti savo nuomonę dėl jų manymu netinkamų, neatitinkančių įstatymų reikalavimus pareigūnų veiksmų.Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. J. veiksmuose nėra ANK 506 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. J. nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 str. 4 d. dėl V. J. nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.